Ar vyras padeda rūpintis vaiku? - 2

#1
sveikos! as cia naujoke smile.gif norejau pasipasakoti..mano mazylei jau beveik 2 menesiukai,jai gimus musu santykiai su teveliu is vis paslijo.. verysad.gif Jis myli vaikuti tiesiog retai ima ja ant ranku,nebuna savaitgaliais namuose su mumis,pastoviai laksto su draugais. o as visada viena ir dukryte rupinuosi tik as. Juk visos zinot kaip sunku,miego trukumas,piktys net kartais ima ir pati nezinau del ko. gal kuriai buvo panasiai? kaip tai istverti ir isspresti sia beda? kalbejau su juo apie tai bet jis sako kad daug dirba,buna pavarges ir nori atsipalaiduoti.. unsure.gif g.gif

Pirma tema
Atsakyti
#2
Pagimdziau pries menesi, vyras padejo tik pirma savaite, na gal pusantros, jei skaiciuojant dienas ligonineje, o man taip sunku buvo, ir plysau, ir kirpo, ir siaip gimdymas labai ilgas ir skausmingas buvo su didelem skatinamuju dozem, tarpviete istinus, kol pasisukdavau nuo vieno sono ant kito, regis praeidavo visa valanda, plius mazoji krutis apkramte gerai, malonumo tai nepridejo, taip pat tos bemieges naktys isvargino, prasidejo itampa ir mano asaros, o jis ziuri, klausia kas yra, o man gerkleje rodos kazkas istrige , net kalbet negaliu, tai jis numoja ranka ir iseina I kita kambari. Galiu irgi tik pasiduosti, kad santykiai gerokai paslijo, jis vis kisa mano galva 4akydamas" gal tau su galva negerai" ir pan., tada as atkertu na ir konfliktas jau yra. Jis taip pat mazai buna su vaiku, jei jau reikia paimti ant eanku, tai tik tada kai as prasau, savo noru - niekaip. Va , kad ir siandien: savaitgalis , o vyro namie ne kvapo, su draugais. Belieka tiketis, kad pasikeis, o jei ne, tai vaika as ir pati galiu uzsiauginti, tam vyras tikrai nereikalingas
Atsakyti
#3
Manau daug kas priklauso nuo moters poziurio i situacija.
O jus galvojate kad vyrui lengva? Juk ne tik jusu gyvenimas pasikeite, bet ir jo! Gal vyras tiesiog nezino kaip jums padeti ir renkasi begimo taktika uzuot emes ir viska issiaiskines (jie tokie jau yra, kaip mazi vaikai)
Jei as buciau vyras tikrai nezinociau ka daryti ir kaip elgtis.

Jei reik patarimo tai siulau prisiimti atsakomybe uz santykiu su vyru sutvarkyma ir nustoti buti auka (nebesakyti oj kodel tik as turiu santykius lopyt kodel ne jis, o todel kad jei ne jus gali viskas riedeti tik blogyn). Augindama pirmaji vaika butent ta ir dariau, nenorejau prisiimti atsakomybes.

As cia ne piktai, tiesiog pati per tai perejau 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo juraciux: 04 rugpjūčio 2012 - 22:19
#4
mano antras mazylis gime pries 12 dienu.
vyras labaaai padeda. aisku kai buna namie (ne darbe). ligoninej padejo po CP ir dabar paima ant ranku kai atsirugt turi panesioja, pampersa pakeicia, kai pritruksta pienelio buteliuka padaro ir pamaitina thumbup.gif namus sutvarko man ir dickiui valgyt padaro thumbup.gif
negaliu atsidziaugt. thumbup.gif

bet esme ta, kad vyrai visi nezino ka reikia daryti jei jiem nepasakai.
as jau su pirmu vaiku daug pasimokiau. Bukit pacios gudresnes ir graziai organizuokit darbus namie. Tegul jie galvoja kad viska patys savo noru daro o mes graziai pastumekim juos 4u.gif

