Pavasario žieduos paskendęs pasakiškasis Krymas

Na va, o mane atrodo kitos nuotraukos "uzkabino"

Gladijau, ačiū Taip taip - Galicino keliukas eina palei jūrą, bet grįžti tuo pačiu keliu tikrai nereikia Kad būtų aiškiau paaiškinsiu "vaizdžiai" Keliukas eina aplink šį kalną - prasideda papėdėj (ten kur namai prie kranto matosi), o baigiasi vėl grįžus į miestelį Tiksliau, gal būtų geriau Novyj Svet vadinti net ne miesteliu, o kaimuku - mažutis jis visai - kelių minučių tereikia pereiti jį visą, kad pasiekti, pavyzdžiui, netoli pliažo paliktą automobilį

...Pasisukiojam prie Auksinių vartų uolos Galvoju, o ką dabar darysim – laiko gi dar labai daug likę (plaukimas trunka valandą, o mes išnaudojom gal tik trečdalį laiko ) Žiūriu į priekį, laukiu kada laiviuko kapitonas – gidas baigs pasakoti apie Karadago draustinį ir plukdys toliau - tokios gražios uolos prieky matos Bet... pasirodo toliau niekas niekur mūsų nebeplukdys Liūdna, negana to, kad nebuvo galima išlipti prie uolos esančioj įlankoj, o čia dar neplauksim toliau





...Laivelis atsitraukia giliau į jūrą, ir kapitonas sako – o dabar visi norintys prašom maudytis Na, nieko sau - šiandien gegužės 3 – oji, prie kranto vanduo dar gana šaltas, o čia „jūros vidury“ išprotėjęs kapitonas siūlo maudytis Pasirodo norinčių išbandyt šią pramogą atsiranda... šalia mūsų sėdinti mergina, prieky – pagyvenus moteris ir... mano brangusis Nespėju net sureaguot kaip jis atsiduria vandeny



...Ką gi, kelionės pradžioj žadėtasis siurprizas kapitonui pavyko Žadėjo visus nustebinti... ir nustebino Tikrai visi galvojom, kad kapitonas juokauja siūlydamas šią pramogą O pasirodo, šitoj vietoj ir vanduo daug šiltesnis negu prie kranto... tai patvirtino visi šiandieniniai „ruoniai“ ...net laively daug vėsiau nei pačiam vandeny
..."Ruoniai" jau visi laively - grįžtam į Kokteblį Laivelis tiesiog skrieja... delfinai šalia šokinėja... relaksas... tik gaila kad visa tai taip trumpai tęsiasi







...Jau ir Kokteblis matosi...





...Prieš akis ir didesnis laivukas jau ruošias išplaukt Keleiviai jau renkasi... ir mes juo tik dabar būtume išplaukę... Pagalvojam, gerai, kad bilietų pardavėja nepriėmė iš mūsų eurų... laimingo atsitiktinumo dėka, sutaupėm nemažai laiko



...O čia mūsų "geldutė" jau grįžus į krantą Padėkojam kapitonui už nuostabią išvyką - aš dar spėju pazyzti, kad galėjo nors trupučiuką toliau nuplukdyt... Va, rodau į išplaukiantį laivą - jaučiu jis tikrai toliau plukdo... Patikina, kad nepukdo... Nežinau kiek tame tiesos Keliaujam į miestelį...

Aidluka, jau taip gražu Galėtų tie ukrainiečiai kelius susitvarkyt , nes kitaip MB nepasirašytų niekaip, o po paskutinių vaizdų tai labai jau norėtus gyvai pamatyt.

maniskis irgi del keliu man isburbejo. sake, kad kai keliai bus geri, tada ir vaziuosim. bet sakau gal pamaziuku, pamaziuku ir nuvaziuotumem?

