Daugiametės gėlės V tema

būna tokie sėklų mišiniai pirkti - japoniška pieva berods vadinasi. atskirai neaukštos žolytės sėklos ir atskirai pridėtas pakiukas neaukštų pievų gėlyčių - aguonos, įvairiaspalvės miniatiūrinės rugiagėlės, linai spalvoti ir pan...Mes pabandėm - tai pirmais metais dar nieko, o paskui tai nežinau, liko pieva... turėjau dar tų gėlyčių sėklų - atskirai į gėlyną buvau pasėjus, žydėjo gražiai, paskui norint galima sėklyčių prisirinkt, bet kaip realiai ta pieva galėtų kasmet va tokia būti - sunkiai įsivaizduoju man tos gėlytės nebeprisisėjo, žolė paskui jau užaugo didelė...teko šienauti. Gal reikia žemę gerai paruošti, apsaugot kad kitų žolių ten neužsineštų... nežinau, gal kas labiau išmanantis pakonsultuos. Bet pirmais metais tai panašus būna vaizdelis kaip Jūsų įdėtoj nuotraukoj
Papildyta:


aš norėčiau Jus nuraminti - esu mačius sodų bendrijoje panašiai kaip jūs aprašot sutvarkytą tvenkinio šlaitą - atrodė gan gražiai, tvarkingai ir neatrodė kad ten daug reiktų darbo nuolat. Padaryti laiptukai į lieptelį, o šlaitas (nelabai aukštas, bet tikrai status)apsodintas tujom ir paprasčiausiom daugiametėm gėlėm - pamenu kelių rūšių melsves, plukes, dar kažkokius krūmelius... matosi, kad senokai daryta - suaugę viskas. Tai Jums turbūt baisiausias darbas laukia tuos šlaitus sutvirtint kažkaip, bet dėl durpių briketų tai abejočiau - nuo drėgmės jie tiesiog subyra, ar nenuslinks viskas su durpėm į Jūsų prūdą? Gal geriau bandyti tikrai iš kokių šakų ar lentų daryt terasas, o paskui jau šaknys šlaitą laikytų.... tik su gluosniais, karklais gal reikėtų atsargiau - jie tuoj prigis, užžels ir vėl turėsit šabakštyną... na, gal keik gražesnį nei kiečiai

Galetu ir instrukcija naudojimo salia prideti. As rimtai. Zeme tikrai reikia paruosti, ir kad piktzoliu seklu neliktu, ir kad joje galetu setis aguoneles ir rugiageles toliau. Tokia veja irgi reikia pjauti karta, kai kur raso, kad du sezone. Seklytes likusias galejot iterpti i pieva:) Tai cia tokie bendro pobudzio patarimai, nepakenktu apie tai issamiau pasiskaityt.
Papildyta:



Matyt tada mano patarimai yra neatitinkantys jusu poreikiu. Sunkoka pritempti pusynui budingus augalus prie kudrai budingos augalijos, bet pas mus tai daro gi ir alpinariumus prie kudros. Virziai nera sliauziantys augalai, bet nu gal kazkokiu budu kabinsis. Bet kuriuo atveju, siulau pradet nuo techniniu darbu, ne nuo dekoratyviniu. Ir prisiminti, kad jei daugiameciu gelyne ploksciame lauke kasmet daromos pertvarkos augalus perkeliant, skaidant, etc, tai slaite, bandymu keliu einant, irgi reikes ta daryti. O vaikscioti slaitu, kasti augalus ir kt- tikrai sunkiau. Neatkalbineju nuo slaitu apzeldinimo, tik siulau daryti apgalvotai...

Turiu dvejopai atrodančius šliaužiančius viržius: vienas lygiai atsigulęs ant dirvos, o kitas tarsi fontanu liejasi. Teisingiau gal būtų rašyt, kad formos nėra įprastos, horizontalios

As galvojau apie paprastuosius virzius, rusinius. Galiu ir klysti, bet nesu maciusi gamtoje slaitu, apaugusiu virziais. Bet jeigu jus zinote ir matete ir galite pasakyti kur, man tikrai butu labai idomu pamatyti ir suzinoti kazka naujo:)

taip, ta ir turejau galvoj nesliauzia virzis kaip kokia zieme, jis tiesiog guli. na kaip kadagys besidrienkantis savimi uzdengia zeme

Lt. gal ir ner. bet nete pilna

Gamtoj ir man neteko matyt tokių šlaitų. Tiesa, kiek pernai miške rinkau medžiagą, tai pušyne augantys šiliniai viržiai gana išsidraikę, kai tuo tarpu dekoratyvūs auga kompaktiškesniais krūmeliais. Gal miškuose sutinkamą formą ir turėjo minty vobla.

