Mane paliko. Vieną, svetimoj šaly

papuoliau į visišką aklavietę. likau viena svetimoj šaly. mylimas žmogus, dėl kurio ir išvažiavau į ten prieš šiek tiek mažiau nei metus, mane paliko. išvažiavau porai savaičių atostogų į LT, ir po kelių dienų gavau jo sms, kad kai grįšiu, turėsiu išsikraustyti. nes mums reikia kurtis gyvenimus atskirai. o aš net neturėsiu kur kraustytis. nes butą ten susirasti labai sunku, ypač užsieniečiui beveik nemokančiam kalbos. o aš ten neturiu nei draugų, nei giminių. nieko. tik jį. o dabar jau ir jo nebe.
oficiali priežastis, dėl kurios jis taip pasielgė, buvo tai, kad jis norėjo vaiko. o aš vis atidėliojau. nes norėjau pirmiausia išmokti kalbą, susirasti normalesnį darbą. o jis norėjo kuo greičiau. ir mane spaudė, aš atsikalbinėjau. todėl jis pareiškė, kad aš su juo tik žaidžiau, todėl jis ketina susirasti tokią, kuri norės vaiko taip pat kaip ir jis.
svarstau, jeigu pasakyčiau jam: ok, darom tą vaiką dabar. tikriausiai liktumėm kartu ir lauktumėm greito šeimos pagausėjimo. nuplauktų mano visi kursai ir geresni darbai. bet būtumėm šeima. bet čia juk grynas šantažas. dar ir puikiai parodo, kiek mažai aš jam reiškiu. jeigu jam nesvarbu su kuo, svarbu, kad būtų vaikas. už tai jo nekenčiu. ir norėčiau prakeikti ir trenkus durim išeiti.
bet... tiesiog fiziškai neturiu kur eiti. o jeigu ir surasčiau kokį kambarėlį, tai šioje šalyje esu visiškai viena. o man jau beveik 30. taigi pažintys mezgasi neypatingai lengvai. tad gyvenčiau čia, dirbčiau savo suknistą prastą darbą ir galiausiaia nuprotėčiau iš vienišumo. o į Lietuvą grįžt irgi ne pačios geriausios sąlygos. negi grįžti pas mamą?ir jeigu išsiskirsiu su juo, bijau, kad kito jau nebesusirasiu. nesu iš tų, kurios mėgsta flirtuoti ir t.t.
o ir apskritai, gaila su tuo žmogum skirtis. buvom kartu beveik 4 metus. turi jis ir gerų savybių. ir esu taip prie jo priratus, nežinau, kaip gyvenčiau be jo. nors pusė širdies jo ir nekenčia už egoizmą.

taigi reziumuojant visą šią šlykščią istoriją, klausimas būtų toks. ar verta pasiduoti šantažui ir sutikti gimdyti vaiką tam, kad nesubyrėtų visa tai, ką iki šiol turėjau savo gyvenime? nors ir žinočiau, kad jis manęs nemyli ir yra su manim tik dėl vaiko?

Sveiki
Nelabai suprantu kaip galima 4 metus buti su zmogumi, kuris jusu nemyli. O juolabiau, kaip galima noreti tureti bendru vaiku. Moterys, ismokit viena karta egzistuoti ir be vyru. Nesam mes tokios silpnos ir bejeges. Rasot, kad maziau nei pries metus jus paliko, tai reziume tokia,kad jus kaip suprantu turejot vis delto issikraustyti. Tai kur problema? Per toki laika jau buvo galima susitvarkyti gyvenima. Ar kazko iki galo taip ir nepaminejot?
Galu gale tiksintis biologinis laikrodis dar nieko nesako. Apsizvalgykit, pilna vienisu vyru. Suprantu, kad gal jau ir laikas butu kurti seima,auginti vaikucius. Bet tik ne tada, kai vyras jusu nemyli.

NEGIMDYTI,o iseiti! Jei jau dabar tokioje situacijoje vyksta santazai arba,arba tai nieko gero. Galiu garantuoti, kad tai tik suns lojimas...skiriames..surasiu kita..pagimdys kita,jei ne tu...boze boze koks skystas Jusu vyras. 30,tai dar laiko daug turit. Mano mama 33 gimde,ir ka? Turit 2 metus naujom jaunikio paieskom 2 metus!!! tai per tiek laiko dar ne viena Jona sutiksit. O tie palikinejimai,tai pasitikejimo ir ramybes santykiuose neprideda gyvensit,vel kas nepatiks,ko jis nores,vel sakys iseik,skiriames? Labiau savim pasitikekit ir labiau save mylekit viena kart pagaliau. O del planavimo labai teisingai mastot