Mergaitės, nėra jau tokie blogi tie keliai Ukrainoj – svarbiausia nevažiuoti tuo, kuriuo mes atvažiavom O kitur gana normalu Bet apie kelius truputį vėliau – dabar nors akies krašteliu dirstelkim į Kokteblį Miestelis tik ruošiasi sezonui – viskas atnaujinama, tvarkoma, dažoma Žmonių vienas kitas Besimėgaudami ore tvyrančia ramybe, keliaujam į kitą krantinės pusę - ten palikom automobilį

...Vakarėja Važiuojam į ryte matytą kempingą Morskoje kaimuke

Kempingas Morskoje Šeimininkų nerasta - visi turistai blaškosi vienas prie kito - susimokėti nėra kam Na, visi nutariam - statomės palapines - gal vėliau šeimininkai pasirodys Aš lygioj vietoj išvis sugebu rast problemą - pieva didžiulė, o niekaip nerandu vietos kur geriausia būtų apsistot Šokinėju iš vietos į vietą Vyrai neapsikentę pasiunčia mane į visas keturias puses - ir statos kur jie nori



...Bandau pykti - net pati nežinau ko... tiesiog užėjo kažkokie vaikiški kaprizai Galiausiai prisėlinus atsiprašau savo brangiausiųjų Pasiduodu - šitokioj gražioj pievoj negali būti negražių vietų Smagiai vakarojam palydėdami besileidžiančią saulę Praleidom dar vieną fantastišką dieną

Penktadienis, 2012 m. gegužės 4 d.

...Kad ir kaip to nenorėtume – šiandien išaušo paskutinis rytas Kryme Sėdim abu su brangiausiuoju savo nuostabiojoj pievoj su kavos puodeliais rankose ir galvojam – kaip gera būtų kad dar keletą dienelių turėtume... taip nesinori palikti šio rojaus kampelio Deja, svajonės ir lieka svajonėmis Šiandien po pietų jau trauksim namolio...





...Planai šiai dienai numatyti grandioziniai... bet aiškiai suvokiu, kad tie planai ir liks tik planais Kryme nėra tokių vietų kuriai aplankyt valandos užtektų O lėkti tiesiog nesinori – nutariam - tikrai sugrįšim kada nors į šį rojaus kampelį ir pamatysim visa kas liko svajonėse Tiesiog mėgaujamės paskutinėmis akimirkomis ...Kempingo gyventojai bunda (beje, kempingo šeimininkas taip ir nepasirodė )



...Atsisveikinam su Juodąja Paslapčia pažadu jai, kad šiemet tikriausiai dar "pasimatysim"... tik ne čia... kitoj šaly







...Kitoj kempingo pusėj, kaip koks monstras, stūgso nebaigtų statyt poilsio namų ar sanatorijos griuvėsiai Įsivaizduojam - ši vietelė turėjo atrodyt visai kitaip nei dabar Matyt, kažkam nepavyko įgyvendint savų svajonių


