Daugiametės gėlės V tema

aispra, turiu į pačią keletą klausimėlių dėl 1 augaliuko. Apie emilią ‘Irish poet‘ eina kalba. Pirmiausia, tai nepavyko rasti kažkuriame SM forume to jūsų paveiksliuko, kur šis gėliukas lygtais tartum tarp smilgų yra labai dailiai įsitaisęs. Bet gal ir klystu, gal tas paveiksliukas buvo ne jūsų... Bet kaip ten bebūtų, o emilia jame tikrai buvo, o jūs šį gėliuką tikrai turite (šalia juodulio šeivamedžio). Žinau, kad tai ne vienmetis augaliukas, bet labai reikia oranžinės spalvos bei sagutės stiliaus žiedų ir tokio ūgio (50-60 cm) turėtojo. Tai klausimėliai būtų tokie: 1) kur pirkote sėklas, 2) ar jis pasisėja, 3) ar tikrai žydi nuo birželio iki rudens, kaip apie jį rašoma, 4) jei ta foto su emilia ir smilgiukais yra jūsų, pakartokite prašau ją čia ir prisipažinkite, kas per smilgiukai joje, 5) ar gėliukas turi, kokių trūkumų (kokių?), ar vien privalumus (kokius?). Tai tiek būtų pirmai pradžiai.

taip, taip apie petunijas nasturtas sodinau prie jurginu, bet pas mane matyt veisle tokia, nesidriekia, o tupi mazu kompaktisku kupsteliu. nebutu tiek zalos padare kaip milziniski petuniju kupstai...bet kitamet- jau jokiu vienmeciu i daugiameciu gelynus. nes gaunasi bilebarda teisingai smth1 rao, kad vienmeciu tarp daugiameciu auginimas- aukstasis pilotazas jau cia...

Na na, auginu vienmetes, dvimetes daugiamečių gėlynuose. Net nežinojau, kad tai aukštas pilotažas

Apie aukstaji pilotaza: mano mintis buvo ta, kad aukstasis pilotazas yra kai vienu augalu zydejima keicia kitu augalu zydejimas toje pacioje vietoje. Nes i ta pacia vieta yra susodinami augalai, kuriu pvz. lapija nunyksta, kurie velai pasirodo, kurie perzydeje gali kantriai nenukenteje gyventi duodami kelia prie pat jau zydinciam kitam augalui. Tai is esmes daugiameciu, vienmeciu, svoguniniu, egzotiniu, valgomu ir kt. augalu ivairove. Tam reikia labai tiksliai zinoti daugybes augalu gyvenimo ciklus ir elgsena viso sezono metu. Ir dar visokiu subtilybiu. Ir kas be ko, visa tai suderinti, kad dziugintu aki, o ne butu spalvu marmalyne:)

Ar šita foto? Kompanijoje čia sibiriniai vilkdalgiai.

Emilijas auginau tik pirmą sezoną, todėl labai ribotai apie jas galiu kažką pasakyti. Sėklas pirkau iš e-seklos.lt. Sėjau kovą namie, bet man atrodo, kad be reikalo, nes sudygo labai greitai ir sustypo, paskui sunkiau adaptavosi lauke. Žydėjo nuo birželio iki rugpjūčio, tik rugpjūtį jau atrodė nelabai tvarkingai, nes nežydėjusios šakos nudžiūsta. Sėjasi labai smarkiai, nes nužydėjus formuojasi pūkai kaip pienių. Jau šiais metais buvo darbelio naujų daigelių kolonijas ravėti Ar peržiemos, nežinau. Baisoka pagalvot, kas bus, jei peržiemos Neapsikentusi rugpjūčio pabaigoje nuroviau likusias žydinčias
Kai pražydo, buvo šiek tiek nusivylimo, nes tikėjausi, kad tie žiedelių teptukai bus kiek didesni. Nuotraukose emilijos tikrai atrodo įspūdingiau nei tikrovėje. Bet paskui žiedelių masė pradėjo visai patikti. Spalva įneša tokio netikėtumo į gėlynus. Bet manau, kad tinkamiausios jos visai natūralistiniam, pievą imituojančiam gėlynui. Nelabai suprantu, kodėl jos pristatomos ir kaip skynimui tinkamos gėlės, nes nuskintos greitai nuleidžia galvas ir šiaip tikrai labai smulkios. Tai va kaip su tais privalumais ir trūkumais

