Pavasario žieduos paskendęs pasakiškasis Krymas

==============================================================================================================
Mūsų kelionių fotoreportažai:

1. Kelionė į pasaką arba automobiliu po Europą 2010

2010 m. maršrutas: Lietuva - Lenkija - Vokietija - Šveicarija - Lichtenšteinas - Prancūzija - Monakas - Italija - Vatikanas - San Marinas - Italija - Austrija (tik pravažiavom ) - Vokietija - Čekija (galiu sakyt irgi beveik tik pravažiavom ) - Lenkija – Lietuva. Kelionės trukmė - 25 dienos, nuvažiuota - 8400 km.

2009 m. maršrutas: Lietuva - Lenkija - Vokietija - Danija - Švedija - Danija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - Liuksemburgas - Vokietija - Lenkija - Lietuva. Kelionės trukmė - 18 dienų, nuvažiuota - 7300 km.

2. Sugrįžimas į pasaką arba automobiliu po Europą 2011

2011 m. maršrutas: Lietuva - Lenkija - Čekija - Austrija - Slovėnija - Kroatija - Bosnija ir Hercegovina - Juodkalnija - Albanija - Graikija - Makedonija - Serbija - Vengrija - Slovakija - Lenkija – Lietuva. Kelionės trukmė - 25 dienos, nuvažiuota - 8200 km.

3. Trumputės pasakos arba idėjos šventinių savaitgalių kelionėms

Šventinių savaitgalių kelionės: Praha, Roma... ateity manau bus ir daugiau.... ne tik švenčių, bet ir kelionių
==============================================================================================================

Na, ką gi, nors šiuo metu labai kamuoja "pokelioninė" depresija, laikas ir man pradėt vykdyt seniai duotus pažadus Manau, šis fotoreportažas bus labai subjektyvus – mus tiesiog užbūrė Krymas, bet visiškai nereiškia, kad ir kitiems taip turėtų nutikti Be to, ir pati nesu garantuota, kad apsilankius ten kitu laiku, jis būtų palikęs tokį neišdildomą įspūdį kaip šįkart Tiesiog, šį pavasarį, fantastiškai gražiu metu, atsidūrėme nuostabiam rojaus kampely Na, bet apie viską iš pradžių...

Bet tikrai jau kokia , atsiverčiau skaityt, o čia tik tiek mažai Noriu dar, ir vaizdų - norėčiau ten grįžti pavasarį kai viskas žydi

Aruna, rašau rašau Kadangi Ukrainoj ištiko trumpalaikis nokautas ir sugebėjau ilgą laiką nefotkint, tai dabar turiu nemažai parašyt
Papildyta:
...Taip jau atsitiko, kad, vieną niūrią besibaigiančios lietuviškos žiemos dieną klajodama google Earth platybėse , netyčia nuspaudžiau nuotrauką su Krymo vaizdeliu ir tiesiog žaibas smegenis pervėrė NORIU TEN Tokia jau esu... sudarinėjant kelionių maršrutą man didžiausią įtaką daro ne keliautojų atsiliepimai, o visgi nuotraukos Jei užburia koks vaizdelis – visa kita nublanksta – visiškai nekreipiu dėmesio net į neigiamus atsiliepimus apie man patikusią vietą Mintis užvaldo tik beprotiškas noras visa tai pamatyt savom akim Negerų atsiliepimų apie Ukrainą nemažai teko ir perskaityt ir išgirst... Jaučiu prastesnius buvau skaičius tik apie Albaniją, bet juk nepabijojau jos... įtariu kad viskas bus gerai ir su Krymu Nuvažiuosiu ir susidarysiu SAVO nuomonę Kalbu vienaskaita, nes kol kas apie savo svajones nesu niekam užsiminus Suku galvą kada galėtume išvažiuot Dažniausiai į pavasarinę kelionę išvykdavom per Velykas, bet šiais metais Velykos gana ankstyvos... Didelė tikimybė, kad ir oras ne koks pasitaikys... Palankiausias metas pasirodo balandžio pabaiga – gegužės pradžia Ir trumputes atostogas tuo metu visai įmanoma susiorganizuot Ups, į galvą šauna dar viena mintis – juk mano brangiausiojo gimtadienis kaip tik tuo metu Kelionė galėtų tapti puikia dovana. Paslapčia skaitau forumus, renku informaciją, nulekiu į knygyną ieškot Ukrainos žemėlapio. Na, nebeištveriu - gana jau vienai gyvent fantazijų pasauly, reikia svajonių „paslaptim“ pasidalint ir su savo vyrais Su nerimu širdy per Velykas savo brangiausiajam įteikiu dovaną - vokelį, kuriame lapelis su vienu vieninteliu žodžiu – Krymas Reakcija nustebina – neprisimenu kada taip džiaugsmingai buvo reaguota į mano idėją Vasarą važiuosim į Krymą... Nustebinu dar kartą... Na, ne vasarą, už trijų savaičių - per tavo gimtadienį Fantastika... be žado abu mano vyrukai – ko jau ko, o tokio siurprizo iš manęs tikrai nesitikėjo... be galo džiaugiasi neužilgo įvyksiančiom netikėtom atostogom
Brangiausieji džiaugiasi, o mane kamuoja galvos skausmas – jei šią kelionę paverčiau dovana, reikia pasistengti kad ji taptų nepakartojama Suprantu, kad laiko turim nedaug, tai, sulaukus savo vyrukų pritarimo, nutariu negaišti laiko pakeliui esančiom lankytinom vietom – šįkart užteks tik Krymo... Beje, tai pirmoji tokia mūsų kelionė. Nė karto net Lenkijos nesam pravažiavę ko nors neaplankę, o čia dar didžiulė Ukraina... Bet, ai, visada būna pirmas kartas...kaip nors ištversim dvi dienas monotoniško važiavimo link tikslo