sekmes visom mamytem ir dideles kantrybes su maziukais ir zinoma su vyrais biggrin.gif
Atsakyti
#5
Mano vyras viso nestumo metu labai lauke vaiko ir as jam kas karta baisius dalykus pasakojau, kad gali buti daug bemiegiu naktu, daug asaru ir vargo. Na kad nemanytu kad bus lenga, ir psichlogiskai pasiruostu smile.gif Atejo tas laikas kai reikia priziureti, tai kadangi nera taip baisu kaip pasakojau tai visai yra patenkintas, mielai padeda. Vaika uzmigdo, tavrkosi, valgyt daro, visur dirba siuntinuku ir apipirkeju. Bet as tai vadinu "PIRŠTU PARODYK", jei neparodyciau gauciau daug maziau pagalbos, siulau netylet ir nesitiket kad mintis skaitys vyras. Na o jei paprasius atsisako daryti, tai jau beda...
Na, mano vyras nepasikeite po gimdymo, jis man labai padejo ir nestumo metu ir kai nesilaukiau, ir manau jei vyras pasikeicia tik po gimdymo vadinasi yra kazkokios bedos, kurias reikia sprest ne tylint, reikia kalbetis ir ieskoti sprendimu smile.gif o jei jis ir iki tol nepadejo tai nera ir ko tiketis ax.gif
Atsakyti
#6
QUOTE(moriube @ 2012 08 08, 20:14)

moriube, 08 Rug 2012 - 20:14, parašė:

moriube, 08 Rug 2012 - 20:14, parašė:

Mano vyras viso nestumo metu labai lauke vaiko ir as jam kas karta baisius dalykus pasakojau, kad gali buti daug bemiegiu naktu, daug asaru ir vargo. Na kad nemanytu kad bus lenga, ir psichlogiskai pasiruostu smile.gif Atejo tas laikas kai reikia priziureti, tai kadangi nera taip baisu kaip pasakojau tai visai yra patenkintas, mielai padeda. Vaika uzmigdo, tavrkosi, valgyt daro, visur dirba siuntinuku ir apipirkeju. Bet as tai vadinu "PIRŠTU PARODYK", jei neparodyciau gauciau daug maziau pagalbos, siulau netylet ir nesitiket kad mintis skaitys vyras. Na o jei paprasius atsisako daryti, tai jau beda...
Na, mano vyras nepasikeite po gimdymo, jis man labai padejo ir nestumo metu ir kai nesilaukiau, ir manau jei vyras pasikeicia tik po gimdymo vadinasi yra kazkokios bedos, kurias reikia sprest ne tylint, reikia kalbetis ir ieskoti sprendimu  smile.gif  o jei jis ir iki tol nepadejo tai nera ir ko tiketis  ax.gif

Mano vyras viso nestumo metu labai lauke vaiko ir as jam kas karta baisius dalykus pasakojau, kad gali buti daug bemiegiu naktu, daug asaru ir vargo. Na kad nemanytu kad bus lenga, ir psichlogiskai pasiruostu smile.gif Atejo tas laikas kai reikia priziureti, tai kadangi nera taip baisu kaip pasakojau tai visai yra patenkintas, mielai padeda. Vaika uzmigdo, tavrkosi, valgyt daro, visur dirba siuntinuku ir apipirkeju. Bet as tai vadinu "PIRŠTU PARODYK", jei neparodyciau gauciau daug maziau pagalbos, siulau netylet ir nesitiket kad mintis skaitys vyras. Na o jei paprasius atsisako daryti, tai jau beda...
Na, mano vyras nepasikeite po gimdymo, jis man labai padejo ir nestumo metu ir kai nesilaukiau, ir manau jei vyras pasikeicia tik po gimdymo vadinasi yra kazkokios bedos, kurias reikia sprest ne tylint, reikia kalbetis ir ieskoti sprendimu  smile.gif  o jei jis ir iki tol nepadejo tai nera ir ko tiketis  ax.gif



drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif geriau ir nepasakysi.
Gal as kokia kvaila idealiste, bet rimtai nesuprasciau savo vyro, jei jis man bent jau nebandytu padeti (nesakau, kartais yra situaciju, kai nezino kaip...).. Juk mes seima - komanda, kumstis, draugai ir dar daug daug kas, kitaip ir buti negaletu... smile.gif
Atsakyti
#7
As turiu (.)(.) taip kad vyras nelabai kuo gali ir gelbeti, pati noriu ir galiu rupintis dukryte, nakti jis miega, kartais palaiko kai jau as nebegaliu (buvo tik 2 kartus) kolkas pati puikiai susitvarkau...
Atsakyti
#8
Sveikos, mamos..

