Daugiametės gėlės V

Žinote ką, ponia mūsų mylimoji leliumai (manau, kad ne aš viena čia apsidžiaugiu jus išvydusi), jamat fotoaparatą ir... išsirengiat, t.y. kaip kad mes – parodot, ką „prisidirbote“ bent iš 5 metrų, close up, taip sakant (jūsų masteliais...). Iš paukščio skrydžio ir man niekas daugiau 20 neduotų, o priėjęs arčiau, tai gal net nefotografuotų... Jau įskaudo akys bandant tuose mažuose, kad ir panoraminiuose paveiksliukuose kažką įžiūrėti. O taip norėtųsi pamatyti kas ir kaip ten yr... Tikrai.

panašiai, bet ne visai taip, pas mus abi su mama rūšis ta pati, kaip jau paminėjot polychroma, o veislės skirtingos. Pas mamą 'Lacey' o pas mane tiesiog rūšinė polychroma, be jokios veislės. Nėra jokios rausvos spalvos( kol ji jauna, ryški ) lapukai yra tiesiog žali, tuo tarpu mamos dabar gerai nepamenu, bet lyg pamarginta ir ne visai lygi(bet galiu ir būti netiksli šiuo klausimu, tikrai nesinagrinėjau detaliau). Na jei ką neteisingai surašiau, Knifofija pataisys, jas abi puikiai pažįsta .

O kokios foto? Priminkit jei ką pažadėjau ir neįvykdžiau, jau pačiai smalsu

Polychroma dygdama turi truputį oranžinio atspalvio kuris beaugant dingsta, Lancey veislė jo turi mažiau, žalesnė. Bėgu fotkint kol nėra saulės.

Būtent taip ir yra

Lacy 3 metų ten trys krūmai susodinti.



Paprasta polychroma 8 metų




Perovskija treti metai, šiemet atlaikė 4 didelius škvalus, visus kartus gulėjo ant žemės suplakta, bet atsikėlė ir vėl džiugina savo žiedais.

Tai nejau man pasirodė, kad vakar žadėjote pafotkinti gludą su matrona bei kitokius pasikeitimus? Dar dienos pradžioje, tad iki nakties nekantriai laukiau... Tik nesakykit, kad ne, nes tada man teks eiti pasitikrinti. Ir ne į ankstesnes žinutes, o pas daktarus...

Su karpažolėmis po Knifofijos reportažo, už kurį labai labai ačiū, darosi aiškiau. Na, bent tiek aiškiau, kad geriau Lacy imti, jei tik tarp šių dviejų rinktis tektų.
O Perovskija tai labai apetitnai atrodo ir mūsų gimtinėje. Reiks būtinai ieškotis pas save jai vietos.

Oi O čia tai man absoliuti naujiena dėl vienmečių daugiametiškumo.. Įdomiai kaip... net iš ūglių priauga..
Gražu jurginai.. pažiūrėti kaimynės ar anytos rūtadaržiuose.. nu, nemėgstu aš šitos pretenzingos gražuolės už tą gumbų kasimą, saugojimą, kaspavasarinį kišimą į dirvą Bet, graži gėlė.

mano geltonojo augalyno epizodai:
foto 1
foto 2
foto 3
foto 4
foto 5
foto 6
foto 7
foto 8

oi leliumėli, dieviškai gražu pas tave (aišku žiūrint gyvai vaizdas dar gražesnis - kiekvienu apsilankymu vis labiau dūsauju iš balto pavydo )

ketvirtadienį buvau palėkusi iki Rasos, tai ten irgi kvapą užima - trumpai tariant reik kažkokiu tai stebuklingu būdu gydytis nuo "gėlialigės"