Papildyta:
...Pagaliau išaušta ilgai lauktas paskutinysis balandžio penktadienis Iki pietų dar kaip ant sparnų praskraidau darbe atlikdama būtiniausius darbus ir... pagaliau... prasideda mini atostogos Išvažiuojam Vieninga trijulė su šypsenom veiduos ir virpesiu širdy pasiruošus šturmuot Krymą... Kaip pasiilgom to nuostabaus pažinimo jausmo, miego palapinėse ant jūros kranto (tikimės, kad ir per šią kelionę teks patirti šį malonumą ), to beprotiškai nuostabaus pojūčio kai ne žinai, o tik įsivaizduoji ką teks patirti ir išvysti realybėj Ech, dabar, jau praėjus trims mėnesiams po kelionės rašau, o kūnu srovena šiurpuliukai ir širdis tiesiog dainuoja Gera buvo

Papildyta:
...Važiuojam važiuojam ... kol tą svajonių rojaus kampelį pasieksim, reikia dar nemažą kelelį įveikt Vos ne visą Lietuvą pravažiuojam, ir Lenkiją pakankamai greitai įveikinėjam... visgi penktadienio vakaras... keliai gana tušti Lenkijoj matos, kad pavasaris gana toli pažengęs – tokio žalumo net grįžę po savaitės namo savo gimtinėj neradom Dar buvo slapta mintis stabtelti Liubline, bet ... telieka jis kitam kartui – tikrai nėra jokio noro trankytis po jį tamsoj... Važiuojam toliau... link Zamošč Energijos tiek, kad galėtume važiuoti ir dar toliau, bet... nutariam naktį nesitrenkti iki netolies esančios muitinės. Didelė tikimybė kad joj teks praleisti visą naktį, neverta Ryt laukia ilga kelionė per Ukrainą... noris pailsėti Geriau tradiciškai numigsim kelias valandas netoli sienos esančioj degalinėj ir ryte stosim laukt savosios eilės...
Papildyta:
...Muitinė... Nepamenu kurioj šaly muitinėj teko praleisti net keturias valandas ... gal geriau sakyt tik keturias Neseniai iš vieno pažystamo teko girdėti, kad Ukrainos pasieny vos ne visą dieną pratūnojo Gaila kažkokioj beprasmybėj sugaišto laiko... Eilė nedidėlė, bet juda taip lėėėėėėėėėėėėėėėtai Pasieniečiai neaišku ką veikia... Galu gale šiaip ne taip sulaukiam savosios eilės Dokumentai tvarkoj, tik atsakius į klausimą kur važiuojam, sukeliam muitininkų ar pasieniečių įtarimą (jau galvojau, kad teks sugaišti dar kokią vieną kitą valandėlę muitininkų draugijoj ) – jų reakcija tiesiog išmuša iš vėžių.... Į Krymą...dar ne sezonas... tokiam trumpam laikui....išprotėjot Akimirką pagalvojau, gal apsiskaičiavau... gal iki Krymo ne 2000km, o kur kas daugiau Na, bet negali būti Galų gale Rava Ruska muitinė šiaip ne taip mus palaimina ir suteikia teisę įvažiuot į Ukrainos teritoriją
Papildyta:
...Įvažiuojam ir važiuojam toliau Ukraina Lvovas – Ternopil – Chmelnicki – Vinytca – Uman Aruna, labai taikliai esi aprašius šį kelią savo fotoreportaže Aš ir žodis žodin galėčiau lygiai tą patį pakartot – nors mūsų keliones skiria visas penkmetis, bet... tikrai niekas nepasikeitė... duobė duobę veja – visą laiką turi atidžiai stebėt, kad į kokią kiaurymę neįsimontuotum O kur dar daugybė milicijos postų, kelis kart užtaikėm ant nuleisto "šlagbaumo", kai buvo tikrinami visi automobiliai - pamatę mūsų numerius milicininkai tik pamodavo sukt iš eilės ir važiuot kur norėjom Atvirai pasakius, važiuodama į Ukrainą labiausiai nerimavau dėl milicijos priekabių, bet , kaip suprantu, mums labai pasisekė - jokios neigiamos patirties neteko pasisemt bendraujant su tvarkos sergėtojais
