Daugiametės gėlės V

oi ne, nepyksiu, jokiu būdu, tik šiaip jau čia senokai šnekučiuojamės, tai kaip ir virtualiai pažįstamos



fantastiška maniškė kol kas lapų krūvą užsiaugino, tai labai lauksiu nors vieno žiedeliuko kitais metais

aš tiksliai nežinau kokią turiu, tik žinau, kad tamsiai vyšniniais lapais ir pigiai, už 10lt iš bobulytės praeitą mugę pirkta, o tokios tamsios lyg ir trys populiariausios yra - Brunette, Black Negligee ir Pink Spike. Dabar jau sportinis interesas pamatyt žiedus, kad suprast kokią auginu



Aš tai savo gėlynuose velėną išlupu, išvežu į komposta tik vos ją padaužiusi, o į tą pažemėjusią vietą parvežu juodžemį iš komposto - labai greit taip darbas vyksta Tsakant karutis kompostinėn ir atgal keliauju jau su karučiu juodžemio

............

Kad jį kur nesikeikiant - toooooooooooooks azartas pagavęs gėlyną gražint, o lietus vis protarpiais užpuola
Papildyta:


Tas, kurį aš pirkau, tai vyšninis

sezono metu ir aš velėną lupu iškart, negi lauksi kai kvietkai vazonuose laukia vietos, bet kai kalba eina apie rudenį, tai tuomet kompostinės nepildau .

vyšninis....nu vadinasi labai gražus, kaži kokį žemaūgį turiu, iš tų nemėlynų, ale kad dar nežydi, matyt bus pats vėlyviausias iš mano kolekcijos

mane parodoj nustebino kai kurių dalyvių stovis ir melavimas vieno prekeivio paklausiau apie pilnavidurę raganę, tai anas vos ne žagsėdamas išstenėjo, kad jis pardavėjas, o ne koks augintojas ir jam nežinot žydi ant pirmamečių ar antramečių stiebų ta raganė. Taigi tas diedokas kaip reikiant prisiliurlinęs buvo.

Dar pora pardavėjų buvo su tokiu kvapeliu, kad reikėdavo į šoną paėjėt ir tada su jais kalbėt - nežinau kokios samanės reikia prisisprogt, kad taip smirdėt

Ir ne vieną, ir ne du užtikau meluojant ir neraustant. Didžialapės hortenzijos visos puikiai žiemoja ir jų denginėt nereikia - net nedengtos žydi kaip pasiutę (nekalbu apie naujausią Endless Summer kolekciją), visos gėlės žydi nuo pavasario iki rudens ir pan. ir t.t Nežinant apie augalą nuieko ir tik grožiu vadovaujantis galima būt kaip reikiant apgautam. kaip mano vyras sako čia iš serijos:

- Kokio aukščio auga šis augalas?
- O kokio jums reikia? Vat toks ir auga

................

dar kelios mano gėlytės (taip jos atrodo šią akimirką)

kaip vadinu "barbiškos" rudbekijos



pentinis - žydi jau laaaabai ilgai



mažiukas pentinukas Summer Blues - pavėsyje ta jo išblukusi žydra spalvytė labai matosi ir gerai atrodo



kemeras Riesenschirm



ir kiek bendrų vaizdelių - atsiskaitau leliumai, kad jos heucherų ir šiloko nepraganiau (pakeitė šienu virtusias aubretes)



pavėsingas patvorys dar laukia papildymo, o baltas pentinis džiugina antra labai gausia žiedų banga


Papildyta:
šitą gėlyną rytoj vos ne dvigubai didinsiu



rasakila antra žiedų banga pasipuošusi



vyšninį pukenį kažkokia zaraza užpuolė - kai kurie lapai nudžiuvo



ne gelytės, bet vis tiek gražus vaizdelis - praeitą savaitę kai lijo saulei šviečiant vat tokia grožybė horizonte buvo matyt (fotogrfuota ant vartelių pasirėmus)