Rasau apimta nevilties, nes nebezinau, kas darosi mano seimoje. Su vyru draugavome 5 metus, susituokeme, gime vaikelis. Iki vedybu buvo visko - buvo isdaves su kita, bet gailejosi, atleidau. Tai buvo, seniai, pamirstas reikalas, viskas klostesi gerai, kol susituokeme. Vyras neslepe, kad is pradziu (buvo nusviles nuo kitos) nejaute man tokios kaip ir meiles, bet paskui viskas stojo i vezes. Pastojau netrukus po vedybu, vaikelio abu laukeme, nestumo metu vyras nebuvo labai demesingas, bet ir nebuvo saltas - padejo, negali sakyti, sakyciau, buvo normalus vyras. Bet vienas bet - jis labai veiklus. Stojus laukimui ir nustojus dirbti (nustojau anksti, nes negalejau), likdavau sedeti viena. Kol nebuvau nescia, nebuvo labai dideles tragedijos, nes ir pati buvua aktyvi. vis pradejo stigti vyro demesio, jis noredavo iseiti tai ten, tai sen,.,.leisdavau, bet sirdy nbudavo nuskauda, mes abu issipasakotojai, todel jis zinodavo, kad nesu labsai laiminga. primindavau jam,rasydavau, kada grisi, kodel as negaliu, o tu gali.. naturalus priekaistai likus vienai namie - o mes dar gyvename uzsienyje.. taigi. gime vaikutis. viskas buvo gerai, vyras padejo daugiau man (tvarke namus, kai paprasydavau, i parduotuve nuvaziuodavo), atsisake draugo gimtadienio ir taip kas karta vis kazko kito. kadangi dirbo, leidau miegoti kitame kambaryje, kad pailsetu (nusprendeme tai abu, nes vis tiek maitinau krutimi, ne misineliais), bet vaikucio nelabai ziurejo - pamenu, kazkada is darbo parejes panesiojo keleta minuciu, kai verke nuo diegliuku ir pasake, kad eina sau, atbukt gali.. o as juk 24 val per para taip.. zodziu, kaip supratote, prasidejo priekaistai, kad as sedziu, jis nori iseiti (negaliu, sakyti, kad jis neatsiklausdavo), as leisdavau tai jo draugeliams ateiti (nors pati nusivarius ir nebenoredavau nieko matyti), tai kur isvaryti, bet vis nepamirsdavau uzvaziuoti per sazine - vyras jausdavosi kaltas. na ir stai, finalas toks, kad dabar pas mus gili krize - as likau ta, kuri kiso vyra po padu, kuris nenorejo keistis ir norejo tureti linksma zmona salia pramogaudamas tiek pat, kiek ir anksciau.. dabar, kai vaikui jau puse metu, suprantu, kad jis tikrai daug stengesi nuolaidziavo, o as tikrai daug ji edziau, bet problema tame, kad as per ta pusmeti niekur iseijusi nebuvau,... vaikas ant mano galvos, nors ji jis labai myli, tikrai. tik dar gal nemoka uzsiimti.. abiems mums su vyru skaudu, bet dabar viskas jau pasieke ta riba, kada pakalbejome visiskai atvirai - as ji uzedziau. toks jo verdiktas. Jo jausmai atsalo, nezino ko nori.. nezino, ar myli, bet skirtis nenori, nori lipdyti seima.. siaunbas, kaip man sunku. grauziu save begalo, kad tikrai as kalta, jog jo nepastebejau, pasineriau i vaiko auginima ir tik edziau edziau edziau.. bet paskui vel pagalvoji, kad varau kaip arklys. viena su vaikuciu.. dabar vyras dirba netgi kitame mieste ir grizta tik savaitgaliais, o ir tai nori iseiti sad.gif isleidziu, bet kaip jis sako, jau jauciasi kaltas, nes as nepatenkinta.. nebuna taip visada.. bet zinot, kartais jau nebemoki nuosirdziai pasakyti, kad eik pasilinksmink, atsipalaiduok, kai pati to nematei puse metu.. sad.gif nezinau, gal cia jam kokia depresija.. myliu ji. bet nezinau, ar galesiu ilgai tverti.. paprase duoti laiko susivokti jausmuose... ar turejote kas tokia situacija? sad.gif
Atsakyti
#9
Tokios situacijos neturėjau (ir niekada neturėsiu, nes mano vyrui net neegzistuoja toks dalykas, kaip ėjimas pasilinksminti be manęs), tačiau tikiu, kad šeimą galite išsaugoti. Vyras, panašu, protu kūrė jūsų sąjungą - gal aistra jo ir pridusus, tačiau jis nori būti teisingas vyras, turėti teisingą šeimą ir gyventi darnoje. Reiškia, jis tikrai deda ir dės pastangas...