Ačiū už nuotraukytes. Išsyk aiškiau patapo ir atsirado apie ką... papliotkinti. Nors esame skirtingų stilių gerbėjos, tačiau mano akimis pas jus labai gražiai gaunasi. O juk bus dar gražiau. Kadangi gėlynas yra toliau kuriamas ir yra tuščių vietų, norėčiau jums padovanoti, virtualiai aišku, tad tai nei jums, nei man nepavojinga, heucherų kapelą (kokių nors sidabriškai bordavų, yra tokių). Pasodinčiau jas, gink Dieve nieko neraudama, vilkdalgių fragmente, kur yra vietos: tarpelyje tuoj už katžolės, priešais vilkdalgius, jei tilptų, gal ir tarp pačių vilkdalgių kokia 1 įsispraustų, na ir prieš būsimąją balžą. Myliu, gal net per daug, bordinius augaliukus, o pažiūrėjus į jūsų geltonąjį augalyną, ši meilė kotais dar labiau paūmėjo. Galbūt esu neteisi, bet neabejinga. Jūsų gėlynui. Tokie dalykai.

Nesigydykite, o sirkite į sveiktą toliau.
Buvau ir aš pas Rasą. Vakar. Elgiausi protingai – nusipirkau tik tiek, kiek turiu sodinukams vietos: porą miskantų, šluotsmilgių kapelą, dar kažką. O jūs ką?
Pas Rasą. Šiaip, palyginus su praeitais metais, pasijutau tartum kitas akis beturinti, kurioms užduota komanda „Search“. Nematydama visumos, gėlių džiunglėse (gerąja šio žodžio prasme) ieškojau ir radau įsisvajotus egzempliorius. Buvo ir netikėtų atradimų. Taigi pavardinsiu kiek iš užmatyto. Įžiūrėjau tarp kitų augalų sumaniai pasislėpusią įsisvajotąją šventgaršvę. Žinojau, kad vertas grieko gėliukas, o pamačiau ir supratau, kad jis vertas daugiau... Gaila tik, kad dvimetis jis. Su Rasos pagalba išvydau gyvą įsisvajotąją cefaliariją. Kiek žemesnis variantas už dvimetrinę dičkę, bet taip dargi geriau, jei ją sodinti už juodulio astro. Pamačiau ir gyvą įsisvajotąją Perovskiją. Nenusivyliau anei kiek, nors ji dar skysta ir dirba gėlyne statiste. Ir dar įsitikinau, kad ji išbūna pas mus ne tik pamary. Gyvai įsitikinau, kad Spodiopogon sibiricus yra akių džiaugsmas forever. Ir kaip gerai, kad pavasarį bus pas ką jį pajamti. Mačiau ir baltas kraujalakes. Ne tokias, kokias buvau išgooglinus ir čia parodžius, bet kabinančias irgi. Įsitinau, kad gludas ‘Moonbeam‘ yra šampaninės spalvos ir gali būti priskirtas prie baltukų, jei į jį nežiūrėti prisiplojus. Vienas iš atradimų buvo raudonstiebis, rudakis, ilgarankis ir bais aukštas saulakis. Aukštame gėlyne jis gali labai meiliai ir subtiliai apkabinti šalia esančius gėliukus, tuom juos dar labiau padabindamas bei priduodamas vertės. Galėčiau savo įspūdžius tęsti ir tęsti, bet gal geriau kada prie progos.
Neradau, nes ir nebuvo, tik karpažolės ir vyskupo kepurės.
Tokie dalykai.

mumrikuti, ačiū


nors lankėmės ten pat ir plius turiu savame kieme "Moonbeam" antrus metus, negaliu sutikti, kad šį gludą galima priskirti prie baltukų. Iš kokio atstumo bežiūrėtum - ar iš 5m, ar iš 15m, ar netgi "iš paukščio skrydžio" - vis tiek matosi aiškių aiškiausia gelsva spalva.


Ačiū už neabejingumą mano plotams "Bombordavą" spalvą aš taipogi bais myliu, ir ji duoda temą mano vidiniame kiemelyje: lazdynas "Red Majestic", pūslenis "Diabolo", bukas "Purple fountain", pulkeliai bordo lapais alūnių ("Palace purple", "Magic Miracle", "Cascade Dawn"), aplink suoliuką augalyno kraštą sutvirtina vaisginos "Burgundy Glow". Į geltonąjį augalyną paprastai žvelgiama iš vidinio kiemelio, tad ir bordo spalva nori nenori šmėsteli ekrane, vienas iš pavyzdžių čia.