Meilė per atstumą (tęsiam)

Sveikos,mergaites

Sunku man kazka pasakyti,apie pradzia gyvenimo kartu ir kampu slifavima. Pas mus tos trinties kazkaip nebuvo. Gal kad labai jauni abu buvom,jokiu nesutarimu nekilo nuo pat pradziu. Ne vienas neturejom nusistovejusiu iprociu,viska mokemes ir dareme kartu. Turbut,kai jau kiekvienas turi daugiau patirties,turi savo iprocius,savas taisykles,tada sunkiau dviems bendruose namuose. Manau reikia ideti pastangu,kaip ir visame kame,ir viskas turetu buti gerai.

I.Ina As prisimenu daug mergaiciu,kai kurios daugiau bendravo,kai kurios tik pora kartu pasisake. Tu buvai ryski,gal nevisada susikalbedavom,bet pamirsti taves nepamirsau. Gal visgi nemetei mokslu,kad ir kokie jie sunkus? Labiausiai man tada rupejo,kai isvaziavai,ar suniuka savo pasiemei kartu. Kaip gyvunu myletoja,tai labai gaila man,kai augintinius palieka kazkam. Na,tikuosi,kad jums sekasi puikiai

Na o pas mus nieko naujo. Kaip visada,as rami,o vyras labai jaudinasi del vestuviu. Ir truputeli pyksta,kad as nesijaudinu Jis net darbui negali susikaupti,sake pilna galva minciu,ir nieko,susijusio su darbu. Del to jo issiblaskymo vis kazkas atsitinka,tai klaida padaro,tai susizeidzia. O as vis pajuokauju,kaip tas posakis yra,sakau nieko,kol zenysies uzgis
Gruodzio 1 laukiu gryztant ilgu atostogu

PS as tema itraukiu i favoritus,tada nereikia ieskoti.

Labas visoms

Ir vėl šiandien visą dieną miego noriu, nors ne taip mažai ir miegojau. Gal čia pilkuma visa taip veikia? Nebeprisimenu, kada saulę pro debesis išlindusią mačiau Dar niekada tokia miegotoja nebuvau, kaip dabar. Jei kokių 10 valandų neišmiegu, tai man tada šakės. Įsivaizduojat? 10 valandų!

Kai pagalvoju, tai daug ką norėčiau pakeisti. Gal didžiąja dalimi tas iš dalies nepasitenkinimas gyvenimu dėl darbo namuose... Bet yra visokių priežasčių. Minėjau jau, kad darbo pobūdis man labai patinka, tik būtų gerai rasti tokį patį ofisinį variantą, o skelbimų tokių toli gražu nesimėto

Prieš kelias savaites tarp mūsų su MB įvyko labai didelis konfliktas, kad jau net buvom beveik ant skyrybų slenksčio. Dėl jo tėvų. Prisimenat, pasakojau, kaip aš džiaugiausi, jog su jais gerai sutariu ir t.t. Tai va, kaip dabar džiaugiuosi, kad jie bent ne Vilniuj gyvena. Nes MB mama yra hiperaktyviausia moteris, kurią kada nors esu sutikusi. Ji nepaliaujamai visiems aiškina, kaip teisingai gyventi, ką daryti, kaip mąstyti, viską pagal save daro. Toks tankas. Ji tikrai ne iš blogų paskatų, tai tiesiog jos charakteris. Bet man tokie aiškintojai žiauriai nepatinka... Kol negyvenau su SB, tai ir to bendravimo buvo mažiau, o dabar Buvo atvažiavus į svečius, tai vis man ant žaizdos druską pylė, kada gi aš darbą susirasiu (nes freelancerinimas jos tradiciniu požiūriu nėra darbas, ir tiek). Ir aiškink jai neaiškinęs, vis tiek jai taip atrodo, ir taškas. Į svečius čia atvažiavę buvo MB tėvai, ėjom kartu į teatrą, tai žinokit, tik 2 paras kartu praleidom, o aš vos neišprotėjau Ta jo hiperaktyvi mama laksto po namus, įvedinėja savo tvarką, perkraustė man šaldytuvą (aš vėl atgal jį persikrausčiau pagal savo tvarką, tada ji vėl, tada aš vėl ), pradėjo čia vos ne generalinę tvarką atlikinėt. Kaip aš džiaugiaus, kai jie išvyko namo Bet kai pasakiau SB, kad nenoriu tokio jų tėvų kišimosi, ojojoj, kaip aš jį įpykdžiau. Prieš tris savaites sekmadienį tiesiogine to žodžio prasme rėkėm vienas ant kito 3 valandas. Ir man jau kelis kartus buvo kilęs noras pasiimt savo daiktus ir išeiti. Na galiausiai jis mamai švelniai per skype praeitą savaitę pasakė, kad man to kišimosi per daug. Tai nuo to laiko ji nebeskambino, bet man atrodo, kad ir ant manęs jau pyksta dabar Tai va, čia ne apie buitį, o šiaip fragmentai iš mūsų gyvenimo.

