Pavasario žieduos paskendęs pasakiškasis Krymas

...Na, o dabar savo brangiausiems noriu parodyt pačią gražiausią Voroncovo rūmų vietą ... marmurinių liūtų saugomą pietinę terasą Nustebinu ne tik juos,bet ir pati save - prieš save išvystam sunkiai žodžiais nusakomą grožį


















Papildyta:

Aidluka, turiu puikų sugebėjimą nuotraukomis perteikti šalies grožį ir emocijas ...galėtum nieko nerašyti ir viskas taip būtų gražu ir aišku ...bet jei šis reportažas būtų be žodžio "Krymas" pavadinime, tad ko gero niekada neatspėjus būčiau, kad visą tą gamtos grožį galima pamatyti Kryme, teks atsiprašyti vyro, kai jis mane kiek laiko bandė įkalbinti aplankyti jį, o aš vis randu kitų maršrutų

Pavadinimas tai begalo taiklus Nuotraukos kaip visada , jau net neverta girti tikriausiai (Aidluka ir pati žino, kad jos puikios)

Astra777, manau, kad kiekvienam kraštui savas laikas Krymas žieduose tikrai vau, tokį variantą ir aš mielai pamatyčiau (be žiedų, nežinau )

oddity, žinok Kryme gražu visais metų laikais - pvz., birželį (kai buvau Arteke), ten žydėjo rožės ir magnolijos, o mes vaikigaliai pietų miego metu keberiojomės į uolas laukinių slyvukių (alyčia vadinamų) rinkti, iš pradžių mus bardavo, kad nuo neprinokusių pilvus skaudės, bet paskui jau leido Labai smagūs prisiminimai

Mergaitės, Krymas manau tikrai visais metų laikais gražus Bet pavasarį... jis buvo tiesiog pasakiškas Atvirai pasakius išvažiuojant, pati net neįsivaizdavau kokį grožį teks pamatyti Kai netyčia „atradau“ šį rojaus kampelį, pastebėjau, kad dažniausiai visi važiuoja arba vasarą arba rudenį Pavasarinius aprašymus radau tik du (keliauta kovo pabaigoj – balandžio pradžioj) - abu buvo gana niūrūs, ir oras žmonėms pasitaikęs nekoks Tik įsivaizduot galėjau kaip visa tai turėtų atrodyt gegužės pradžioj Vis dėlto stimulas važiuot buvo labai pavykusios mūsų velykinės kelionės į Berlyną ir Prahą Tikėjaus, kad ir Kryme pavasaris bus gerokai pažengęs į priekį... Pasirodo - neklydau


Linole, mums pasirodė, dar labiau nei Kroatiją, Krymas primena... Juodkalniją Joje daugiau tokio natūralaus laukinio, „neišcaskinto“ grožio

Vasariuk76, tu pabuvojai Arteke ... fantastika Pravažiavom Arteką - pagalvojau, tai va kur ta vieta, į kurią visi tarybiniai vaikai svajojo patekt (mano vienai klasiokei irgi buvo nuskilus laimė ten nuvažiuot) Stovykla ir dabar veikia - tikiu, kad ir dabar Artekas daugumos vaikų svajonė

Nėr už ką - tuoj dar truputį bandysiu "pagaivint"

Papildyta:


Mergaitės, nejuokaukit... apie nuotraukas geriau nekalbėkim Kai žmogus, t.y. aš, atsipūtęs šešis metus fotkina „auto“ režimu net nesigilindamas kokios fotiko (labai mylimos muilinukės ) galimybės, tai apie kokią kokybę reikia kalbėt ...Esu griežtai prisižadėjus pirma įvykdyt pažadą ir aprašyt mūsų kelionę į Krymą, o po to skaityt visus naujus fotoreportažus Pasižadėjau, bet... akimirką suskydau ir neištvėriau - viena akim trumpai žvilgterėjau į Arturo svajonę Žvilgterėjau, ir labai labai susigėdau Nuotraukos fantastinės – labai gražiai „apdirbtos“ O pas mane.... natūralus „auto“ režimas Ech, nenuostabu - dėl nenoro tobulėt, mano kolegos kompiuterių asai kartais „nudėt“ mane nori Na, bet pažadu nors trupučiuką pasitaisyt... bent kreivokas nuotraukas iš fotoreportažo be gailesčio trinu... Vis šiokia tokia pažanga


Koks pažystamas jausmas... Prieš pusmetį aš ir lygiai tą patį būčiau pasakius


Oddity, jaučiu tai vienintelis fotoreportažas kur visiškai nereikėjo sukt galvos kaip jį pavadint Tiesiog savaime pavadinimas prilipo... Aišku, prie to kas savaime prilipo, dar įterpiau žodelį „pasakiškas“ – jei jau pradėjau „kurt“ pasakas, tai ir „kursiu“ kol keliausiu

