Daugiametės gėlės V

Saulakių tvora man gražu ir kaimiška. Manau, kad flioksai ir monardos kompanijoje irgi atrodytų gerai, į tą pačią kaimišką temą. Bet apie tvorą klausiau, nes Anglijoje labai įstigo, kad didesni aukštesni gėlynai paprastai turi "užnugarius", tokias iš trijų pagalių sukaltas tvoreles, kurios padeda gėlėms neišsivartyti. Aukštesni saulakiai tikrai yra mėgėjai pagriuvinėti.

Jūs net neįsivaizduojate, kaip aš dėkinga už šitą foto-idėją. Ši mintis niekada man pačiai nebūtų atėjusi į galvą. Ji ir jums neturėjo ateiti, bet atėjo, o ikandin atsekė iki manęs! Tame šone, kur planuojama šita gėlių tvorelė, stovi senas paklypęs kluonas. Jis taip smarkiai prisišliejęs prie gamtos (taip būna gyvenimo saulėlydyje...), kad man panašus į nudžiuvusį augalą... su šiferio stogu. Būna taip. Taigi, netašytų bei galgi net nenužievintų baslių, sukaltų lyg ir belenkaip, apvadas, apaugęs gėliukais tartum piktžolėmis, tikrai turės ape ką pakalbėti su senoliu kluonu. Ir žiemą, ir vasarą. Kadangi kluono jūs nesate mačiusi, ir šitaip įdomiai pas jus gaunasi su įžvalgomis, norėčiau dar nemokamai paklausti, - kiek vaikų nusimato pas mano dukterėčią?

Į sveikatą, kad tik mačytų O apie vaikus nieko neišmanau, savuosius sunkiai sekėsi prognozuoti

Kad pamatytumėte, ką „pridarėte“ , parodau senolį kluoną. Įsivaizduokite (veiksmas vyksta kaip kad čia, t.y. vakare), jog lygiagrečiai kluonui, ten kur baigiasi vos matomas takelis, tai jo galo dešinėje, šviečia saulakiai ir gal kiek apšvietimui pritaria raudonai-violetiniai augaliukai (monardos, flioksai ir co). Gi dieną dedadsi dar kitokie, bet ne mažiau nuostabūs, dalykai - į sceną su gėliukais išeina dar ir kluono giminaitis, - gėlių gardas. Tiesa, rakursas šioje foto yra itin retas. Nuolatinis spoksojimas į kluoną bei jo aplinką vyksta iš namo, kuris yra tiesiai priešais kluoną per 20-30 m. Ir kaip jums gavosi?

Noriu pasiteirauti apie akantų dauginimą.
Dauginant dalijimo būdu - kada tai geriausia daryti (dabar ar pavasarį)?
Ar galima padauginti sėklomis? Kaip ilgai reikia laukti, kjol paūgėja daugintas tokiu būdu?

anksti pavasarį geriausiai, sėklomis galima, tačiau praeis maždaug 3 metai, kol pamatysit normalų vaizdą.

Šiandien ilgai akimis klejojau po Hayefield‘o sodybą (hayefield.com). Na, tą kur 2 alpakos ganosi. Kas žino, tai žino, o kas nežino, nuėjusios pažiūrėti, grįžkite bent iki Kalėdų. Persirgus nekurias gėliąligės stadijas, tai jau nepavojingas užsiėmimas: per 3 valandų kelionę susidomėjau tik 2-3 gėliukais, ir tai tik žingeidumui patenkinti, o gėliukų kombinacijos, nors ir kaip dieviškai jos atrodė, į apmąstymo verpetą nebuvo įtrauktos (joms realizuoti ir turimų 3 ha būtų mažoka, o be to, jos būtų matomos tik... fotografui bei jas sukūrusiam gėliukininkui... ). Ko nepasakysi apie smilgas... Jų ten sočiai, o tarp jų mylimukų mylimukas Spodiopogon sibiricus, ir jis ten parodytas gražiausiomis pozomis: ir taip (antras iš priekio), ir šitaip (vis dar antras iš priekio), ir dar va kaip (jau pirmas ir vienintelis). Dar kažkur kitur jį regėjau su ežiuolėmis nusifotkinusį, tai bais jau graži porelė gavosi. Bet visur (pastebėjau tokią tendenciją) kiti gėliukai stovi arba šone, arba už jo. Tas pats ir su lendrūnais. Gal taip yra dėl to, jog foto yra skirtos išryškinti smilgiukių, o ne gėliukų grožiui. O gal ir dėl to, kad iš priekio jiems augaliukų kišti nedera, nebent labai nedidukus (iki kelėnų, ne daugiau). Gi manąją rykštenės kompaniją nediduke niekaip nepavadinsi... Kaip manot, kur čia šuva pakastas?

