QUOTE(Baltike @ 2012 08 03, 12:57)
Ech, Jurzole, kokius atsiminimus atgaivinai
. Gatava dabar savo dičkį (jis jau užsikrėtęs kalnų liga) pasiimti ir lėkti. Tik MB stojasi piestu prieš atostogas ne visai šeimai kartu. O likusi mūsų trijulė rimtesnėms trasoms vis dar per maža...
Na nieko baisaus, dar keli meteliai, ir galesite visi kartu keliauti - vaikai juk taip greitai auga...
Arba dar vienas variantas yra - eiti i trasas pakaitom, vienas is jusu su vyresneliu eina rimtesne trasa, kitas su mazesniais vaikais - lengvesne jos dalimi, o kita diena pasikeiciat vaidmenim. Bet kaip supratau, abu su vyru esat kalnu myletojai, tai gal ir nesuveiktu toks variantas... pamenu, sypsojausi skaitydama, kaip nepajeget susitarti, kuriam neiti i, berods, Predne Solisko, ir galiausiai isejot visa seima
QUOTE(Baltike @ 2012 08 03, 12:57)
Esu buvus Rysy iš abiejų pusių (tiesa, metų jau daugiau nei 10 nuo tų laikų praėjo
), tai vienareikšmiškai lengvesnis variantas iš slovakiškos pusės. Statumo ir ten užtenka (aukščiau Žabie pleso), bet grandinės tik poroje vietų ir tokios simbolinės.
O chatoje Pod Rysmy ir 2010-aisiais dar nebuvo nakvynės (pakeliui apie tai įspėjančius ženklus matėme), nebent paskutiniais metais atsirado.
Dekui, kad papasakojai apie marsruta i Rysy
Ir labai naudinga zinoti, kad nelabai baisios tos grandines is slovaku puses (mes labiausiai del musu 12-mecio pergyvenom, kad jam gal per sunku butu). O del chatos - is info internete as supratau, kad 2010-aisiais ji buvo rekonstruojama, ir kad nuo 2011-uju jau vel galima ten nakvoti.
QUOTE(Baltike @ 2012 08 03, 12:57)
Pritariu - man ši atkarpa išties paliko įspūdį. Bet vien dėl to "juodo" serpantino nuo Popradske pleso (jis ir fiziškai, ir psichologiškai labai sunkus man, nesvarbu, kilti ar leistis), vargu, ar tebenorėčiau dar į ją sugrįžti.
Ir mano įspūdžiai žvelgiant į šį serpantiną nuo Popradske pleso net ir po 10-ties metų nebuvimo Tatruose buvo visiškai priešingi Taviškiams...
Ta prasme, nesinoretu juo vel eiti?
Kilti tuo serpantinu i virsu tai ir as nebenoreciau, o dar karta nusileisti zemyn - visai nieko pries. Bet matai, man nusileidimas zemyn niekad nebuna toks sunkus, kaip kilimas i virsu, nesvarbu, kokio statumo takas. Zinau, kad daug kam geriau kilti i virsu negu leistis zemyn, bet man atvirksciai, mane zudo tik status pakilimas
QUOTE(stopkaime @ 2012 08 03, 13:07)
Net ir su batais gal neskubek, o jei nepatiks?
Tarkim man, patinka, bet batu vistiek neturiu
Su paprastais kedais kopsiu
oddity, neklausyk, pirk tuos batus
Broliene pirma diena ejo su zomsiniais suvarstomais aulinukais (jie siaip jau skirti po dykuma vaikscioti), o antra ryta neapsikentusi nusipirko kalnu batus - sakesi iskart pajutusi skirtuma. O brolis tai matyt is tos pacios gimines kaip stopkaime - ejo su paprasciausiais zieminiais auliniais ir prisiekinejo, kad labai gerai, ir akmenu nejaucia, ir neslidu
Suprasi tuos diedus...