Keliaukim toliau... Vakarėja, einam nuo Voroncovo rūmų atgal į miestelį. Prajuokina visai šalia rūmų statomi nauji „rūmai“ – matyt kažkoks šių laikų „valdovas“ čia įsikurs – tvora tikrai karališkai atrodo Aišku, juokauju – greičiausiai čia bus nauji prabangūs poilsio namai ar koks viešbutis



Grįžtam į Alupką – ji, nors ir žydinti, tokia gana apšiurius pasirodo







Jau ir nakvynės reiktų paieškot... Galvoju, reikia išsinuomot kokį kambarį pačioj Alupkoj, bet yra prieštaraujančių - mano vyrukai labai norėtų vėl , kaip ir praėjusią naktį, miegot kalnuose Na, jei taip nori, gal ir yra galimybė tuos norus įvykdyt Bandom kilt link Ai Petri kalno... Keliukas toks neblogas... serpantininis, siaurutis, bet visiškai negąsdina – esam daug baisesniu važiavę Raitom raitom serpantinais į viršų. Na, pagaliau viršūnė pasiekta - stojam pirmoj aikštelėj – norim pavakarieniauti Tuoj prisistato totoris ir pradeda kabint makaronus... čia paskutinė aikštelė...toliau važiuot negalima... čia aukščiausia kalnų vieta... čia atsiveria gražiausia panorama, žodžiu blablabla... čia kelio pabaiga... Galvoju, galbūt toliau važiuot neįmanoma, bet tikrai ne čia gražiausia panorama atsiveria – gali pasakų nepasakot Bet vistiek - pas tą patį makaronų kabintoją užsisakom plovą ir, kol jį gamina, einam tos „gražiausios“ panoramos pažiūrėt...



Saulė tiesiog akina - tiek to grožio tematom



Žiūriu tolumoj Ai Petri viršūnė šmėžuoja Ir iš tikro daug žmonių link jos pėsčiomis keliauja... Jėtau, pagalvoju, kaip reiks iki jo nueit, kažko labai silpnai jaučiuos – toks jausmas krisčiau į lovą ir akimirksniu užmigčiau Vyrukams pasiūlau atidėt Ai Petri lankymą rytdienai... Vyras net neabejodas sutinka - pasirodo ir jis nekaip jaučiasi



Grįžtam prie kavinukės, pavalgom (totoriškas plovas šiaip sau – vėliau kelis kart daug skanesnį esam valgę) ir važiuojam toliau į kalnus ieškot nakvynės. Keliose vietose matom palapines, bet prie jų privažiuot neįmanoma – visoj teritorijoj grioviukai prie kelio iškasti - ten tik pėsčiom ar dviračiais keliaujantys turistai įsikūrę Žiūrim, stovi zaporožietis ir prie jo skuba draustinio („zapovedniko“) prižiūrėtojas (juos atskirt labai paprasta –visur Kryme jie pasipuošę maskuojančia kareivine apranga)... Stojam, reik jo paklaust ar įmanoma čia kalnuos kur nors apsistoti Pasirodo įmanoma... yra net du variantai.... vienas visiškai laukinis kalnuose, kitas girininkijoj – jei norim net „ruskaja bania“ gali būt užkurta Nežinau kiek teisybės su ta pirtim – nereik mums jokių „banių“ – norim tik vieno – kuo greičiau atsidurt palapinėj Net neabejodami renkamės laukinį „kempingą“, mūsų "draugas" maloniai palydi link pamiškėj esančios laukymės - ten randam porą mašinų su palapinėm Kalnuose įsikūręs „nelegalus“ kempingas... Sakau nelegalus, nes kiek supratom, tai tie „zapovednikų“ saugotojai tokį bizniuką yra susigalvoję... Draustinyje niekas neleidžia jokių palapinių statyt, bet jie už kelis euriukus (dvigubai nusiderėję, sumokėjom 50 grivinų, t.y. 5 eurus) suteikia žmonėms tokią galimybę, jeigu reikia net vandens pasiūlo atvežt... Reikalavimas tik vienas – jokiu būdu negalima kurti laužo...

...Pasistatom palapinę ir mudu su vyru tiesiu taikymu einam miegot... Sūnus matydamas, kad tėvai kaip lapai iškrito, susiranda pats sau pramogų – vienas pats nutaria po kalnus pasikarstyt... Grįžta ir susirūpinęs mus žadina Pasirodo, mes abu su vyru tiesiog „degam“ nuo karščio... dabar aišku kodėl tas negerumas abu buvo apėmęs. Labai apgaulinga ta pavasarinė saulė – įtariam šilumos smūgis abu ištiko Aišku, termometras su visais vaistais užmirštas liko namie Gal kaip nors išgyvensim lig ryto... arčiausiai vaistinę tik Jaltoj galim rasti...