Papildyta:
Jaučiu daug kam kyla klausimas, kodėl nuvažiuojant rinkomės galbūt patį prasčiausią kelią pasiekti Krymui Iš tikro šiuo keliu važiavom sąmoningai tam, kad galėtume sugrįžti į praeitį ir pamatyti kaip iš tikro gyvena paprasti Ukrainos gyventojai Nors įsivaizdavom ir daugmaž žinojom kas mūsų laukia – ilgai negalėjom savom akim patikėt Mus pasitiko tiesiog laike sustojus Ukraina Toks jausmas apėmė, kad patekom į kokius 1980 – 1985 metus Nors tuo metu buvau tik pradinukė, bet atminty išliko daugybė nuotrupų iš to laikotarpio... Pilnos gatvės senutėlių tarybinių automobilių Tarybinės autobusų stotelės su bobulytėm laukiančiom senutėlių autobusų kursuojančių po kaimus Parduotuvės... tarybinės parduotuvės kur kiekvienam skyriuj tūno susiraukus pardavėja... gliaudanti saulėgrąžas Tokio vaizdelio dar niekur nebuvau mačius.. net baisu tokios paklaust ko ieškai Ir dar daugybė visokių smulkmenų - „gazorovkių“ automatai, geltonos giros statinės su tokia pat skania kaip mūsų vaikystėj gira Mes abu su vyru kurį laiką praleidom lengvam šoke, o sūneliui viskas taip įdomu Negali patikėt, kad mūsų vaikystė prabėgo panašioj aplinkoj...
Papildyta:
Tas, nelabai tikėtas sugrįžimas praeitin paveikė mane tiek, kad buvau užmiršus apie fotoaparato egzistavimą Labai gaila, neturiu nei vieno kadro, kuriuo galėčiau patvirtint tai, ką dabar aprašiau Na,bet ką padarysi... visgi mūsų kelionės tikslas ne Ukraina, o Krymas
Važiuojam toliau – palengva sugrįžtam į dabartį Užvaldo noras kuo greičiau išsivirti kavos – gal Ukrainą pradėsim matyt kitom spalvom Aišku, apie poilsio aikšteles šioj kelio atkarpoj nėra ko ir svajot – sukam į kaimo keliuką ir pamiškėje degam savo viryklę Na, ir iš tikro akyse prašviesėja – pirmą kartą per šią kelionę traukiu fotoaparatą.... fiksuoju pirmuosius pavasario žiedus

...Pakely daugybė turgelių, kuriuos pardavinėjama vietinė produkcija – marinuoti ir džiovinti grybai, riešutai, vėžiai, žuvys Kad jau sugrįžau dabartin, galiu ir dar labiau savo muilinuke pasimosuot - vienam iš labiausiai man patikusiam ir įspūdingiausiu pasirodžiusiam žuvies turgui surengiu mini fotosesiją Žmonės labai geranoriški, žuvis, ko visiškai nesitikėjau, beprotiškai skani ir ... pigi Bijau pameluot, bet už gabaliuką šviežios rūkytos filė mokėjoj berods po 1,5 - 2 eurus Beje, lygiai tokia pat žuvis, įvažiavus į Krymą buvo berods 4 ar 5 kartus brangesnė nei pačioj Ukrainoj Žuvies ikrų "kotletai" (net dvejose mano nuotraukose juos galit užmatyt) - išvis dieviško skonio









