Daugiametės gėlės V tema

Pas mano uošvius miskantas tik vakarinę mato ir gyvena bujoja.Bėda ta,kad jis tik į tą pusę linksta,todėl rišt reikia.Va ten būtinai reikia didelio akmens,kad atsiremtų.Be to daug aukštesnis nei saulėj išauga.Ten toks patamsinis sklypas,kad ir ką pasodinus viskas link saulės svyra nuo pušų paunksmės.Tai va ir karaliauja ten melsvės,astilbės,snaputis,kurie tikrai vešlesni,nei sodyboj,saulės svilinamoj .Bergenija irgi nesiskundžia...

iš rudens kišama


vienos auga kompaktiškais krūmeliais, kitos agresyviai plinta šaknimis. Tokia natūra.


Carex morrovii 'Ice dance' ir Carex ornithopada 'Variegata' auga beveik saulės nematydamos, Carex muskingumensis 'Ice Fountains' kiek daugiau apšviestos. Be viksvų ten pat auga alpinė rasakila, astilbės, baltašaknės, paparčiai, melsvės, auskarėliai, alūnės, bruneros, snapučiai, šliaužiantys čiobreliai ( vienas kaip samanėlė, labai labai smulkūs lapukai), mažyliai arunkai. Masyvesni augalai tik šiemet pasodinti, tai dar komentuoti negaliu.
Duotoj nuorodoj ritininę imperatą Red Baron auginu visiškoj saulėkaitoj

Gal ir jūsų tiesa, nes pas mane monardos auga visiškai priešingose sąlygose. Matyt, kad priemolyje, nes žemė aplinkui jas netgi kieta, sunkiai pasiduodanti purenimui. Tai rudenį pavasarį apibarstydavau jas pelenais, kad kiek palengvinti joms dalią, o pasirodo, monardoms taip ir reikia Nes auga gerai, ir krūmeliai dar suvaldomi. O šaknynus iš tikro didelius augina.




Astilbė - puikus pavėsio augalas. Buvau pasodinusi porą kelmelių rausvai žydinčios astilbės beveik visiškam pavėsyje, kur saulė būna tik ryte. Tai jos išaugo į galingus kelmus, kaip kokie arunkai, tik kad su ružavomis šluotomis

dėkui Mano patirtis su plukėm kažkaip liūdna Aišku tai buvo seniai, kai dar neturėjom savo sklypuko, tai uošvijoj eksperimentavau. Porą metų iš eilės sodindavau plukes (kur prekybos centruose pardavinėja įvairių spalvų plukių gumbelius), bet po žiemos jos nepasirodydavo. Augo rodos tik baltos ir aišku puikiai žiemojo japoninės plukės. Ar čia aš tuomet buvau nepatyrusi, ar jos tikrai lepokos mūsiškų žiemų atžvilgiu ?



Dėkui



O kad jūsų žodžiai išsipildytų - link to pamažu iriuosi, o gausis kas gausis Svarbiausia, kad šeimynai laaaaabai tinka ir patinka, tai man tada "ant dūšios" su savo eksperimentais lengviau darosi



Ačiukas didžiausias Tai tep, greit prasilėkiau su dažų balionėliu prieš fotosesiją

Man stadija "noriu visko" dar tikrai nepraėjo ir greit nepraeis Kažkaip mėgstu augaliukus išbandyti praktiškai, nes paveikslėliuose visi jie idealiai atrodo. Kai jau kažkas pasiteisina (augalui tinka dirva, vieta, o man tinka jo vaizdas), tai gauna garbę augt didesniame plote, o paprastesni ar ne taip kaip noriu augantys/atrodantys gėliukai žygiuoja į žalią zoną. Ir gerai, ir tuo pačiu bėda (papildomas darbas), kad ta žalia zona pas mus neribota - dabar tvarkom apie dešimt arų, o norint galima ir hektarą gražint

...............

mano dviejų vidutinio aukščio astriukų spalvų palyginimas - vienas šviesut šviesutėliai violetinis, o kitas ryškiai ir daug tamsiau mėlynas/violetinis.

