Daugiametės gėlės V tema

pas mane panašiai nusispalvindavo šviežiai pasodinti egzemplioriai, ir šiemet, tie kuriuos pajudinau, dabar raudoni, kurie ramiai gyvena antrą sezoną vis dar spalvos nekeičia.

sveikos geliu myletojos,

gal galetumet kas atsakyt i man rupimus klausimus del virziu? Visu pirma man idomu butu suzinoti ar jie pleciasi ir jei taip tai kiek mazdaug, na ir dar labai noreciau suzinoti kokiu atsumu juos reik viena nuo kito sodinti

aciu

jau 9 vienetus susizvejojau
---------
o veja nuo gelynu atskiriu tais plastikiniais borteliais. nupjovus veja aplink juos apeinu elektriniu trimeriuku. siaip buvau nusistaciusi pries plamase, bet kai ji juoda, susilieja su juodzemiu, tamsiu mulciu, fasadine dali vejos zolyte uzstoja- net nesimato jos. kuo toliau tuo labiau man ji patinka, nes tiesiog patogu priziuret.

Plečiasi Vieni 45-60cm, kiti 60-90cm. Yra ir visai miniatiūrinių. Sodinčiau kas 30-45 cm, kokius 5 metus ramu būtų

Ačiū visoms už info, kas link ribos tarp vejos ir gėlynų formavimo bei priežiūros. Turiu su tuom rimtų bėdų. Sodyboje pasirodau retokai, tad vejos skutimu užsiima kiti. Gailėdami mano gėliukų, su žoliapjove į gėlyną nevažiuoja (pastaroji ten ir paskęstų, nes dirvožemis bais purus), tad riboje paliekami žolių kūšiai, kuriuos su žolės kirpimui skirtomis žirklėmis aš ir apdoroju. Apdorodama pastebėjau, kad per apsauginę įkastą plastikinę juostą nekurie žoliukai (kraujažolės, dobilai ir kitokie) perlipę įbeda šaknis į gėlyno riebų gruntą. Dėl šios ir kitų priežasčių (grožio bei kurmių), gėlynus įrėminu akmenų takeliais. Tas bais daug kainuoja: 1 m tokio takelio = savaitė juodo darbo + stuburo išvaržų paūmėjimas. Dėl grožio dar galiu aukotis, o dėl žolių invazijos ar kurmių (dėl pastarųjų 40 cm gylyje įkastas akmenų bei plastikinės juostos barjeras nepadeda) jau nebe. Mano mylimajame finegardening tinklalapyje buvau radusi straipsniuką, kaip ta apkalbamoji riba turi būti daroma. Pervariau akimis, pasidžiaugiau, bet... užmiršau įdėti į favoritus. Pamenu tik, kad turi būti kažkoks kampas kažkokiame gylyje ir psio – nėr problemų, atseit.

Dar turiu klausimą monardų žinovėms – kaip jūs jas suvaldote, kad anos atrodytų, kaip kompaktiškas krūmas? Bo pas mane jos eina, kur nori ir pristato save pavieniais egzemplioriais. Graudus vaizdelis gaunasi...

Man iš foto labai panašus į mano auginamą "Yaku Jima", kuris yra miskantų tarpe žemaūgis. Pasigooglinus randu, kad "Yaku Jima" ir "Yakushima Dwarf" yra sinomimai. O štai čia keli pirmi sakiniai apie panašias veisles (jų tarpe minimas ir "Adagio").

Manojo "Yaku Jima" foto1 ir foto2.

Vi_, kadangi aš vieną "gėlyną" mulčiavau, tai nuo vejos atskiriau su geotekstile - įbedžiau kastuvą (tokius kaip griovelius padariau), tada įkišau geotekstilę (tiksliau jos pakaitalą, originalo tuomet neturėjo) ir tada mulčiavau. Per visą vasarą jokiom žirklėm nereikėjo karpinėti, nes vejapjovė šiek tiek užvažiuodavo ir ant tos užmulčiuotos vietos.