Judviem, manau, reikia suderinti savo gyvenimo būdus. Kad ir jus nesijaustumėte apleista, o jis nesijaustų atstumtas iš judviejų su vaiku pasaulio... Aš patarčiau kreiptis pagalbos pas psichologą - kad ir kokiame Delfyje per laišką... Arba paieškoti, ar nėra ten panašios situacijos aprašyta...

Šiaip jūsų vietoje daugiau atskleisčiau savo jausmus vyrui, viliočiau jį, iš tiesų abūčiau ir linksma, ir švelni - juk akote, kad mylite - rodykite meilę. Vyras, aišku, mažokai stengiasi ir daug kur yra neteisus, nes šeimos vyrui nedera lakstyti kaip pacanui su draugeliais, kai namuose mažas vaikelis, kuriam, pripažinkime, tėčio glamonių irgi reikia - taip ir mezgasi ryšys su tėčiu. Bet savo vyro kontroliuoti jūs negalite, galite keisti tik savo veiksmus. T. y. nustoti ėsti, tačiau aiškiai pareikalauti tam tikros pagalbos, o ne priimti, kiek jis teikiasi padėti, susitarti, kada jo eilė pabūti su vaiku ir įvesti kokias nors šeimos pramogas - pvz, eikite pasivaikščioti visi trys (kad ir pora draugų - kodėl gi ne?), surenkite namuose draugų pasisėdėjimus ir dalyvaukite juose kartu su mažyliu...

Aišku, ką aš čia paistau, gali būti jūsų atveju praktikoje neįgyvendinama. Man atrodo, jūsų vyras yra sudėtingas žmogus - ne visai supratęs, ko nori - šeimos ar balių. Bet geros valios jis tebeparodo - tad, manau, galite būti laimingi. 4u.gif
Atsakyti
#10
QUOTE(mergytia @ 2012 08 12, 16:00)

mergytia, 12 Rug 2012 - 16:00, parašė:

mergytia, 12 Rug 2012 - 16:00, parašė:

As turiu (.)(.) taip kad vyras nelabai kuo gali ir gelbeti, pati noriu ir galiu rupintis dukryte, nakti jis miega, kartais palaiko kai jau as nebegaliu (buvo tik 2 kartus) kolkas pati puikiai susitvarkau...

As turiu (.)(.) taip kad vyras nelabai kuo gali ir gelbeti, pati noriu ir galiu rupintis dukryte, nakti jis miega, kartais palaiko kai jau as nebegaliu (buvo tik 2 kartus) kolkas pati puikiai susitvarkau...

g.gif o visa kita be maitinimo? As irgi nakti vyro nekeliu, nes jis vis vien nepamaitins, bet daznai jis pabunda ir panesioja dukryte, kol ji atsirugs, nunesa ja i lovyte. Tik gimus, visada kartu keldavomes keisti sauskelniu. Buities darbai, maisto gaminimas, sunaus prieziura, lakstymai po parduotuves jau nestumo metu ir pirmus menesius, gimus princesei, buvo tik jo reikalas blush2.gif Kartais pagaunu save, kad net neturiu ka veikti, kai dukryte miega doh.gif blush2.gif Lepina jis mus, todel labai ji myliu wub.gif
Atsakyti
#11
QUOTE(vylabusle @ 2012 08 16, 22:19)

vylabusle, 16 Rug 2012 - 22:19, parašė:

vylabusle, 16 Rug 2012 - 22:19, parašė:

Tokios situacijos neturėjau (ir niekada neturėsiu, nes mano vyrui net neegzistuoja toks dalykas, kaip ėjimas pasilinksminti be manęs), tačiau tikiu, kad šeimą galite išsaugoti. Vyras, panašu, protu kūrė jūsų sąjungą - gal aistra jo ir pridusus, tačiau jis nori būti teisingas vyras, turėti teisingą šeimą ir gyventi darnoje. Reiškia, jis tikrai deda ir dės pastangas...

Judviem, manau, reikia suderinti savo gyvenimo būdus. Kad ir jus nesijaustumėte apleista, o jis nesijaustų atstumtas iš judviejų su vaiku pasaulio... Aš patarčiau kreiptis pagalbos pas psichologą - kad ir kokiame Delfyje per laišką... Arba paieškoti, ar nėra ten panašios situacijos aprašyta...