Sukeliu manekenų subruzdimą - vienas net ima slėptis nuo manęs po prekystalius, bet ... nespėja

Miegot stojam pensione šalia Uman'io, (ten jų tikrai yra nemažai, tik iškilo klausimas kaip iš tikro jis vadinasi... jaučiu ne pensionas, o gotel'is ar gostel'is) Kuriam, pasakyt tiksliai negaliu - radom jį neplanuotai, o savo kompiuterio su visa informacija nebeturiu ir greičiausiai nebeturėsiu Kiek pamenu, ir kaina, ir pats pensionas (nors mes palapinių fanai ) pasirodė visai mielas - ir grįžtant tame pačiame buvom apsistoję

Išsimiegam ir keliaujam toliau Na, kas dar paliko įspūdį Ukrainoj - ogi iš tolo šviečiantys cerkvių stogai





...Ir keliai su pakėlėse augančiais medžiais... nudažytais baltais kamienais





...Na, gal dar pakely žydinčios obelys - Lietuvoj tuo metu jokio žalumo, o tuo labiau žydėjimo negalėjai dar išvyst

Aidluka, ačiū už reportažą...kažkur giliai manyje taip pat tūno mintis aplankyti Krymą, tad manau, kad reportažas ne tik bus gražus, bet ir labai naudingas...bent man ...o jau pavasarinių žiedų grožis

Sustojęs laikas , bet gal tuo ir žavu.

Jau kaip žinok gera šį tavo reportažą skaityt. Taip seniai buvom ir ta kelionės tokia ekspromtu sugalvota, ir pakeliui dar visokių nukrypimų sugalvojom - labai geri prisiminimai iš jos. O čia dar žydinčio pavasario vaizdai.

Žinai, pagalvojau, kad reik nulėkt į Ukrainą kol dar ji tokia, o ne sueuropėjus

Astrut, aš ir dar kartelį labai norėčiau sugrįžt į Krymą... rudenį Širdis skaudėjo pravažiuojant... tuščius vaisių turgelius Kuo puikiausiai įsivaizduoju koks gyvenimas juose verda vasaros pabaigoj ar ankstyvą rudenį


...Na, ką gi, pagaliau įvažiuojam į Krymą



Šiandien nieko nenorim pamatyt – matom kempingo ženklą ir sukam link Portovoe Tikslas vienas – noras pirmą kartą pasimaudyt Juodojoj jūroj ir... pailsėt Pavargom - nesam, dar važiavę 2000 km visiškai nieko nelankydami





Vakaras pasitaiko ne tik be galo romantiškas, bet ir labai šiltas Jei atsimenat, Lietuvoj orelis tuo metu tikrai nedžiugino, o čia radom tikrų tikriausią vasarą su 32 laipsnių karščiu ir dar neįšilusia jūra Tiksliau, normalia jūra - tuo metu ji buvo tokio šiltumo, kokia mūsų Baltija pačiam vidurvasary ne visada būna

Aruna - tikra tiesa - mums ir be galo žavu pasirodė Tikrai pasijutom kaip fantastiniam kine – atrodo įsėdai į laiko mašiną ir ji ėmė ir nubloškė keliais dešimtmečiais atgal Visiems, kas nori tai patirti ir patariu važiuot į Krymą būtent mano minėtuoju keliu, arba jaučiu dar geriau – įlysti dar labiau į Ukrainos gilumą Grįžom namo per Kijevą – tikrai toje kelio atkarpoj nieko panašaus neteko matyt kaip nuvažiuojant


Ačiū Aruna - labai smagu kad fotoreportažas patinka Žinok, tavasis buvo mano kelrodė žvaigždė visą kelionę - tai buvo vienintelė spaudintinė medžiaga ką šįkart važiuodama į Krymą turėjau Visi net po kelis kartus jį perskaitėm Žinai, skaityti informaciją iki ir po kelionės yra du skirtingi dalykai - atrodo tuos pačius įspūdžius visai kitom spalvom matai