Ką nuveikėte Žolinių, beveik gėliukų , dieną savo gėliukų labui? Kokie atradimai? Kokie praradimai?

Pradėjau ruošti pasikeitimams savo "geltonąjį" augalyną. Numačiau ir atlaisvinau vietas trims balžoms (pažymėjau baltomis rodyklėmis baltai). Mąstau, kad geltoną lanksvą būtų gerai pakeisti papildomu sidabrakrūmiu (pažymėjau geltona rodykle).
Pasirūpinau, kad savaitgaliui turėčiau kuo papildyti šį augalyną Kadangi plotai nemaži, tai nusprendžiau pirmajame etape dar neatsisakyti sibirinių vilkdalgių, geltonų žemaūgių viendienių bei liatrių, kad neturėti didelių tuščių plotų metus-dvejus, kol pasidauginsiu daugiau reikiamų augalų.

Sveikos,

pas mane kiemo žemė gan smėlinga, visad saulė kaitina dienos metu..Norėčiau pagyvinti kiemą gėlytėm, bet nieko apie kas neišmanau Gal ką patartumėt..?

Va čia tai ir mąstai! Nekurios iš mūsų, iš jų ir aš, su vaizdeliu iš verandos/terasos nesusitvarkome, o čia, kaip suprantu, iš 9 aukšto ar oro baliono vaizdelis dorojamas. Jei į reikalą žiūrėti tik spalvinių dėmių požiūriu, tai popilkės balžos ir geltonas sidabrakrūmis, bus tinkamos dėmės. Nors pas sidabrakrūmį geltonumo tai gal kiek skystai gaunasi, jei iš atokiau žiūrėti... Ar jums tiek ir reikia? Čia maniškis iš maždaug 5 m tiek va geltonuoja.



Jei ne jums (jus jau pasirinkote savo kelią), tai gal kam kitam padės straipsniukas A Strategy for a Long Border.

Gaudvilė, laikas daryti atvirukus... už pinigus. Kokio nors jubiliejaus (bet ne didesnio nei 40) proga. Tikrai tokį nusipirkčiau, vietoj tų, kuriuos dabar knygynuose siūlo. Galėtumėte ir daugiau ką parodyti. O kaip gyvena Perovskija?

vaizdelis pro antro aukšto langą ir plius atitolintas, kad visas plotas į kadrą išsitektų. "Oro balionų" prisireikia, kai norisi pašnekovėms augalyno struktūra perteikt Ir pačiai kartais "pasiskraidyti" pravartu "Žemiški" vaizdai neignoruojami, yra apie ką pamintyti keliaujant pagrindinių žiūrėjimo kampų takais. Pagrindinis "langas" į geltonąjį augalyną yra tarp "burbuliuko" ir dešiniosios dalies. Iš turimų nuotraukų šioje matyti, kaip iš vidinio kiemelio žvilgsnis stabteli ties kiaušinio formos augalynu su lazdynu (jo vystymosi istorija rodyta anksčiau) ir tada keliauja geltonojo augalyno link.

Sidabrakrūmiai pas mane balti - "Abbotswood". Dabar jų yra septyni, galvoju apie aštuntą. Jis pakeistų lanksvą "Golden Princess".

Straipsnelis, į kurį įdėjote nuorodą, labai geras - esu jį skaičiusi kažkada seniai. Jei būtų kaupiamas straipsnių "aukso fondas" - šis neabejotinai papultų į jį. Kaip ir neseniai Nancy Ondra blog'e publikuotieji It's Personal - Part 1 ir It's Personal - Part 2. Straipsniai su konkretaus gėlyno/augalyno kūrimo keliu, mąstymo principais yra puikūs paskatinimai į savus kūrinius pažvelgti kitaip. Manau, kad jie ne vienam staitytojui baigiasi perversmais savuose plotuose

apsistokite tik ties tais augalais, kurie puikiai auga esamomis sąlygomis. Domėkitės, bandykite, atsirinkite... Kito kelio nežinau Pas mane lengvas priesmėlis, tokioje žemėje puikiai jaučiasi šios gėlės:
katžolės, vilkpupės (šilokai), šalavijai, žilosios veronikos, lelijos, žemaūgiai vilkdalgiai, katilėliai, gludai, liatriai, viendienės, čiobreliai, levandos, kraujažolės, ežiuolės, šilagėlės, žvaigždūnės, daugiamečiai linai, vaistučiai, lendrūnai, mėlitai, poavižės, miskantai ir t.t.