QUOTE(aispra @ 2012 08 20, 23:12)
<...>
Man atrodo, kad jei lendrūnas gėlyne bus vienintelis, tai toks džiovintų smilgų kuokštas viduryje gali atrodyti ir ne į temą, jei visas gėlynas rugpjūtį-rugsėjį dar bus žydintis ir žaliuojantis. Tuomet turbūt rinkčiaus šiltojo sezono žoles. Bet jei gėlyne ledrūnai bent truputėlį kartosis ar rišis su kitom šalto sezono žolėm, pvz., šluotsmilgėm, tai turėtų atrodyti gerai.
Ačiū už pamąstymus. Už saulainių/rykštenės grupės toliau eis smilgynas, sudarytas iš visokių šių augalų atstovų. Vis aukštėjantis. Paskutinis stovės miskantas Ferner Osten arba Flamingo (170-180 cm), o iki jo dar Spodiopogon sibiricus turi įtilpti. Dar kažkas. Šluotsmilgės atsiras jau pasisukus gėlynui į dešinę (nuo miskanto žiūrint). Kol kas tokie planai.
QUOTE(leliumai @ 2012 08 21, 08:11)
Skonis skonio reikalas, bet aš savuoju lendrūnu "Karl Foerster" esu labai patenkinta. Turiu jų pasisodinusi nedidelę grupelę vidiniame kiemelyje šalia suoliuko. Šalia jų glaudžiasi ir "Avalache", kaip pirmi metai kiek žemėlesnis už "Karl Foerster". Lapų margumu nesu sužavėta, bet augalas dar labai jaunas, tad gal margalapiškumą turėsiu progos įvertinti vėlesniais metais.
Čia greičiau ne skonio, o kiekio reikalas brandus ir stotingas Karl Foerster atrodo žavus forever. Kas dėl Avalanche, eilinį kartą pagavau save, pernelyg prisiplojus į vaizdelį žiūrinčią iš toliau nesimatys jokių dryželių, tik dar papildomai prisidės mirgėjimo, kurio margai spalvotame gėlyne ir taip jau gana. Šiaip jau, besirenkant variantus, dažnai pasimauni ant augaliuko reprezentacinio vaizdelio, nors didžiąją metų dalį jis atrodo visiškai kitaip ir būtent ne taip, kaip norėtųsi. Jeigu būtų kokia kiaurą sezoną mėlynuojanti žolė, auganti iki 120 cm, būtų puiku. Bet nežinau tokios aukštos, tik žemas. Gal kuri žinote tokią?