na ir aš prisijungsiu su savo apibendrinimais
metų pradžioje buvę planai:
1. didžiojo gėlyno ir rožyno pertvarkos
2.naujų augalų pažinimas(krūva naujų augalų iš Rasos)
3. pora naujų gėlynų vidiniame kieme
4.vidinio kiemo ir rožyno kiemo planas ant popieriaus
5.gyvatvorės pasodinimas

padaryta:
1. gėlyno ir rožyno pertvarka, bet dėl augalų gausos, ir vietos stokos, gavosi eksperimentinė kaupykla, kuri buvo derinama daugiau pagal spalvinius derinius ir žydėjimo laiką.
2. didžiausias malonumas buvo stebėti augalus, nusivylimas ir nuostaba, pamačius žiedą, derinį su kaimynais
3. neįgyvendintas, nes nesibaigė statybiniai darbai
4 neįgyvendintas, bet šitas darbas turėtų būti ne 4 nr, o 1, tai lieka sekančiam sezonui
5. nespėta dėl statybinių darbų, ir visa laimė, nes neturint konkretaus 4 punkto, su tuo gal skubėt nebūtina.

na ir atradimai, pirmiausia tai ši tema, į kurią užsukau atsitiktinai ir atradau tai ko ieškojau, dalyvių reali patirtis, diskusijos, ir neįkainojami smth1 teoriniai perliukai labai padeda stumtis į priekį, per dar sunkiai suvaldomą ir suvokiamą augalijos pasaulį. taip pat pasikartosiu, kad užsienio literatūra, blogai taip pat labai vertingi ir naudingi savojo kelio paieškose. šiais metais pamažu imu suprasti, kad žmogų supanti aplinka, namai, kiemas, turi turėti savitą, tik tam žmogui, ar šeimai būdingą braižą. Kadangi kūryba užsiimu aš, tai stengiuosi atrasti per save, bet atsižvelgiant ir pasitariant su šeimos nariais. tai kol kas dar labai miglotas suvokimas, bet intuicija stumia kažkur ta linkme , kol kas jaučiuosi kaip ežiukas rūke . labai konkretus šių metų atradimas augalai rūgtis ir astrai, bei didžiajame gėlyne pagal apšvietimą netinkantys augalai, konkrečiai bordine lapija augalai prapuola savo pačių ir kitų augalų vidurdieny metamame šešėlyje.

iš esmės visos merginos išsakė dalį minčių, kurioms visiškai pritariu ir nebesikartosiu, čia būnant labai dažnai norisi pasakyti, taip taip, kažkas įgarsino mano mintis.


Papildyta:


ačiū vi_, jau net nebežinau, kada ir kuri mano mintis jus taip užkūrė, bet smagu labai ant dūšios o šaltmetis prieš akis, ir manau tema dėl to neapmirs, o kils naujų minčių naujų idėjų ir planų ateinančiam sekančiam sezonui

leliumai, dar klausimas, kelinti metai pas jus auga ašuotė? šįryt su mama išsiaiškinom, kad jos gražuolės, ir yra tenuissima, tačiau kiek skaičiau, daugumoje rašo, kad tai 6 ir šiltesnių zonų augalas, o kad peržiemotų galima bandyti dangstyti, arba tiesiog auginti kaip vienmetes. Kokia jūsų patirtis su jomis?