Šiaip jūsų vietoje daugiau atskleisčiau savo jausmus vyrui, viliočiau jį, iš tiesų abūčiau ir linksma, ir švelni - juk akote, kad mylite - rodykite meilę. Vyras, aišku, mažokai stengiasi ir daug kur yra neteisus, nes šeimos vyrui nedera lakstyti kaip pacanui su draugeliais, kai namuose mažas vaikelis, kuriam, pripažinkime, tėčio glamonių irgi reikia - taip ir mezgasi ryšys su tėčiu. Bet savo vyro kontroliuoti jūs negalite, galite keisti tik savo veiksmus. T. y. nustoti ėsti, tačiau aiškiai pareikalauti tam tikros pagalbos, o ne priimti, kiek jis teikiasi padėti, susitarti, kada jo eilė pabūti su vaiku ir įvesti kokias nors šeimos pramogas - pvz, eikite pasivaikščioti visi trys (kad ir pora draugų - kodėl gi ne?), surenkite namuose draugų pasisėdėjimus ir dalyvaukite juose kartu su mažyliu...

Aišku, ką aš čia paistau, gali būti jūsų atveju praktikoje neįgyvendinama. Man atrodo, jūsų vyras yra sudėtingas žmogus - ne visai supratęs, ko nori - šeimos ar balių. Bet geros valios jis tebeparodo - tad, manau, galite būti laimingi.  4u.gif

Tokios situacijos neturėjau (ir niekada neturėsiu, nes mano vyrui net neegzistuoja toks dalykas, kaip ėjimas pasilinksminti be manęs), tačiau tikiu, kad šeimą galite išsaugoti. Vyras, panašu, protu kūrė jūsų sąjungą - gal aistra jo ir pridusus, tačiau jis nori būti teisingas vyras, turėti teisingą šeimą ir gyventi darnoje. Reiškia, jis tikrai deda ir dės pastangas...

Judviem, manau, reikia suderinti savo gyvenimo būdus. Kad ir jus nesijaustumėte apleista, o jis nesijaustų atstumtas iš judviejų su vaiku pasaulio... Aš patarčiau kreiptis pagalbos pas psichologą - kad ir kokiame Delfyje per laišką... Arba paieškoti, ar nėra ten panašios situacijos aprašyta...

Šiaip jūsų vietoje daugiau atskleisčiau savo jausmus vyrui, viliočiau jį, iš tiesų abūčiau ir linksma, ir švelni - juk akote, kad mylite - rodykite meilę. Vyras, aišku, mažokai stengiasi ir daug kur yra neteisus, nes šeimos vyrui nedera lakstyti kaip pacanui su draugeliais, kai namuose mažas vaikelis, kuriam, pripažinkime, tėčio glamonių irgi reikia - taip ir mezgasi ryšys su tėčiu. Bet savo vyro kontroliuoti jūs negalite, galite keisti tik savo veiksmus. T. y. nustoti ėsti, tačiau aiškiai pareikalauti tam tikros pagalbos, o ne priimti, kiek jis teikiasi padėti, susitarti, kada jo eilė pabūti su vaiku ir įvesti kokias nors šeimos pramogas - pvz, eikite pasivaikščioti visi trys (kad ir pora draugų - kodėl gi ne?), surenkite namuose draugų pasisėdėjimus ir dalyvaukite juose kartu su mažyliu...

Aišku, ką aš čia paistau, gali būti jūsų atveju praktikoje neįgyvendinama. Man atrodo, jūsų vyras yra sudėtingas žmogus - ne visai supratęs, ko nori - šeimos ar balių. Bet geros valios jis tebeparodo - tad, manau, galite būti laimingi.  4u.gif