Saviškius šį savaitgalį nufotografuosiu. Beje, nedidelį šlaitą sutvirtinau visiškai pažeme šliaužiančiu kadagiu. Kaip šioj nuotraukoj tamsusis:



Gana greitai auga ir gana tvirtai įsikimba, sunku atplėšt.

sutinku, kad mano uzduotis nelengva, bet kazkaip nelinkusi as pasiduoti
nezadu visko ir karto uzsiplest- civilizuosiu as tuos slaitus po gabaliuka.
esme ta, kad kudra cia bus- niekur neiseis, o su jos slaitais reikia kazka daryti. kieciai, usnys ir kitoks erkiu sabakstynas vidury sklypo- mano filosofijos neatitinka alpinariumo irgi nebus
va dar biski slaitiniu virziu:


Papildyta:

oj, tokie kadagai itraukti i mano ''noru sarasa"
gal galit pasufleruot kurios veisles greiciausiai auga? ir kuo labiau padengia savimi zeme?

Cia yra tai, kas gamtoje yra alpinariumas:) Isivaizduoju apacioje jo kalnu ezera. Kristolini toki. Aciu uz nuotraukas.

na, kadangi skaidraus krikstolo ezerelio neturiu, tai ir i alpinariuma nesiorentuoju
na, kadangi jau taip pasisuko kalba teko nubegt pasifotkint, ka turiu. o turiu stai ka:

ten virsuje matosi jau nuplesta velena. o siemet planavau sukulturinti ta gabaleli, kur matosi ruondapu nupurkstas iki tos pirmos teraseles. bet kai sukuosi be vyro, aukliu ir neturime jokiu seneliu- tai gali ir neisdegt siemet, nes vaikai nuolat serga

Viesai pareiskiu, kad be nuotrauku nieko daugiau nekomentuosiu. Kudra is visu pusiu, slaitas is virsaus ir apacios, kontekstas, (kas matosi nuo krantu), tada galima pradeti. Dar apytiksliai ismatavimai. Ot atsistojau ant to paties greblio.

Bent jau is nuotraukos sprendziant, tas slaitas nestatus. 70 laipsniu yra statu, 45- normalu, ciagi neatrodo daugiau nei 30. Aisku, svarbu ir ilgis to slaito.
Bruzdelynu cia isvis nematau. Arba toks rakursas, arba sterilumas ir precizika is your name:) Kitaip tariant, is pasakojimo supratau visai kitaip.

Sprendziant is sito mazo gabalelio - tokia miela naturali aplinka - kudra, berzelis, nesinoretu tamsiais kadagiais pavaryt, kad uztamsint sugrieztint ir pan. Bet is tikro tai gal nekreipk demesio, nes turbut vel ant to paties greblio lipu.

gal cia geriau nuolydis matysis:

berzelio ateity nebus. n kart prasiau, kad ji iskastu. bet... dabar jis jau kokiu 7 metru jau tik pjuklas paims. negalima lapuopciam salia kudros augti. rudeni visa lapija i vandeni sukrenta ir supuna. del azoto pertekliaus zuva ir zuvys. jei cia augs sitoks medis numetantis centneri lastelienos i vandeni- po keliu metu cia bus tik zydinti dvokianti bala.
ir nuolydis netinkamas kudroms- per status slaitai. zmogus dare tai, ko visai neismane. bilekaip. pagal savo suvokima. dar reik pasidziaugt, kad bala ne kvadratine iskasta mums irgi aisku ne ta bala pradzioj rupejo, o kuo greiciau stoga virs galvos turet. o va kai jau po stogu palindom, pradedu ir ta bala dometis
kas man nepatinka: tai usnys, kieciai, besisejancios pusys tiesiog kieme. uzu sklypo ribu daug tu ale laukiniu ''lendrunu''. man net visai patinka kontrastas su pjaunama veja. ir spalvu saskambis patinka. bet vat kazkodel kai aplink tiek daug tos nepazabotos gamtos, savo sklype kaip tik norisi kuo daugiau visko suvaldyto. tik tada pajunti skambesi- nes viena isryskina kita.