Ačiū leliumai už info ir vilties pastiprinimą, kad maniškis miskantuks yra "Yakushima Dwarf" (kad anas yra "Yaku Jima" taipogis, sužinojau ir iš Rasos). Nors pagal vaizdelį nuo ‘Morning Light‘ irgi negali atsižegnoti... Deja. Bet vėlgi, jei nepaisyti išgyvenamumo kriterijų, abu yra bais mieli mano dūšiai savo paperkančia lapija, t.y. norėčiau abiejų, jeigu kas.

Kaip laikosi rudens darganoje jūsų nuostabūs gėlynai?

Ar tik ne šitas?
Kaip ten bebutu, kad ir kaip kraciausi to vejos krasto atpjovinejimo, bet galu gale, isbandziusi n variantu, apsistojau butent ties siuo budu

Būtent šitas! Ot ačiū už sklerotikės atvedimą į tikrą kelią. O dėl savo gėlynų kūrimo patirties pasidalinti nenorėtumėte? Būtų labai įdomu...

Į sveikatėlę šitas straipsniukas mane ir atvedė į doros kelią, o tai vis gūdžios vaikystės prisiminimai (mamos gėlynai irgi buvo apipjaustyti ), neleido patikėti jo patogumu
O dėl patirties, tai kad nelabai yra kuo dalintis nelabai išeina sodininkavimo reikalui skirti tiek laiko, kiek norėtųsi ir kiek reikėtų padoresniam rezultatui, tad turiu ko nusipelniusi - tik sau mielą šabakštyną, kurį, ka būtų mandriau, galiu užvadinti "individualaus stiliaus sodas" Vat ir landžioju čia, pas jus, pasisemti įkvėpimo ir užsidegimo kūrybai. Man labai gražu tai, ką randu šioje temoje - saviti stiliai, braižai, nuotaikos, o kartu bendramintiškas ir, svarbiausia, neformalus požiūris į kūrybą Didžiulis ačiū jums visoms, kad esate .
Nors jau daug kalbėjote ir apkalbėjote, ir galbūt pasikartosiu, bet apie savo sodininkavimo filosofiją:
- funkcionalumas, kad būtų patogu (naudotis ir prižiūrėti), naudinga (įvairu, skanu ir gausu) ir erdvu (įvairiausioms veikloms);
- santykis su gamta, kad sodas šlamėtų, plazdėtų, čirškėtų ir krebždėtų, kad vietos jame užtektų visiems. Įstrigo posakis "kas netrukdo lai lieka". Net nejauku pripažinti, bet kartais jaučiu tam tikrą atgalinį ryšį, ima ir atsiranda koks geidžiamas augalas mano kieme savaime , va šiemet taip gamta apdovanojo pora lubinų krūmų, kurių kaip tyčia jau buvau beieškanti pardavime , baltu gausiažiedžiu katilėliu, raudokle ir dar gal kuo nors, ko kol kas net nepastebėjau
- estetiškumas, kad būtų gražu (bent jau man ) Kad ir kokia natūralistė būčiau, bet visiški neįžengiami kemsynai, apžėlę dilgėlėmis ir varnalėšomis, kaip čia pasakius... Man labai gaila, kad ekologiškas sodininkavimas mūsuose dažnai vis dar siejamas su baisia netvarka, todėl labai pagarbiai žiūriu į gebėjimą suderinti šiuos dalykus.
- individualumas, kad tai būtų mano... Dar prieš porą metų būčiau dievagojusis, kad asmeninis stilius, namai (interjeras) ir sodas, gali būti labai skirtingi. O, bet, tačiau... metai eina, ir vis labiau suprantu, kad nuo savęs nepabėgsi...

O čia truputį į temą - rudeninis erikų kilimas. Mano galva, erikos irgi vienas iš tų, karūnuoti vertų, augalų. (tik persiprašau už foto kokybę - technika baigia iškeliauti į fotoaparatų rojų ).

bitule, ačiū ir už tavo mintis, man būtent tokie platesni pažiūrėjimai į gėlynus ir yra tai, kas laiko šioje temoje, nes tobulėji ne vien rinkdamas info apie vieną ar kitą augalą
įlindau į foto ir , tikrai pavyko sukurti ''kad sodas šlamėtų, plazdėtų, čirškėtų ir krebždėtų, kad vietos jame užtektų visiems. ''