Papildyta:
...Jei jau esam paskutiniam mūsų išbandytam Krymo kempinge, galbūt pats metas būtų parašyt savo nuomonę apie juos... Mūsų reikalavimai kempingams labai minimalūs – svarbiausia, kad būtų erdvu, tvarkingi dušai ir WC Visa kita nesvarbu ir nebūtina. Yra elektra gerai, nėra – nieko tokio - viską pasikraunam automobily, virtuvėlėm irgi niekada nesinaudojam – turim savo dujinę viryklę ir visus reikalingus rakandus maistui pasigamint
...Krymo kempingai... Nors esam apkeliavę didžiąją dalį Europos, tokių dar niekur gyvenime neteko matyt Pavasarį, turint galvoje, kad dar ne sezonas ir kempingai iš tikro net nedirba - tikrai jokių pretenzijų jiems neturiu... viskas buvo super Nakvynei idealesnių sąlygų net negalėjau įsivaizduot... kempingai tiesiog ant jūros kranto, erdvė didžiulė (vyras ir dabar dar man primena mano „kaprizus“ toj gražiojoj pievoj – nėra mat vietos kur įsikurt ), dušo funkciją kuo puikiausiai atliko jūra, WC "ištveriami" (jei į juos įeini nekvėpuodamas) Iš tikro, išvažiuojant net negalvojau kad bus galimybė išvis apsistot kempinguose (todėl jais net nesidomėjau ) - buvau įsitikinus, kad teks nuomotis butą ar bent kambarį Nepakenčiam gyvenimo pas žmones, kažkada Kaliningrado srity, Svetlogorske, teko patirt šį „malonumą“, tai sakėm daugiau niekada gyvenime jokia "boba" negadins mums atostogų Kai pamačiau, kad išvažiuojant vyras deda į mašiną palapinę... taktiškai nutylėjau... galvoju pasvajok...svajot gi niekas nedraudžia O dabar reikia tik pasidžiaugti, kad svajonės su kaupu išsipildė
...Krymo kempingai vasarą... Niekaip neįsivaizduoju, kaip reiktų „gyvent“ bent jau tuose trijuose mūsų aplankytuose ...Pavėsio praktiškai jokio Mačiau „vasarines“ nuotraukas – žmonių kamšalynė... Apie dušus ir WC net nekalbu – tokio kiekio poilsiautojų poreikių tikrai jie nepajėgūs patenkint Apie palapinės, daiktų palikimą kempinge ir išvažiavimą pakeliaut po apylinkes nėra net ko svajot - tikrai nedrįsčiau nieko ten palikti Na, nežinau, gal tik man taip atrodo Gal tik tie mūsų aplankytieji kempingai vasaros poilsiui netinka O gal toks negatyvus mano požiūris dėl to, kad vasarą į Krymą visiškai nenoriu važiuot ir net nebandau neįsivaizduot kaip ten viskas turėtų atrodyt Krymo temoj viena mamytė yra įmetus Krymo kempingų puslapius - nespėjau pasidomėt gal išties ten galima rasti ir visai normalių kempingų

http://www.nextroad....in/104-kempings

http://simf.vgorode.ua/news/120700/

Mes tai be palapinės važiavom ir galvojom, jeigu ką, tai ir namelių kempinguose bus. Bet jau Morskoje kokie baisuokliški. Jūs tai pievoje buvot - gražu, o ten prie namelių ir krantas kažkoks siaubingas tuo metu buvo- vienos šiukšlės. Kažkaip nesinorėjo pasilikti, tai nuvarėm į Rybačij.
O dėl " bobų"- nu kiek Kryme gyvenom, tai jokių " bobų šalia neturėjom Išsinuomoji butą ir jis tik tavo

Aruna, jaučiu ten visuose kempinguose nameliai tragiški Mums geriausia turėt savo "namus" - palapinę Mes juk palapinių fanatai O dėl tos "bobos"... aš kalbu ne apie butą, o apie kambarį bute Nors jau praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tos mūsų kelionės į Svetlogorską, net šiurpas nukrato prisiminus mūsų nakvynę... matyt ji ir užmušė mūsų norą gyvent "pas kažką" Prieš butus tikrai neturiu nieko prieš Tik vienai nakčiai, ir tuo labiau atvažiavus vėlai vakare, manau nelengva tokį surast O iš tikro ta pieva toooooooookia įspūdinga buvo Jaučiu įspūdingesnė už visus apartamentus
....juk nei šveicarai (raudona mašinike)



...nei ukrainiečiai su tikrai "krutu" bambaliuku jos "nepabrokijo"



...Mums tai išvis ten rojus buvo Geresnių "apartamentų" net neįsivaizduoju

...Keliautim toliau Taigi, nutariam, kad šiandien nieko nebelankysim... Įspūdžių ir taip per akis Susikraunam daiktus ir važiuojam į Aluštą... lauktuvėm dar nespėjom pasirūpint





...Pamažu artėja šv. Nikolajaus šventykla su muziejum Juodosios jūros katostrofų aukoms atminti Pageidaujančių aplankyt muziejų nerasta Visgi bandau prikalbint savo chebrytę... nepavyksta... Na, negi pyksi – juk susitarėm, kad nieko nebelankom











