Tik išlėk trumpam laikeliui, grįžti, o čia jau nauja gryčia stovi. Ir dar palikta tuščia jau kelios dienos kaip. Įtariu, kad visos išpuolė pažiūrėti į Londonuose vykstančias lietuviškąsias tragedijas. Ką jau ten tos gėlės, kai Krupeckaitei dviratis prastai minasi...
Netikėtai 10 dienų ištrūkau pas savo gėliukus. Daug nudirbau. Dar nebaigiau. Toli gražu. Bet vaizdelis jau darosi. Kai prisiruošiu sukilnoti ten, kur reikia nuotraukas, pasidemonstruosiu mažumėlę. Na bet kraujalakės su saulainėmis, kad pasiuto žydėti! Gal jau kiek ir persistengia gėliukės... Beje, drebančia širdim nutipenau pasižiūrėti, kas iš geltonlapio auskarėlio belikę ogi stovi it naujas, švyti, tik kad nežydi. Štai tau ir prašom. Ko nepasakysi apie vingiorykštę nudžiuvo ir pradėjo gyvenimą per naują. Dar škvalas buvo gėliukus užpuolęs. Galvojau, kad išraus su šaknimis ir nutrenks į ežerą, bet tik ant šonų suguldė ir kiekvienam ant galvos po kibirą vandens užpylė. Teko kiekvieną kelti, purtyti nuo vandens ir prie kuolo rišti, kad ant kojų laikytųsi. Tiek gėliadaržio naujienų. Pirmai pradžiai čia.
O kaip jūsų gėliukai gamtos kaprizus atlaiko? Klaipėdoje šiandien stačiai velniava dėjosi...