Čia jūs apie monardas, ar gėliukus aplamai? Man tai svarbu, nes visos monardos bus persodintos, tad svarbu žinoti, ką daryti, kad jas suvaldyti – ar ne tokį purų dirvožemį joms paruošti, ar belenkokį, o plitimą valdyti, tarkim, plastikine juosta. Kaip manot?
Beje, dėl dirvožemio ir gėliukų elgesio jame... Esu perfekcionistė, tad kiek persistengiu visame kame – ir katė pas mane per stora, ir dirvožemis per riebus (rupūžės jame žiemoja)... Kai tenka persodinti/įsodint gėliukus, pastebiu, jog visas gruntas, kur bekastum, yra perpintas kažkienotai kapiliariniais šakniukais. Regis ir augaliukų per pusmetrį nėra, o šakniukai – štai tau prašom – visas tinklas, sudarantis velėnos įspūdį. Tai ir pagalvojau, kad pernelyg „riebiam“ dirvožemyje augaliukų šaknų sistema pavaro virš normos, net galgi atitrūkdama nuo mamkos.
O dėl sauliamėgių ir pavėsingųjų augaliukų, tai gaunasi taip, kad pavėsyje gyvens belenkas, o saulėje – tai spėk dar. Aureola tai nė už ką. O nepševalskio gaurė, itin pavėsingasis gėliukas, pas mumis daugiau nei 10 metų jokio pavėsio nematė, o atrodė, kaip primadona. Tiesa, dienomis kiek atsipalaiduodavo...
Įtariu, pagal vaizdelį, jog ritininę imperatą ir aš turiu. Pirkau turguje, tad be pavadinimo, o pasakyta buvo, kad įsibėgėjus vasarai parausta. Gražu. Įkišau prie rūgties, nes nebuvo kur, šis ją užgožė, nes kitaip nemoka, tai ir užmiršau, kad tokį smilgiuką turiu. Neperseniausiai prisiminiau, pažiūrėjau po rūgtim, o jis ten ne tik, kad gyvas, bet dar gir labai geros sveikatos. Peržiemos, – eis į rojų, t.y. į pavėsiukų gėlyną.

Kokio dar pavesiuko? Imperatai reikia SAULES, kad raudona butu. Kuo daugiau saules. Uch. Nugi kiek prileista literaturos apie augalus. Apie zoles. Kam vis dar reikia 'VBS' agenturos tokiais klausimais.

' In hot summer areas, they do best in partial shade. In cooler areas, they need full sun for best foliage color. '

Rasa jos net neaugina, nes laiko, kad joms pas mus per trumpas siltas ir sauletas ruduo, kad atsiskleistu visas raudonis.

O del monardu. Gal luktelekit kol joms sueis bent po tris metus. Mano rusinems 2, jos elgiasi ivairiai, bet del to as nekeliu bangu. Kitas dalykas, na reikia gal duoti ir gamtai pasireiksti? Ar viska reik i plastikines juostas, kad butu taip, kaip noriu as. Vienos augs kupsteliu - zinosiu kur naudoti. Kitos sesis po viena. Vadinas tinka pieviniam vaizdui. Netiketumai irgi yra gerai. Nagi bendraukim su ta gamta, isileiskim ja. Nustokim kiekvienam augalui meslo-komposto patalus ruosti. Jie prisitaikys prie dirvozemio, jei parinkti teisingai.

Su tais keliaujančiais po gėlyną augalais įdomiai. Anksti pavasarį, nesinori rauti, gaila, juk gėliukas, ir matai kad gėlynas nustebina ne tokiu vaizdu kaip planuoji, o įsikiša motina gamta ir kiek pakoreaguoja vaizdą, prideda spalvų, žiedų. Jei labai erzina išraunu, perkeliu, bet vis gi džiaugiuosi.Bet kažkaip pastebiu kad užpildo žiedais, ko net nebūčiau pagalavojusi, kad ten man jų reiktų..
Pas mane įsikūrę keliauninkai: neužmirštuolė, fitolakos, piliarožė, kvapioji vakarutė, lunarija, gaisrena, rusmenė, ankstyvosios ramunės, mylimas vaistinis skaistenis, vaizgina, rykštenės, rudbekijos, medetkos, česnakai, net braškės įsimaišiusios gėlyne- nu negi mesi, vasarą eini takeliu, kelias burnon įsimeti..kaip ir ne vieta gėlyne..bet už uogytes viską atleidi.. Nužydi, išrauni, vėl pasisėja..ir taip ratu..
Toms kurios mėgsta viską kontroliuot, pedantėms, kruopščioms planuotojoms, tai netiks erzins..o aš džiaugiuosi kiekvienu žiedeliu..ypač kai neturiu galimybės nuolat jomis džiaugtis, o aplankau kai yra galimybė.
Visos jos lengvai kontroliuojamos jei noro yra, čia ne garšvos ar asiūkliai, abu įveisiau pati, nežinodama apie blogą būdą. Vargina ir ramybės neduoda apynys, tas tai tikras užkariautojas..Su šiais draugeliais vargstu..

vaizdai iš mano gėlyno

Aš pamenu rodos RS forume patyrusių forumiečių atsakymus į klausimus, kodėl vargsta medėjantys augalai, jei jiems duobės buvo specialiai paruoštos, pagerintos riebiu kompostu ir mėšlu.