matyt aukso puodas po televizijos bokštu paslėptas

Kad jau pasisuko kalba tokia linkme, įkišiu ir savo trigrašį . Naujiems gėlynams velėnos neplėšiu visai. Tik su kastuvu apeinu būsimo gėlyno kontūrą grioveliu, o visą plotą užkloju nupjauta vejos žole. Apskritai, tai tinka viskas, kuo galima uždengti velėną (plėvelė, senos paklodės, lentos skarda ir t.t. kiekvienam pagal skonį ir sugedimo laipsnį ) Aišku, jei vidury kiemo tokio avangardinio kūrinio matyti nesinori, geriausia naudoti civilizuotesnes priemones ir viršų kultūringai pabarstyti kokiomis medžio drožlėmis, bet jei veiksmas toliau nuo akių - improvizuoju laisvai (bet kuriuo atveju, kiek čia beliko laukti kol visą triūsą paslėps sniegas). Visa reikalo esmė palikti tą sumuštinį per žiemą, o pavasarį (kai jau norisi imtis sodinimo) nuėmus antklodę, belieka tik pragrėbti nespėjusių supūti šaknų likučius ir patalai jau pakloti Pasisėti nespėja niekas, tik nebent velėna labai varputėta, žiemos triūso gali ir nepakakti. Turbūt su šiuo būdu gerokai iškrisiu iš konteksto, bet taip visai nesunku išsiplėsti gėlynus iki padorių plotų, net turint bėdų su stuburu. Jot.ka būdas man irgi tik plėvelę ant viršaus gal nepamaišytų užmesti vien dėl sėklų invazijos.

Arba kitaip tariant aukso pjūvio proporcija. Gražiai turėtų žiūrėtis ir atvirkštinis variantas - 2/3 sumedėję, o likusieji - žoliniai.


Tikrai, šiandien tokia darbinga nuotaika tvyro ore ruduo man irgi gėlynų raitymo metas, o lietutis visai į temą - metodinės, meditacinės pertraukėlės pavesinėje tiesiog būtinos. Ir laistyti nieko nebereikia

man toks būdas netinka, nes aš mergelė ir iš vis velėnos nuėmimas man kažkaip labai jau greitas darbas, į kurį nekreipiu didelio dėmesio - greit pasižymiu su peiliu kontūrą, su puskastuviu (toks tarpinis kastuvas tarp didelio normalaus ir mažo kastuvėlio) susmaigstau gabalais, pakeliu tuos gabalus, minimaliai papurtau ir karutin.

Kad reiktų arą ar du plėšt, tai gal būtų sudėtinga, bet kvadratinį metrą ar du išplešiu labai greit, tai man asmeniškai neverta žaist su velėnos dengimu, pūdymu ir pan. - tikriausiai panašiai laiko ją užklot užimtų kaip kad aš nukasu, o tada tegul ji sau ramiai niekieno netrukdoma pūna kompostinėje

Jei reikia įrengti naują gėlyną ir nėra jokios skubos, tai jot.ka ir bitules siūlomi variantai yra labai naudingi dirvožemio gerinimo požiūriu . Pernai pati įrenginėjau vieną gėlyną tokiu principu - apverčiau velėną, o paskui dar užmulčiavau žole. Pas mane labai sunkus molis, bet tai kas vyko su dirvožemiu po tokiu sumuštiniu, buvo tikras stebuklas. Molis išminkštėjo ir pasidarė kaip sviestas, prisiveisė sliekų. Kai paskui pavasarį sodinau rožes ir reikėjo kasti gana dideles duobes, buvo tikrai žymai lengviau nei anksčiau ir labai gerai matėsi, kiek yra padidėjęs purus sluoksnis. O jei įrenginėjamas gėlynas didesnis, tai dar ir pinigėlių susitaupo, nes nukasus velėną paskui reikia papildomai žemių.

Tikrai taip, net ginčytis liežuvis neapsiverstų Tiesiog kalbėdama apie save, esu bais nekantrus žmogėnas - man kol nereikia tol nereikia, o kai prisireikia, tai čia ir dabar. Visa laimė, kad turim žalioj zonoj tris kompostines, tai tą gėrį kurį išnešam su velėna atgal parsinešam juodžemio pavidalu po trejų metų (kiekvienos kompostinės dydis 2 x 2m ir aukštis apie 80 ir per metus minimum vieną sunaudojam gėlynams).