Aciu, kad pasidalinote:) Dziaugiuosi kam mano ankstesni pasidalinimai padejo. Tik apgailestauju, kad musu tiek mazai...

aispra, ačiū, už neatpažįstamai TĄ nuotrauką. Kaip ji pasikeitė į tą laiką, kol su ja nesimačiau! Nė deja vu nesigavo. Aišku, po 3 mėnesių gėliamokslių, po kurių ėmiau atskirti smilgas nuo vilkdalgių kūdais lapais, akys ėmė rodyti kitaip, bet vis vien kažkaip... Na bet, kaip ten bebūtų, o emilija belenkur gražiai atrodo – ar tai prie vilkdalgių, ar tai prie šeivakrūmio, ar teorinėje pievoje.
Už likusią informaciją apie emiliją irgi labai ačiū. Besisėjančių pūkeliais gėliukų aš irgi baidausi. Turiu 1, beje, savo išvaizda labai panašią į apkalbamąją, tik kad kiek žemesnę ir vyšniniais žiedeliais (gal irgi kokia emilija...). Prieš 3 metus pasodinau 2 sodinukus. Dabar per ją 0,5 m2 plote, kur gyvena vien ji, nesimato gyvos žemės – vien žalias kilimas, pro kurį net kiaulpienės snapo neprakiša. Aišku, jos galima rasti ir visur kitur aplink 2 m spinduliu. Pievoje, į kurią planavau ją įkomponuoti, galgi ji elgtųsi padoriau, nes kiti ten dar nuožmesniais gali pasirodyti. Bet tada gali nesigauti pasisėti ir suvis. Vėl bėda...

O kokio daugiamečio oranžiniais žiedeliais emilijos stiliaus augaliuko nepažįstate? Gal man taip tik atrodo, bet su oranžine spalva tarp daugiamečių prasti reikalai gaunasi.


Nemažai jau, palyginti su praeitais metais ar net šio sezono pradžia. Manau, kad dar padaugės. Ir tai, kaip, beje, ir šios temos subrendimas (nuo pavienių gėliukų garbinimo iki gėlių derinių mylėjimo bei siekimo sukurti tobulus gėlynus) yra šių metų visų mūsų didelis pasiekimas.

Aš tikiuosi, kad tyliai paskaitančių forumą yra šiek tiek daugiau. Gal susikaups drąsos ir čia prisijungs daugiau daugiamečių gėlių mylėtojų

žiognagės, burbuliai iš daugiamečių. Nenumočiau ranka ir į vaistines medetkas. Šiemet kaip tik teko laimė gauti 2 veislių sėklų - traukia akis iki šiol Gal kažkam bėda bus tame, kad mėgsta jos užsisėti, bet tai, sakyčiau, net gi pliusas, pavasarį belieka sudygusias į tinkamą vietą perkelt ir džiaugtis žiedais iki pat šalnų, kai tuo tarpu daugiametės turi savo žydėjimo periodą.

sprendžiant iš to, kokie darbai kitiems metams numatyti, žiemos vakarai neprailgs - beplanuojančiųjų pertvarkas esamuose plotuose ar naujus plotelius, netrūksta

smth1 reprezentacinės zonos pertvarkos žiauriai sužadino smalsumą - kokia ta ašis, kas aplink tą ašį "suksis", kaip vystėsi pati idėja. Trumpai tariant, įdomi visa kūrybinė "virtuvė"

nesidomėjau, nes tokio žurnalo, kurio reiktų žūt būt, dar nėra papuolę į rankas. Gal žinai kokį vertą dėmesio? Paskutiniais metais su sava knygų/žurnalų patirtimi perėjau prie minties, kad geriau koncentruotis ties knygomis.

pirkta 2010 metų rudenį, taigi du sezonai, dvi žiemos. Pernai dalinau į 3 dalis, tai po žiemos viena nebepasirodė, viena buvo tokia leisgyvė, su trečia viskas gerai. Pirmą žiemą, kol buvo nedalinta, peržiemojo gerai. Gal po dalijimo (rugpjūčio pab., rugsėjo 1-a pusė) nespėjo pasiruošti žiemai, gal kalta "nestandartinė" žiema, o gal ašuotė tikrai nėra "stabilus" augalas mūsų sąlygomis - nežinau. Suma sumarum, po 2 sezonų turiu panašaus dydžio, kaip kad buvo pirkta.