O po Ukrainą iš tikro dabar pats metas pakeliaut Gaila tik kad šalis labai didelė ir atstumai tarp lankytinų vietų nemaži Aš prieš šią kelionę buvau įtraukus kelias sužavėjusias vieteles, bet... kadangi laikas labai ribotas – turėjom tik 10 dienų - tai vieningai nutarėm apart Krymo nieko nelankyt Tiksliau ir to Krymo tik labai mažą dalelę pamatėm, daug ko ką buvau numačius neaplankėm Visiškai nesinorėjo niekur skubėt – o tik mėgautis tuom ką tuo metu prieš savo akis matėm Bet dėlto visiškai nepergyvenu - juk visada ir visur galima sugrįžti Svarbu kad tik noras būtų...

Pirmadienis, 2012 m. balandžio 30 d.

Ryte pažadina malonus kavos aromatas Mano brangusis kaip visada ankstyvas ir man ilgiau neleidžia pamiegot - bando bent kava priviliot Nors ir labai tingisi - nesiginčiju - keliuosi - noris kiek galima naudingiau išnaudot tą trumpą kelionės laiką Sėdžiu su kavos puodeliu rankose ir pagaliau susivokiu - juk būtent dabar prasideda mūsų mini atostogos



Vėl su savo šeimininku atlekia vakar beveik visą vyro vakarienę sudorojęs Baikalas Draugelis ir vėl trinasi prie manojo - šįkart tik nedideliu dešros gabaliuku tenka pasitenkint



Pasikalbam su jo šeimininkais - gyvenimo sąlygos tikrai nekokios, bedarbystė didžiulė - jei ne žvejyba, kaži ar įmanoma būtų išgyvent Žmonės duoda kelias žuveles išsikept, bet, nors ir labai vilioja pasiūlymas, turim atsisakyt... ryte tikrai pietų visiškai nesinori valgyt, o iki vakaro šviežios žuvies neturim jokių šansų išlaikyt



Vyrai pliuškenasi jūroj, o man vanduo pasirodė gana šaltas - tik trumpam galėjau prisidėt prie judviejų (matyt šiltosios jūros bus mane išlepinusios - neatsimenu net kada paskutinį kartą Baltijoj maudėmės ) Na, kol jie maudosi, aš ir nenuobodžiauju - tyrinėju kriauklelėm nusėtą pajūrį





Net pačiai keista - vakar galvojau kad vaikštom tik kriauklellių duženom, o pasirodo ... čia pilna tokių gražių mažyčių suktukių

Keliaujam toliau - šios dienos tikslas Tarchankuto pussiasaly esanti Olenevka Labai noris gražiąsias olas pamatyt













Papildyta:
Žvilgterim apačion - o jau medūzų tiek, kad atrodo kibirais galėtum semt Niekada gyvenime tiek daug jų vienoj vietoj nesam matę Leidžiamės į apačią norėdami jas iš arčiau apžiūrėt







Apačioj randam ne tik medūzas, juk... čia ir nardytojų rojus Šiek tiek nustebau, galvojau, kad nardymo sezonas dar neprasidėjęs, o čia pasirodo net keletas narų kaip tik ruošiasi pakeliaut po vandeninį pasaulį













Jei kam įdomu, pažiūrėkit ką po vandeniu jie pamatys

http://www.mytrips.l...deriu-aleja/724

Na, į nardytojus prisižiūrėjom - dabar reikia ir po uolas pasikarstyt Labai smagu, kad ne tik uolų viršum, bet ir apačia gali pavaikščiot















Papildyta:










Grįžtam atgal į viršų - ir čia iškyšulio vaizdas labai gražus







Papildyta:
Beje, jei kam reikia - visai šalia uolų yra ir kempingas Galit pasirinkt kur norit gyvent - "namely" ar palapinėj Aišku, visus kitų šalių kempinguos įprastus patogumus teks užmuršt, bet... pakentėt vieną kitą dieną tikrai įmanoma Iš tikro, jei būtume turėję daugiau laiko, tikrai šį kempingą būtume išbandę - smagu būtų buvę visą iškyšulį apeiti Šiaip pats Tarchankuto pusiasalis lyginant su visu likusiu Krymu mums gana nykus pasirodė Bet dėl šitų skardžių tikrai verta buvo jį aplankyt