O man visa šita situacija, žvelgiant iš vyriškos pozicijos, labai jau suprantama, nes juk ir jisai tikriausiai pastebėjo tokį dėsningumą, kad visus keturis metus buvote su juo ir tikriausiai naudojotės jo teikiama parama. Kadangi Jums jau arti 30- ies, tai darau prielaidą, kad ir Jūsų draugui metų tiek pat, arba dar didesnė tikimybė, kad jis vyresnis, o tai reiškia, jog žmogus jau planuoja savo ateitį ir ją planavo su jumis, nes niekas nenori turėti vaikų su žmogumi, su kuriuo nesieji savo ateities. Bet Jūsų nuolatinis atsisakymas, nors atvažiavote pas jį gyventi, jam sukėlė didelių abejonių Jūsų jausmų nuoširdumu - taip jis ir pasakė, kad jaučiasi lyg Jūs su juo žaistumėte (nutylėdamas savo pastebėjimą, kad visko siekiate jo sąskaita). Todėl jo noras turėti vaikų su Jumis - tėra noras įsitikinti Jūsų jausmų nuoširdumu ir santykių perspektyva. Joks čia ne šantažas, kaip Jūs įvardinote, o lygiai toks pat noras, kokį dažnai jaučia moterys, kai ilgos draugystės periode, partneris nesiūlo rimčiau susieti savo gyvenimų (santuoka), tada ir pas moterį atsiranda abejonės, ar šitie santykiai turi ateitį. Tai tokį jausmą dabar jaučia ir Jūsų draugas, nes turi abejonių, kad jo palaikoma, Jūs susikūrusi stabilų pagrindą po kojomis, imsite ir galiausiai susirasite kitą, o jis liks ant ledo. Iš čia ir siūlymas susilaukti vaiko, kaip garantas, kad Jūsų santykiai yra rimti ir perspektyvūs, o ne šiaip "tramplynas" į geresnį gyvenimą, nes būdama beveik 30-ties, Jūs neturite nieko (NIEKO) išskyrus jo paramą ir palaikymą, ko problematiką, Jūs čia temoje ir dėstote (ne tai kad nutrūko 4 metų santykiai, o kaip dabar Jums sunku ir neturite kur eiti, nes nieko ir neturite). Todėl žvelgiant šitokiu kampu, man Jūsų draugo abejonės ir galutiniai sprendimai visiškai suprantami.

Nelabai aišku, ar Jūs tą žmogų mylit... nes kalbat tik apie gerbūvį ir pripratimą... Kaip pati sakot, atsikalbinėjat, kad nenorit vaiko, bet ar duodat jam suprasti, kada realu tikėtis susilaukt vaiko? Ar palnuojat, ar laukiat tos dienos ar yra konkretumas ar tik atsikalbinėjat? Nes priežasčių neturėt vaiko galima visada rast... Iš tiesų tikiu, kad jei moteris taip pasielgtų, tai ji būtų suprasta ir išaukštinta, o jei vyras - tai jau egoistas šantažuotojas...

labai ačiū parašiusioms už patarimus ir vertinimus. noriu šį tą patikslinti, kas mano tekste galbūt buvo painu. Mes susipažinom prieš 4 metus beveik, bet 3 m bendravom per atstumą, o aš pas jį atsikrausčiau praeitą rudenį. ir niekada jis manęs neišlaikė. nes dirbau Lietuvoj, o kai persikrausčiau - pradėjau dirbti ten. nors jis ir siūlė nedirbti, o tiesiog mokytis vietinę kalbą. bet nenorėjau būt išlaikytine. ir buto + maisto išlaidas dalinamės beveik po lygiai.
tad man liūdna ir pikta labai dėl to, kad aš Lietuvoj palikau savo darbą, draugus. sugaišau kiek laiko mokydamasi kalbą, nes galvojau, kad ten liksiu ir man jos reikės. taigi dėl jo sujaukiau visą savo turėtą gyvenimą. dėl nieko .
ne to ir pati galvojau, kad būsim normali šeima. turėsim vaiką ir gražiai sau gyvensim. bet ne taip greitai ir ne spaudimo būdu..

Mane mama gimde budama 37, seseri - 41-eriu. Taip kad turit ne 2, o visus vienuolika metu
Ir del santazo pritariu: siuskit ji po velniu. Taip nesielgiama. Vaiko turi noreti abu.

nebežinau, kaip su ta meile. išvažiavau pas jį, nes atrodė, kad mylėjau. bet po tokių jo išpuolių, net nežinau. labai pykstu ant jo. kartais atrodo, kad net nekenčiu.
aš jam sakau, kad dabar negaliu, vėliau, dar palaukim. tikslaus termino nesu nustačius. bet jis už mane nemažai vyresnis ir sako, kad jis jau senas ir neturi laiko laukt. čia aš su juo iš dalies sutinku, bet juk pora mėnesių ar pusmetis nieko nepakeistų.

Kokioje salyje gyvenote ir kokia jauniko tautybe/religija?

Koks skirtumas kokioje šalyje ir kokia tautybė. Kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo tautybės, rasės ir t.t, norisi žinojimo, ar tavo partneris pasiryžęs kurti su tavimi ateitį. Čia tas vaikų noras ir yra savotiškas klausymas: ar tu nori su manimi kurti mūsų ateitį. Nes 3 metai draugystės, beveik metai gyvenimo kartu (atvažiavo pas jį) ir STOP. Va žmogus ir užduoda klausimą, o tuo pačiu ir parodo savo pasiryžimą, o kai nuolat gauna atsakymą, ne, ne dabar, nes man reikia darbo, kalbos, kursų ir t.t, žmogus nebematė santykių plėtotės, o ir laikas ne jo naudai. Todėl ir pasakė: aš noriu rimtų santykių, o jei tau kol kas svarbiau tavo pačios reikalai (ne mūsų) - laisvę tau į rankas, o aš pasieškosiu kitos, kuri norės su manimi kurti ateitį.

Pasakojimas ties tuo klausimu nutruksta , nes vyras musulmonas . O to sakyti nesinori .

nesamone,vaikai ne zaislai ir neirodymas stiprumo santykiu,gimdyt vien tam kad kazka irodyt yra visiskas apsurdas,gimdyt reik is meiles,abieju noro,jokio skubejimo ir spaudimo,ir cia amzius neriba.ar bus seima laiminga stodama ant tokio pagrindo kaip "tiksi biologinis laikrodis"