Yra yra, ir tikriausiai nemažai Tiesiog negali neužkabinti jūsų visų entuziazmas ir meilė šiam dalykui. Širdis spurda iš džiaugsmo kai skaitau mintis, kuriomis dalinatės šioje temoje. Gilu.
Kaip gera, kad ir pas mus yra žmonių, gebančių pajusti ir kurti tikrus sodus, o ne vien čiuožti formos paviršiumi. Pagarba jums visoms

baisiai nekantru ten įkišti nosį .
Man reprezentacinė zona irgi gimdosi stipriai sunkiai. Ir išvis savo kieme jaučiu pasireiškiantį keistą "atvirkščio sodo" efektą, kai visos geriausios perspektyvos atsiveria tik iš sodo gilumos į namą ir įvažiavimą
Atsiliepiant į planų-ataskaitų klausimą: planų buvo daug, rezultatų kur kas mažiau, bet į priekį stumiuosi. Jau vien tuo, kad auga sumedėję Kiekvieni metai, kartu su naujais ūgliais pastūmėja mano sodą link tikslo. O vizija - "gilus" (fizine prasme) sodas su tūriu, na ir aišku turiniu .

Vobla, jau kuris laikas iš galvos neišeina tie kūdros krantai tai gal išliesiu savo minčių kratinį.
Mano galva, tokia kūdra kieme gėrių gėris. Vien dėl visokeriopos įvairovės (reljefo, augalijos, gyvūnijos, pojūčių, potyrių etc.) ir visokeriopų galimybių. Bet jei rinktis pigiausią variantą, viską palikčiau taip kaip yra, o šlaitus guotais (paliekant apžvalgos sektorius į reikiamas vietas) apželdinčiau greit augančiais, dekoratyviais krūmais ir galbūt nelabai smulkioms daugiametėmis (ir tik ten, kur bus praėjimai, paformuočiau ir sutvirtinčiau laiptukų pakopas). Tokie augalai šaknimis gana greitai sukabins šlaitus, nereikalaus didelės priežiūros. Nes įsivaizduojant aplink kūdrą šliaužiančių kiliminių gėlyną, truputį šiurpsta oda nuo būsimo ploto dydžio. Aišku, sprendžiu tik pagal savo sugedusią natūrą, bet turbūt apsiverkčiau blusinėdama kokias pienes iš smulkių kiliminių augalų.
O kalbant konkrečiau, vizija tokia: dekoratyvūs, smulkios faktūros karklai (Salix helvetica,Salix repens var. argentea , Salix purpurea Gracilis, Salix rosmarinifolia ir pan.) (kurie mano galva nedarkys aplinkinio peizažo ir lips prie kūdros veidrožio) + erškėčiai + galbūt keletas kalnapušių, pušyno atkartojimui (nors iš esmės pritarčiau smth1, kad šlaito nutamsinti gal nederėtų). Karklai visai neblogai (jei ne puikiai) dera ir su rožėmis ir išvis yra toks augalas, kurio fonas tiks nemažai daugiamečių. Jie gerai atrodo tiek nukarpyti, tiek šiek tiek pasišiaušę. Vaizdas būtų greitai, pigiai, ir su minimaliai darbo, nes sodinant krūmus užtektų tik sutvirtinti keliais akmenimis pasodinimo vietą ir pradžiai pamulčiuoti, vėliau jie patys gerai padengia žemę ir greitai perims šlaito tvirtinimo funkciją