Kad reikia nustoti man ji esti - suprantu tai puikiausiai, stengiuosi dirbti ta linkme. Ir tikrai matau savo klaidas - apie jas atvirai pasikalbejome. Tie priekaistai jau buvo virte mano iprociu, rutina, net nesuprasdavau, kad taip elgiuosi, o jis, nenoredamas kivircu, jausdavosi kaltas, bet viska nutyledavo. As tik po musu pokalbio atsikvosejau, lyg atsimerkiau - svarstau, kad galbut mane apniuko kazkas panasaus i depresija jau nuo nestumo ppradzios (o galbut tai tik hormonai), nes as vienu metu nenorejau jokiu zmoniu, man visi buvo blogi, norejau tupeti namie ir pan.
Apskritai, dabar tik pamaciau, kokia buvau egoistiska - priestaraudavau, siekdavau buti teisi, noredavau visko pagal save - nesakau, kad visada, bet taip buvo - tikrai pasikeiciau, bet ar galima teisintis hormonais? Taip, vyras is dalies supranta, del ko viskas nutiko, bet as vis tiek negaliu paaiskinti, kodel as taip nemokejau saves valdyti (ir anksciau nebuvo lengva su manimi, bet nestumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu tai paastrejo) kaip ir negaliu paaiskinti to, ka su moters mastymu padaro hormonai.

Tradicijas siek tiek isisvedinejame. Buvo maudymas kartu, tikejausi, kad peraugs i vyro ir vaiko maudyma - mama juk tikrai gali isletis tuo metu, na, bet tai neprigijo. vyras iskeldavo vaika is voneles ir sakydavo, na, nusluostyk, as einu. per daug nezyziau, nenorejau versti per prievarta. smile.gif Pasivaikscioti, kai visi namie esame, iseiname. Bet vyras retai buna namie, nes dirba kitame mieste, todel nelabai supranta, kad kazkas gali buti kitaip nei kad as - namie su mazyliu, jis - savo reikalais. Bet cia velgi - nesakau, kad taip visada, bet del to vis tiek kyla pyktis manyje. Paprastas pavyzdys - isvaziavo vyras i garaza, taisyti masinos - ok, laukiu namie, galvoju, ka paruosti pietums, viskas gerai,juk dirba. Tada pas ji atvaziuoja kaimynas zvejys, padeda pabaigti greciau, vyras grizta namo (as apsidziaugiu, nes grizo anksciau, nei tikejausi, oras puikus, viliuosi kazka nuveikti kartu), o jis paklausia, ar gali varyti pazvejoti -jei ne kaimynas, jis vis tiek butu tam garaze uztrukes ilgiau ir nebutu namie (isivaizduok, kad dar dirba). As supykstu, vyras nesupranta del ko, nes jis vis tiek gris ir mes kazka nuveiksim. Grizta tada, kai vaikas jau paruostas miegui.. jauciuosi taip, tarsi rinkciau jo demesio trupinius..


Del pasilinksiminu namuose - mano manymu, viskas siuo klausimu yra gerai, nes tikrai ir atvaziuoja pas mus, ir saslykus kepam, ir as pati pasisedziu jau ilgiau, nes mazius uzmiega. Ir nesakau, kad vyras nori linksmintis butent be manes - jis tikrai noriai leidzia laika vakareliuose su manimi, jo pasilinksminimai be manes man net neidomus - tai greciau laisvalaikis (tarkim, pasivazinejimas keturraciais, kiekviena sestadieni). Konfliktas kyla ne tame, kad jis nori to laisvalaikio, bet tame, kad as nieko negaunu mainais ir del to manyje susikaupes pyktis. Va kur beda, mano manymu..

O kad mano vyras - sudetinga asmenybe - taip. Bet jis ir zavus tuo. Del to labai nenoriu jo prarasti, todel nesuvokiama, kaip po gimdymo praejus kiek laiko jis istares zodzius kad dabar dar labiau mane myli, taip atsalo ir nebezino, ka man jaucia.. man prie jo net prieiti sunku, nes bijau buti atstumta..

Atsakyti
#12
QUOTE(nesakykniekada @ 2012 08 16, 22:48)

nesakykniekada, 16 Rug 2012 - 22:48, parašė:

nesakykniekada, 16 Rug 2012 - 22:48, parašė:

Kad reikia nustoti man ji esti - suprantu tai puikiausiai, stengiuosi dirbti ta linkme. Ir tikrai matau savo klaidas - apie jas atvirai pasikalbejome. Tie priekaistai jau buvo virte mano iprociu, rutina, net nesuprasdavau, kad taip elgiuosi, o jis, nenoredamas kivircu, jausdavosi kaltas, bet viska nutyledavo. As tik po musu pokalbio atsikvosejau, lyg atsimerkiau - svarstau, kad galbut mane apniuko kazkas panasaus i depresija jau nuo nestumo ppradzios (o galbut tai tik hormonai), nes as vienu metu nenorejau jokiu zmoniu, man visi buvo blogi, norejau tupeti namie ir pan.
Apskritai, dabar tik pamaciau, kokia buvau egoistiska - priestaraudavau, siekdavau buti teisi, noredavau visko pagal save - nesakau, kad visada, bet taip buvo - tikrai pasikeiciau, bet ar galima teisintis hormonais? Taip, vyras is dalies supranta, del ko viskas nutiko, bet as vis tiek negaliu paaiskinti, kodel as taip nemokejau saves valdyti (ir anksciau nebuvo lengva su manimi, bet nestumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu tai paastrejo) kaip ir negaliu paaiskinti to, ka su moters mastymu padaro hormonai.