Trečiadienis, 2012 m. gegužės 2 d.

Atsibundam... Visi vakarykščiai negerumai stebuklingai išgaravę - abu su vyru jaučiamės puikiai Tik mano veido ir rankų oda, primena virtą vėžiuką ir verčia visus šypsotis Padauginom - stipriai padauginom vakar saulės vonių Na, ką darysi – raudonumas neužilgo išnyks – svarbu kad šiandien vėl galim toliau keliaut Papusryčiavę susikraunam savo mantą, atsisveikinam su kaimynais lenkais ir keliaujam link Ai Petri Planuojam grįžt iki vakarykštės aikštelės, bet... pamatom keliuką vedantį link kalno... Na, siutas tiesiog suima - galvoju, grįždama sustosiu ir primušiu tą melagį totorių Matot, negalima privažiuot arčiau prie Ai Petri kalno... šalia jo kavinės kelias baigiasi Uch, dar ir dabar širstu prisiminus jo sapaliones
O keliukas link Ai Petri pasirodo tiesiog nuostabus



Net tirpstančio sniego „pončkom“ galim pasimėtyt

Na, ką – mes visai šalia Ai Petri Stojam aikštelėj (mokam 10 ar 20 grivinų už visą dieną) Vyras juokais dar bando apgint tą melagį totorių – pas jį privalumas juk nemokama aikštelė Gynyba nepavyksta - vistiek man jis aferistu liks... tik nebestosiu jo "primušt" ir iškoliot Einam pasižvalgyt. Dar gana anksti – Krymo totorių prekybos centras tik bunda





...Kur buvęs kur nebuvęs prieš mus išdygsta „samyj čestnyj tatar iz vsech tatarei“ Jaučiu alergija man nuo tų visų totorių greitai prasidės Mano vyras geruolis klausos jo sapaliojimų – sugalvojo mat mums už gidą pabūti, aprodyt teritoriją, padėt į kalną pasikelt Liepiu vyt jį į šalį, bet neprireikia... matyt mano nieko gero nežadantis žvilgsnis privertė jį patį atšokti nuo mūsų Visai nieko kartais pikta boba pabūti Pagaliau mes vieni... Sustojom aikštelėj – ir kaifuojam nuo mus supančių vaizdų: keltuvai keliantys turistus iš Jaltos dar nedirba, aplink nė gyvos dvasios Tokia ramybė, toks relaksas Atrodė, kad laikas tiesiog imė ir kuriam laikui sustojo







Prisirelaksavom - pagaliau "kopsim" į kalnus Vėl praeinam pro totorių kavinukes... Dabar čia jau nebe taip tuščia Pamažu prasideda diena - maistas puoduose kunkuliuoja...grįžtant vėl būsim už skvernų tampomi, kad tik užeitume papietaut

Nu va, pažadas sulaužytas, tai dabar jau po Krymo iškart Turkija Paskaitysi dar tuos reportažus, tuoj tamsūs vakarai prasidės, dabar geriau pasakok ir rodyk

Perkam bilietus (mokam po 20 grivinų suaugusiam, vaikui nemokamai) Labiausiai prajuokina maršruto scemoj pažymėtas laikas kiek trunka pasiekt viršūnę Mistika kažkokia - net bėgdamas per 15 minučių tikrai neužbėgsi į viršūnę Na, mes nei bėgt, nei skubėt nesiruošiam - gražiu akmenuotu takeliu palengva artėjam link savo svajonės

Pagaliau mes viršūjėj Prieš akis visu gražumu atsiveria Ai-Petri kalnas su galbūt pačia gražiausia panorama visam Kryme















Mūsų vaikinukui knieti pamatyt kiek aukštai mes pakilom Žiūriu, atsargiai žvilgteri į apačią ir tuoj atsitraukia Matyt išgąsdina status skardis



Gėlytės ir čia žydi





Papildyta:
...Mes visiškai vieni - toks jausmas - pabėgę nuo viso pasaulio - sėdim kalno viršūnėj ir kaifuojam nuo vaizdų, nuo oro tyrumo Jausmas toks geras, kad žodžiais sunku apsakyt





Matom, keltuvai jau pradėjo kelti žmones, ir automobilių kalno papėdėj gerokai padaugėjo Tuoj ramybė čia baigsis





...Pažadam sau nejudėt iš šio rojaus kampelio kol nepasirodys pirmieji žmonės Ačiū dievui - gana ilgokai užstruko kol sulaukėm naujų lankytojų Pasidžiaugėm - gerai, kad trasos pradžioj melaginga informacija dėl tų 15 minučių pateikta

Ech, ir gražus gi tas Ai Petri... Skaičiau reportažą su malonumu, bet į Krymą nenorėjau - o dabar jau galvoju, kad gal ir noriu...


Va va... taip ir susergama kalnų liga