Pasirodo tokiu būdu žemelę pagerinę žmogeliukai į tas duobes prisikvietė iš viso sklypo kenkėjus kaip kad kurklius ir grambuolius. Kur visa žemė vienoda, tai vienodai tie bjaurybės ir pasiskirtę, o kai padaryti tik riboti ploteliukai "pagerintos kokybės", tai ten susibėga sliekai, o paskui juos kurmiai (jei tokie sklype lankosi). Jei ne kurmiai, tai šaknis graužiantys kenkėjai ir pan.

Nebūtinai taip pagerinus žemę ir bus, bet tikimybė tikrai padidėja

pas mane tokios keliauninkes kol kas tik vienmetes. ypac savasekles petunijos. tik nepastebiu- tai net bulvese zydi siemet kantriai kentejau ant iejimo i siltnami sumaniusia augti milziniska tube. is kazkur sekla atskrido ir issikure dar po visas pakampes begioja saulegrazos ir pikti dekoratyvinai moliugeliai. ir panasu, kad pernai pasisejau dar viena didele beda- trispalve naslaite. viestapie kaip issibegiojo- zydi visose pakampese , plinta greiciau nei kokia zliuge..

Dėl ,,Avietinių oskarų" Visos gėlės jei auga gėlyne yra mylimos, už tam tikras savybes, bet numylėtinės yra:
1.Heucheros, heucherelės, tiarelės - spalvingi lapai nelepus būdas, meilė iš pirmo žvilgsnio..
iš šios grupelės norėčiau išskirti -Stormy Seas, Sweet Tea mylimukė
Tiesa, kiek blogiau žiemojo ,,Electra", ,,Amber Waves".
2. Vaizginos-visiškai nereiklios, gražūs lapai, nuostabiai gan ilgai žydi, greit plinta ir lengvai užpildo užduotą erdvę, kaip p. Gintaras pasakytų-myliu už jų meilę gyvenimui.. patinka ir naujos jų atmainos, ieškau ,,Arctic fox", gal kuri turit pasidalinti?
Išskirčiau ,,Burgundy Glow", ,,Black Scallop".
3.Flioksai. Tiek šliaužiantys tiek šluoteliniai, nu nereiklūs, daugiamečiai-žydi kaip už motiną tėvynę..ir kilimais ir žiedų bombom..
4. Įv. dekoratyviniai česnakai - na koks gėlynas be jų- gražiausia man: ,,Purple sensation"-dėl jų purumo, spalvos ryškumo, ,,Shubertii"-na ten tai fejerverkas, dydis nerealus, ,,Karataviensii"-nu su niekuo nesupainiosi, akį traukia žydėjimo metu kaip magnetas, ir ,, Sphaerocephalon" šių vis dar ieškau-gražučiai man, ryškūs vyšniniai, na purple spurgiukai..
5. KRAUJAŽOLĖ-ŠIŲ METŲ ATRADIMAS iškart į geriausių dešimtuką-o gi labai fotogeniška, žydi veik visą vasarą, puri, pats krūmas lengvas, daugybė šakelių, padeda įkomponuoti daugybę stambiažiedžių. Kaip ir apjungia, papildo, neįkyrios spalvos, kaip fonas.Keista auginau daug metų, bet niekad nekrito ji man į akį..Gal nebuvo tos tinkamos spalvos, rūšies..
Antras metų atradimas- rūgtis( būtent Persicaria affinis)-tikrai žydi visą vasarą..tikra gėlių čempionė.
O juk seniau net nepagalvodavau, kad reikia ir foninių neįkyrių augalų, visad atkreipdavau dėmesį tik į solistus..
6.Astilbės, arunkai, vingiorykštės-purių margaspalvių šluotelių mylėtojams.
Mylimiausia astilbė chinensis var.pumila, Erika, Europa, Anita Pfaifer, Veisse glory, didysis arunkas...
6. Bijūnai. Nauja passija šiais metais, nors turėjau jų nemažai, noriu vis daugiau. Šiemet papildžiau jų net naujom 12 veislių. Uoj kitąmet bus naujų nuotraukų.. Gražiausios: Stambiais žiedynais, ypač taisyklinga super pilnavidurė forma ir nauja mada tuščiaviduriams..: Felix Supreme, Kelway's Glory, Henry A,Sass, Mons.Charles Levegne, Myrtle Gentry - aišku jei Kauno botanikos sode nesukeisti pavadinimai...Do TELL, mano ieškoma Žemchuznaja Rossyp, Carrara, Sword Dance., tęsčiau ir tęsčiau sąrašą..
7. Šilokai - nelepūs, įvairiapusiai, margaspalviai, daugiaaukščiai. Išskirčiau ,,Angeliną", ir ,,Purple Emperor", keista bet yra ir tokių su kuriais nesusidraugauju, pvz.pastarasis- man be proto gražus, bet savo sraigių dėka, jis veik baigia nunykti, rudeniop nepamatau jų grožio. Lieka nugraužti pliki stiebai , apie žiedūs nėr ką ir kalbėt.
8.Pševalskio gaurė-tobula gražuolė nėr ką ir bepridurti.
9.Snapučiai- net nesiplėsiu kokia įvairovė, juk be solistų augalų reikia ir tokių užpildančių..papildančių, paprastai puošnių. Gražiausias man atstovas- geranium magnificum ,,Rosemoor", ,,Orion" ir ,,Max Frey". Dar tik susipažįstu su šiais augalais, daugybė atmainų, vis dar ieškau išmėginu..kol kas myliu visus turimus snapučius..
10. Rožės...Nieko daugiau apie jas nerašysiu, tiek jau visko prirašyta...