Papildyta:
...Alušta Einam į banką keistis pinigų – kelionė baigiasi ir grivinos eina į pabaigą Reikia pasipildyt atsargas... naktį atvažiavę į Uman‘io gostelį tikrai būsim išvyti jei neturėsim vietinės valiutos Jau atvažiuojant bandėm „įkišt“ eurus – nepavyko... Ačiū dievui, kad grivinų tada turėjom
...Truputį pasivaikščiojam Aluštos krantine... taip tylu ramu čia... miestas dar ruošiasi sezono šurmuliui









...Netikėtai vėl, kaip ir kelionės pradžioj, sugrįžtam į vaikystę... aptinkam vaikystės prisiminimą... 1980 – ųjų olimpiadą primenantį olimpinį meškiuką Pamenu, kažkada net ašarą nubraukiau, kai jis olimpiados pabaigoj pakilo į dangų ...Nusiperkam ledų pažymėtų tarybiniu kokybės ženklu... Skanumėlis neišpasakytas – jie net pavadinti „vkus detstva“



Prieš akis ukrainietiška „stalovaja“ – einam paskutinį kartą papietaut



...Lauktuvės nupirktos – sukam link Simferopolio Mūsų viešnagė pavasariu kvepiančiame Kryme baigta Pakely pamatau gėlytes... šaukiu brangiausiajam sustot ...Pirmas kadras Ukrainoj buvo žydintis, paskutiniam lai irgi būna užfiksuoti kalnuos žydinčių gėlių žiedeliai







Papildyta:
...O toliau laukia ilga kelionė namo...kaip ir planavom vos ne vidurnaktį pasiekėm Uman‘į Ryte autostrada lėkėm iki Kijevo (pakelėse pilna bobučių su termosais pardavinėjančių kavą skubantiems... niekur neteko tokio vaizdo dar matyt...jaučiu nedrįsčiau pirkti... kažkaip nevalyvai pasirodė )... Kijeve patekom į nediduką kamštį... eismą reguliuojantis milicininkas pažvelgęs į mūsų mašinos numerius pamojo sustot – galvoju, na dabar tai jau tikrai sugalvos priežastį prisikabint Na, bet nieko, patikrino dokumentus, paklausė iš kur važiuojam, ar viskas gerai, gal reikia kuo padėt - atsiprašė, kad turim gaišt laiką kamštyje - ir paleido Tiesa, pamiršau - dar pasididžiavimu pasigyrė, kad netrukus Ukrainoj vyks Europos futbolo čempionatas, dėl to vyksta kelio remonto darbai...tikras savo šalies patriotas ...Kelias nuo Kijevo iki Rivne superinis Važiuojam vos ne autostrada, tik joj karts nuo karto galima sutikt pėsčiųjų perėją ar milicijos budelę, prieš kurią reikia staigiai sulėtint greitį Vienoj tokioj vietoj ir užsirovėm Žiūrim, iššokęs į kelią milicininkas prieš nosį mums mojuoja savo lazdele – O dieve - greitį viršijom net 58 km Vyras išeina „tartis“, o aš galvoju kas dabar bus Lietuvoj už tokį pažeidimą juk ir teisių galima netekt... Grįžta brangusis... lengviau atsikvepiam - atsipirkom 200 grivinų (20 eur) bauda Super – važiuojam toliau (dabar jau „tvarkingai“) Pravažiuojam Rivnę, Lutską - iki pat Ustyluno kelias neblogas - nėr ko ir lygint su tuo, kuriuo atvažiavom Taigi, visiems patariu – jei jau važiuosit į Krymą per Lenkiją, rinkitės būtent šį kelią – nors kilometrų tenka pravažiuot daugiau, bet tikrai nereikia nervuotis ir akylai stebėt kelią, kad į kokią duobę neįmontuotum Muitinė irgi pasirodo draugiškesnė... tik dvi valandas sugaištam Miegot stojam netoli Bialystoko – tradiciškai degalinės aikštelėj... Sekmadienį, pavakary įvažiuojam į savo namų kiemą...