Fotografijos pradžiamokslis

fotografo nebuvo - fotografavo savi, kas fotikus turėjo...

tai visiem saviem fotikus atimt arba visus į sm fotografų temą atvaryt

Na jei tamsi baznycia buvo o fotkino su muilinem, tai ko tu nori?

ni-na-do. aš tiek laiko neturiu visus gyvent mokyt Tu ką??

krikstynos (ar kas cia) tai nera foto man net saunu, kad nesamde fotografu

as ciur bilietus pardavineju
o kur tu ten vokietijoj?

uzejo noras pakalbeti

va, galvoju, kad man labai bloga nuo tos dabartines fotografines bangos, kai fotografuojama viskas ir fotografuoja visi. kai sventes yra sventes ne pacios is saves, o kad tik butu graziu foto. ir da ne duokdie, fotografas nufotkino ne taip, kaip isivaizdavai. tai tada kapiec, sugadinta buna visa svente ir sugadinti visi atsiminimai. kai kelionese neziurima, nejauciama ka matai, o ieskoma, ka nufotkinti. milijonas fotografu, milijonas islepusiu klientu, zinanciu, kokia turi buti grazi foto, bile kiek FB fotografiniu psl, FB konkursu laimet fotosesija... man siandien noretusi, kad tokios fotografijos butu tiesiog maziau

terkšt terkšt alS

vakar FB įmečiau vieną interviu, jame labai fainai pasakojama, kaip technologijos keičia fizinį pasaulį.

fotografijos įrankiai yra vienas tų dalykų, kurie modifikuoja mentalitetą.


ne į temą, cituoju iš skaitomos medžiagos:

"Jei gamtos objektas teikia estetinį pasitenkinimą savo materialiomis formomis (grožimės, pavyzdžiui, žiedlapio spalvomis), tai menas visuomet turi du lygmenis: material
ų pavidalą (galime taip pat grožėtis Eduardo Manet paveikslo spalvomis) ir nematerial
ų reikšmi
ų, idėjų lygmenį (stovėdami prieš paveikslą pastebime, kaip pavaizduota gamta, svarstome, kokios emocijos arba idėjos įkvėpė dailininką ir t. t.). XIX a. vokieči
ų filosofas Georgas Hegelis tokią meno patirtį apibendrino įtakingu apibrėžimu: „Menas – tai jutiminis Idėjos įsikūnijimas“. Kitaip tariant, mene yra du pradai: jutiminis, konkretus, individualus, apibrėžtas (forma) ir intelektualus, abstraktus, universalus, neapibrėžtas (turinys). Meno vertė kyla iš ši
ų dviej
komponent
ų sintezės. <...> Formos ir turinio sintezė meno kūrinyje reiškia, kad išgyvendami meną mes, viena vertus, mėgaujamės jo forma; kitaip nei filosofinė idėja, meno idėja neprieinama sąvokiniam mąstymui – jos negalima išsakyti žodžiais – bet prieinama jutimams. Per formą meno krinys paliečia mūsų
pojūčius. Antra vertus, kad ir koks materialus būtų
kūrinys, jo formoje mes neišvengiamai ieškome intelektualinio turinio, intelektualios minties. Dar G. Hegelis pastebėjo, kad šiuo požiūriu menas yra paradoksalus: jo turinio niekaip neįmanoma atskirti nuo formos."

manau, kada nors būtų įdomu duoti sau ir kitiems pratimą: vadovaujantis šiuo teksteliu paanalizuoti vieną nuotrauką ir pasakyti, ant kiek ana yra menas ir, svarbiausia, KODĖL

Man asmeniškai šis tekstas atsako į klausimą, kodėl sunkiai priimu gamtos fotografiją.

kas cia toks "alS"?

alus Tu ką, Panvėžy nebūvus?

Fotografavau vakar laukus padariau nuotraukeliu ir pora man labai patinka limpa tai noreciu kritikos, kad padetumet nusiimti rozinius akinius

tik pravaziavus uzsidarius langus