Iš sąrašo matosi, kad iš visų jėgų stengiuosi nepasiduoti olandiškai bangai.
Kaip kažkas minėjo, meilė augalams nepastovi (gal Rasa, pastebiu jos ypač didelę įtaką šiame forume nors pati ji čia nerašo.. paradoksas..) Greit keičiasi mylimieji favoritai vietomis, vieni iškrenta, kiti nusileidžia savo reitingų lentelėje, matyt nuo amžiaus, nuotaikos, grožio supratimo..
Pastaruoju metu man patinka visi šluoteliniai augalai ir burbuliukais žydintys, spalva kaip ne keista balta, kurios seniau labai vengiau- o dabar vis daugiau pastebiu jos privalumus, ypač vėlai vakare ir kaip ir suriša visus gėliukus, ir aišku nuo seno vyšninė- bordinė- violetinė...
Nevengiu ir neapriboju savęs kitomis spalvomis, visos gražios, svarbu tinkamoj kompanijoje ir ne spalvų jūroj. Ne visad man dar pavyksta, nors jau daugiau nei 25 metus gėlės, augalai - mano mylimiausias hobis, gal net sakyčiau manija..kuri įtraukia, džiugina atpalaiduoja, nuskraidina..
Ir aišku, man gėlynas- ne vien žydinčios gėlės, tai buvo mano gėlininkystės manijos pradžioj- jei ne žydi, tai kam gėlyne reikalinga..juokina prisiminus..kaip tai seniai buvo..
Norisi visumos- mano gražaus gėlyno supratimas-bendram plote įkomponuoti tiek žydintys margaspalviai lapuočiai, suteikiantys gėlynui apimties, papildantys sodą ne tik žiedais, ar margintais lapais, bet ir kvapais (jazminai, alyvos, sedulos, magnolijos, azalijos ir t.t..). Beje, tai dar viena neatsiejama mano sodo dalis- kad sodas ne tik žydėtų, bet ir kvepėtų, virpintų ten giliau, apimtų visus mūsų receptorius, ir aispros žodžiai man įsiminė, kad lietųsi per kraštus žiedai, gal ne visai tiksliai, bet mane tai ypač žavi, kai persiliejantys nuo svorio žiedų kupolai susilieja pereina vieni į kitus, apjungia, papildo, užpildo...
Ir aišku spygliuočiai- dekoratyvūs ir suteikiantys žalumos pilkumos..spalvų, fono visą sezoną, ypač žiemą, ką bekalbėt apie oro valymą, ypač mieste. Na vieni privalumai ir ne vieno trūkumo. O jau jų įvairovė..tai oho.. Rinkis ko tik širdelė geidžia ir mūsų platumos leidžia.
O jau visa kita, kai yra šis stuburas, užpildo gėlės. Dominuojančios-daugiametės, nelepios, puošiančios žiedais, lapų faktūra, jei nežydi, tai puošia margintais lapais, vėl gi svarbus kvapas. Kaip pvz. Hiacintai...
Stengiuosi, kad gėlyne nebūtų tuštumos, kad nuo pavasario iki rudens būtų ,,veiksmo" - žydėjimo, ir jei pavasarį vyrauja vienos spalvos, vasara gėlynas atrodo visai kitaip, rudenį- parodo dar kitą vaizdą..
Taip pat labai patinka kai vienos rūšies augalų būna daugiau, atsiskleidžia visas jų grožis, tas ateina su laiku..
Kad ir kokie bebūtų norai permainom, savo vizijos įgyvendinimui mane apriboja laikas, finansai..Kartais norisi tiesiog džiaugtis ir mėgautis, pavargau nuo revoliucijų.