Tradicijas siek tiek isisvedinejame. Buvo maudymas kartu, tikejausi, kad peraugs i vyro ir vaiko maudyma - mama juk tikrai gali isletis tuo metu, na, bet tai neprigijo. vyras iskeldavo vaika is voneles ir sakydavo, na, nusluostyk, as einu. per daug nezyziau, nenorejau versti per prievarta. smile.gif Pasivaikscioti, kai visi namie esame, iseiname. Bet vyras retai buna namie, nes dirba kitame mieste, todel nelabai supranta, kad kazkas gali buti kitaip nei kad as - namie su mazyliu, jis - savo reikalais. Bet cia velgi - nesakau, kad taip visada, bet del to vis tiek kyla pyktis manyje. Paprastas pavyzdys - isvaziavo vyras i garaza, taisyti masinos - ok, laukiu namie, galvoju, ka paruosti pietums, viskas gerai,juk dirba. Tada pas ji atvaziuoja kaimynas zvejys, padeda pabaigti greciau, vyras grizta namo (as apsidziaugiu, nes grizo anksciau, nei tikejausi, oras puikus, viliuosi kazka nuveikti kartu), o jis paklausia, ar gali varyti pazvejoti -jei ne kaimynas, jis vis tiek butu tam garaze uztrukes ilgiau ir nebutu namie (isivaizduok, kad dar dirba). As supykstu, vyras nesupranta del ko, nes jis vis tiek gris ir mes kazka nuveiksim. Grizta tada, kai vaikas jau paruostas miegui.. jauciuosi taip, tarsi rinkciau jo demesio trupinius..
Del pasilinksiminu namuose - mano manymu, viskas siuo klausimu yra gerai, nes tikrai ir atvaziuoja pas mus, ir saslykus kepam, ir as pati pasisedziu jau ilgiau, nes mazius uzmiega. Ir nesakau, kad vyras nori linksmintis butent be manes - jis tikrai noriai leidzia laika vakareliuose su manimi, jo pasilinksminimai be manes man net neidomus - tai greciau laisvalaikis  (tarkim, pasivazinejimas keturraciais, kiekviena sestadieni). Konfliktas kyla ne tame, kad jis nori to laisvalaikio, bet tame, kad as nieko negaunu mainais ir del to manyje susikaupes pyktis. Va kur beda, mano manymu.. Pavyzdys - sutariame, kad jis vaziuos su savo keturraciais kiekviena sestadieni, bet vakarais, kai jis namie, isves vaika pasivaikscioti, o as ilsesiuosi. Sutariame, ir tikrai zinau, kad jis nuosirdziai nori, bet atejus reikiamai minutei - jo nera.. isvaziavo, uzsibuvo, pamirso - tiesiog nera pareigos pries seima, atsakomybes pries zodzius. Gal atrodo juokingai, bet tokios smulkmenos oi kaip zudo.. Lygiai taip pat, kai pasako, kad gris po valandos, o grizta po triju.. noromis nenoromis klausiu, kur, kada gris ir pan. Ir vel -mano kontrole..

O kad mano vyras - sudetinga asmenybe - taip. Bet jis ir zavus tuo. Del to labai nenoriu jo prarasti, todel nesuvokiama, kaip po gimdymo  praejus kiek laiko jis istares zodzius kad dabar dar labiau mane myli, taip atsalo ir nebezino, ka man jaucia.. man prie jo net prieiti sunku, nes bijau buti atstumta..