Ta žemelė, kuri parkeliauja atgal būna superinė (iš esmės tai ta pati supuvusi velėna, tik kitoj vietoj pūdyta)

Puikiai suprantu, yra tekę susidurti su tikrom mergelėm Kaip sakoma kiekvienam savo Mano kieme kūrybinė netvarka, turbūt niekada nesibaigs
Tiesiog gyvenimas kartais nejučiom pakreipia viena ar kita kryptimi. Buvo toks momentas, kai turėjau bėdų su sveikata - elementariai negalėjau dirbti pačių paprasčiausių sodo darbų. Akys ir rankos tiesiasi, atrodo viens du ir bus, o nugara nelinksta nors tu ką . Va čia ta žolė buvo išsigelbėjimas - tiesiog rodžiau pirštu MB kur pilti pjaunamą žolę, ir gėlynai savaime didėjo . Ir tai taip patiko, kad kitaip ir nebesinori Beje, pastarajį lopą vejoje sukonstravau tik prieš kokią savaitę (kaip tik ruošiu pločiuką kitiems metams), o gavosi jis tiesiog nepadoriai tvarkingas, kaip mano kiemui (gal ryt nepamiršiu nufotkinti).

, čia pagrindinis pliusas .
Aišku, jei reikia tik čia pat ir greitai atrėžti keletą kastuvų velėnos, nes laukia augalai - terliotis neverta, bet, žvelgiant į ateitį - nauda abipusė.

Čia matyt toks prakeiksmas mergele būt - norėt tai norisi tos tvarkingos netvarkos ale padarius vėl iš šono matosi, kad ne taip " netvarkingai" gavosi kaip svajose

iš kitos pusės kūrybinė netvarka yra gėris tuo, kad kažkur judama - pagalvoju jei liktų tik ravėjimas ir žiedelių nukarpymas gal jau ir nebe taip įdomu būtų

Ačiū visoms už pasamprotavimus velėnos lupimo tema. Dabar ramia sąžine bei negriaužiama jokių abejonių kasinėjimus įvykdysiu dar šį rudenį. Daugiau nei 20 m2 pievos teks apverst aukštyn kojom...

Gal paidentifikuosite dar 1 augaliuką?

mumrikas, pas tavi velena plesti lengva, nes plesi sukulturinta veja tokia veja plest ir laukine pieva- skiriasi kaip diena nuo nakties. va as irgi kaip bite nuskutau dali vejos, likusi dalis- laukines zoles sabakstynas. darbas n kartu sunkesnis ir zyyymiai ilgiau trunka. veja as tiesiog atkertu sakemis ir daug nepurciusi transportuoju i komposta, o i ta vieta atvezu komposto. o visi tie varpuciai kieciai taip lengvai sakemis neatsikerta po gabaliuka jie tesiasi,tamposi, neatitruksta, saknys ilgos jau beveik pasuoju... jei butu veja jau buciau padarius, bet dabar su tais varpuciais tampytis biski jegu pristigau...

Kotais pritilusios šiandien... Kiba išpažinties buvote, o kunigėlis meilę gėlėms užskaitė už nuodėmę?
Dėl velėnų skirtingo sudėtingumo laipsnio labai pritarsiu voblai. Sodyboje net ir specialiai užsėta bei nuolatos skutama veja po kelių metų perspjauna bioįvairovei keliamus standartus (5-7 rūšių žoliukai 1 m2). Bjauriausia, kad prie bioįvairovės, kur bebestum kastuvą, nuolatos prisideda kiaulpienės ir baltai žydintys vijokliai (nežinau pavadinimo), kurių žiedai primena senobinio patefono ausį. Pastarieji priverčia rausti gilias duobes, tačiau tas veik negelbsti – 40 cm gylyje paprastai jau palieku jų šaknų kabelius ramybėje, nes kiek esu bandžiusi rasti jų pabaigą, niekaip nepavykdavo. O dar būna, ir pas mus yra, akmenuotos dirvos – kiek bedi kastuvą, tiek pyyypt, t.y. atsitrenki į akmenį ir iš burnos išskrenda nekoks žodelis. Kol sukasi 2 m2 pievos, danguje tų žodelių būna it varnų virš sąvartyno - nepermatomi pulkai...

Dar foto-triptiką pridursiu. Plyšys į gėlyną vadinasi. Paveiksliukus žiūrėti yra skaniau nei parašymus skaityti. Kokie jie bebūtų...