Smagiausia gerti karštą gėrimą lyjant žiedlapių lietui, lengvu vėjeliu dvelktelėjimu užuosti svaigius romatiškus lengvus žiedų aromatus, užmerkus akis girdėti paukštelių ulbavimą, smagų čiauškėjimą, bičių dūzgimą,..ir grožėtis žiedų ir formų jūra...(taip jūra, 6a. sklype.. , nes vietos daržovėm veik nebeliko ir visur kur tik galima pasodintos gėlės..) nu manjakė..ką čia bepridursi..
O viskas prasidėjo dar kai man buvo 6..mėgau gėlytes, skyniau uosčiau, norėjau mėginti jas auginti, padėjau mamai jas parduoti..turbūt kaip ir dauguma..mergaičių. 11m jau pati tįsiau augalus iš miškų, pievų..sodinau eksperimentavau.. Labai daug ko išmokė greta gyvenanti kaimynė Onutė..vis dar Ją menu geru žodžiu..Oj kiek gėrybių pateko į mano gėlyną Jos dėka.O kai sodą paveldėjau iš senelio, tai ir prasidėjo..reformos( kiek mano vaikiškos jėgos leido..15m.-iš apleisto gūdaus seno obelų-vyšnių sodo, su kur ne kur išlindusiu žiedeliu,užverstų malkų-lentų krūvom, su galybe sandėlių..salndėliukų kur prikrauta įv. šlamšto, jau nekalbu apie užkastus ,,lobius" (su vyru radom ne vieną stiklainį, pinigų deja-ne.. , kirvių, įv.metalo, net metalinę lovą..)-iki šių dienų paversti žydinčia oaze(man)...mieste. Gailiuos, kad riboja plotas, norai beribiai, bet matyt nespėčiau ir nesusitvarkyčiau.. Kalbant apie norus..pamatau naujoką augalėlį, kurio dar nepažįstu, bet užkabina kažkuo, ir noriu.....man ta stadija..nepraeinama..
Su augalais draugauju senokai, bet vis dar darau klaidų, vis dar atrandu, kad nežinau to ar kažko kito.. ir čia praverčia šis forumas ir gelbsti dėdė Googlas..
Negaliu nepaminėti ir gėlyno nuolatinių lankytojų, be kurių jis būtų dirbtinis, negyvas, negyvenamas: tai drugeliai, laumžirgiai, širšės, bitės, galybė paukščių, driežų, katinų, aplanko ir ežiukai, užklysta voverės..net šešką mačiau.. ,kartą užklydo net dekoratyvinis gaidys, gražus miniatiūrinis kaip iš pasakos tupėjo ant žydinčios slyvos šakos.. Dvikojų neminėsiu.. Neseniai dar naujovė atšilus orams- ogi gausybė oro balionų praskrenda virš galvų..Net nežinau džiaugtis ar rūpintis, kartais į juos žiūrint ir neramu būna..Turiu ir ne tokių mielų svečių- tai sraigės ir ne vieną tūkstantį , o tai jau visai kita tema..
TAD BENRAI mano sodas-gėlynas aprūpina ne tik reikalingiausiais, o ir retais vaisiais, gausybe žiedų, spalvų ir pojūčių, bet ir gera nuotaika. Šiam kartui tiek išsiplėčiau..

Nijole, as suzaveta, tikrai tikrai. parasyta apie mano svajone, butinai pasidomesiu visu desimtuku. Svajoju dar tik apie savo gelyna, man labai grazu olandiskoji banga bent jau foto, ir vietos jam turiu manau pakankamai, reikia tik pradeti

Ačiū..na ir kantri skaitymui.. Kad tik būtų noro, tereikia žengti pirmą žingsnį ir pradėti. Dideliausios sėkmės kuriant gėlyną. Gera, kai yra reta galimybė BŪTI Kūrėju, tereikia išdrįsti ir ja pasinaudoti.