Kad reikia nustoti man ji esti - suprantu tai puikiausiai, stengiuosi dirbti ta linkme. Ir tikrai matau savo klaidas - apie jas atvirai pasikalbejome. Tie priekaistai jau buvo virte mano iprociu, rutina, net nesuprasdavau, kad taip elgiuosi, o jis, nenoredamas kivircu, jausdavosi kaltas, bet viska nutyledavo. As tik po musu pokalbio atsikvosejau, lyg atsimerkiau - svarstau, kad galbut mane apniuko kazkas panasaus i depresija jau nuo nestumo ppradzios (o galbut tai tik hormonai), nes as vienu metu nenorejau jokiu zmoniu, man visi buvo blogi, norejau tupeti namie ir pan.
Apskritai, dabar tik pamaciau, kokia buvau egoistiska - priestaraudavau, siekdavau buti teisi, noredavau visko pagal save - nesakau, kad visada, bet taip buvo - tikrai pasikeiciau, bet ar galima teisintis hormonais? Taip, vyras is dalies supranta, del ko viskas nutiko, bet as vis tiek negaliu paaiskinti, kodel as taip nemokejau saves valdyti (ir anksciau nebuvo lengva su manimi, bet nestumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu tai paastrejo) kaip ir negaliu paaiskinti to, ka su moters mastymu padaro hormonai.

Tradicijas siek tiek isisvedinejame. Buvo maudymas kartu, tikejausi, kad peraugs i vyro ir vaiko maudyma - mama juk tikrai gali isletis tuo metu, na, bet tai neprigijo. vyras iskeldavo vaika is voneles ir sakydavo, na, nusluostyk, as einu. per daug nezyziau, nenorejau versti per prievarta. smile.gif Pasivaikscioti, kai visi namie esame, iseiname. Bet vyras retai buna namie, nes dirba kitame mieste, todel nelabai supranta, kad kazkas gali buti kitaip nei kad as - namie su mazyliu, jis - savo reikalais. Bet cia velgi - nesakau, kad taip visada, bet del to vis tiek kyla pyktis manyje. Paprastas pavyzdys - isvaziavo vyras i garaza, taisyti masinos - ok, laukiu namie, galvoju, ka paruosti pietums, viskas gerai,juk dirba. Tada pas ji atvaziuoja kaimynas zvejys, padeda pabaigti greciau, vyras grizta namo (as apsidziaugiu, nes grizo anksciau, nei tikejausi, oras puikus, viliuosi kazka nuveikti kartu), o jis paklausia, ar gali varyti pazvejoti -jei ne kaimynas, jis vis tiek butu tam garaze uztrukes ilgiau ir nebutu namie (isivaizduok, kad dar dirba). As supykstu, vyras nesupranta del ko, nes jis vis tiek gris ir mes kazka nuveiksim. Grizta tada, kai vaikas jau paruostas miegui.. jauciuosi taip, tarsi rinkciau jo demesio trupinius..
Del pasilinksiminu namuose - mano manymu, viskas siuo klausimu yra gerai, nes tikrai ir atvaziuoja pas mus, ir saslykus kepam, ir as pati pasisedziu jau ilgiau, nes mazius uzmiega. Ir nesakau, kad vyras nori linksmintis butent be manes - jis tikrai noriai leidzia laika vakareliuose su manimi, jo pasilinksminimai be manes man net neidomus - tai greciau laisvalaikis  (tarkim, pasivazinejimas keturraciais, kiekviena sestadieni). Konfliktas kyla ne tame, kad jis nori to laisvalaikio, bet tame, kad as nieko negaunu mainais ir del to manyje susikaupes pyktis. Va kur beda, mano manymu.. Pavyzdys - sutariame, kad jis vaziuos su savo keturraciais kiekviena sestadieni, bet vakarais, kai jis namie, isves vaika pasivaikscioti, o as ilsesiuosi. Sutariame, ir tikrai zinau, kad jis nuosirdziai nori, bet atejus reikiamai minutei - jo nera.. isvaziavo, uzsibuvo, pamirso - tiesiog nera pareigos pries seima, atsakomybes pries zodzius. Gal atrodo juokingai, bet tokios smulkmenos oi kaip zudo.. Lygiai taip pat, kai pasako, kad gris po valandos, o grizta po triju.. noromis nenoromis klausiu, kur, kada gris ir pan. Ir vel -mano kontrole..

O kad mano vyras - sudetinga asmenybe - taip. Bet jis ir zavus tuo. Del to labai nenoriu jo prarasti, todel nesuvokiama, kaip po gimdymo  praejus kiek laiko jis istares zodzius kad dabar dar labiau mane myli, taip atsalo ir nebezino, ka man jaucia.. man prie jo net prieiti sunku, nes bijau buti atstumta..

Atsakyti