Apskritai pradėję kartu gyventi labai daug ginčijamės. Dėl visko. Ir taip beveik kasdien Nors dabar jau ramesnis periodas, kelias dienas nesiginčijom

Papasakosiu, kas yra buitis mūsų atveju Tų ginčų į buitį neįtraukiu. O buitiniai klausimai pas mus yra namų tvarkymas, bendro gyvenimo kažkokios normos ir pan. Taigi esmė tokia, kad man nepatinka MB namai. Nepatinka, ir tiek. Nepatinka namas. Nepatinka kaimynai. O labiausiai nepatinka, kad šitam bute dar pilna ne mūsų daiktų. Jo brolis išvykęs dirbti į kitą šalį ir pas mus dar palikta nemažai jo daiktų. Vis jų neišsiveža, o MB nenori išmest. O man jausmas toks, kad čia viskas užkrauta. Tvarkomės mes retai ir vienas kitam dėl to reiškiame priekaištus. Aš sakau SB, kad išneštų tuos brolio rakandus, nes man net rankos tvarkytis nebekyla. MB sako, kad tų rakandų nereikia išmesti, nes jie brolio daiktai, o tvarkyti ir be jų yra ką. Ir šiaip jis čia remontą darytų, bet kadangi galvojam dabar apie išvažiavimą, tai viskas stovi vietoje. Man čia nejauku, o MB savo planų įgyvendint negali, nes jei važiuosim, tai neapsimoka. Praeitą sekmadienį išsišnekėjom, kad vis kažko laukiam, kad pradėtume normalų gyvenimą: prieš tai laukėm, kol baigsiu mokslus ir grįšiu, dabar laukiam kol išvyksim. Jam išvis neramu, kad aš neturiu tokių didelių planų savo gyvenime kur ir kaip gyventi, ir viską atiduodu aplinkybėms. Tad uch, kaip mums trūksta tos vidinės ramybės, žinokit Taip dingsta ir dalis traukos, dalis romantikos, kuri būdavo mums bendraujant per atstumą ir susitinkant per atostogas.

Papildyta:
I.Ina, vadinasi, ir aš neapsipažinau. Taip ir maniau, kad tu esi tas žmogus, apie kurį visos pagalvojo

Parašiau tau ir visoms apie buitį. O dabar tu papasakok truputėlį, kaip tavo gyvenimas klostosi? Kaip suprantu, esi dabar USA?

festina lente, šaunuolė tu, kad nesijaudini dėl vestuvių Man greičiausiai nepavyktų taip, nesu tokių stiprių nervų. Net kartais pagalvoju, kad būtų gerai dėl jų galvos nesukti, nes čia panašiai kaip buitis romantikai – tikras baubas tie organizaciniai rūpesčiai. Beje, kada ta lemtingoji diena? Matyt, pražiopsojau.

abiga, aš tai trumpalaikio (iki metų) važiavimo kartu kažkur, tuo labiau į netolimą Vokietiją, visai norėčiau. Bet kaip ir sakei, tik vykstant kartu. Man atrodo, kad įdomu Gal kad aš pripratusi, ramiai reaguočiau į tokį pasiūlymą ir tikriausiai jį priimčiau. Kalbą galima pralaužt, o ten ir anglų dauguma supranta. Be to, jei miestas iš didesnių, tai ką veikti net užsieniečiui visada atsiras. Aš dabar užsiciklinusi ant minties, kad tokie vietos ir panašūs pasikeitimai atneša į gyvenimą daugiau romantikos

Beje, kada jūs dabar pasimatote?

sachar, laukiam grįžtant Papasakok nuotykius. Vis prisimenu, kad filmavaisi klipe, tai iš tikrųjų tik dėl klipo čia ir atėjau

Green tea*, Negriukas yra skanu Tai pala, apšviesk mane, nesusipratėlę, kaip dažnai dabar matotės su jaunikaičiu? Po švenčių drauge jau ir buto ieškosit?

Labas visoms Penktadienis Ką savaitgaliui planuojat?


Va, smagu, kad susitiksit!
Na, kalbą galima išmokti, tuo labiau nepasakyčiau, kad vokiečių labai sunki kalba O dar gyvenant pačioje šalyje lengviau, gali ką išmokai iškart pritaikyti Bet sutinku, kad jei jau prieš tai ilgą laiką atstumas yra, tai jo dar labiau pailginti tikrai nesinori.. Tikiuosi ir neteks jums jo pailginti

Nereikia bijoti buities, juk ji neišvengiama Kas kaip tą buitį supranta iš tikrųjų.. Na, juk kaip vienai gyvenant reikia apsitvarkyti, valgyti pasidaryti, į parduotuvę nueiti, taip reikės ir dviese gyvenant, tik gal net lengviau bus, nes šituos dalykus dviese bus galima daryti


Manau, didžioji dalis kalbėdami apie buitį turi omeny kažkokį rutininį dienos scenarijų: namų tvarkymasis, maisto ruošimas, ėjimas į darbą/mokslus, vėl maisto ruošimas, tvarkymasis + jei vaikų yra, tai dar padvigubėja kasdienių darbų sąrašas, iš kurio nieko negalima išbraukti. Gal būt turima omeny ir pykčius dėl buities, iš serijos „kas neišplovė puodelio“ ir pan.. Teisingai sakai, juk ir kalbėdami per skype susiduriame su tam tikra „buitimi“ - kas vakarą pakalbėti po valandą, irgi tam tikra rutina, kuri gali kartais ir varginti, jei spaudžia darbai, ligos ir pan. (pvz., aš tikrai ne visada būdavau nusiteikusi kalbėtis, ypač po sunkios darbo dienos, kartais tiesiog norėdavosi atsijungti nuo viso pasaulio, bet žinai, kad kito būdo ir laiko nėra su mylimu žmogumi pabendrauti, tai įsijungi tą skype ir tiek - arba neįsijungi, maža tragedija).

Ačiū už gražius žodžius Bet smagu kai šiek tiek daugiau mūsų bendrauja Bent kartą metuose

Dėl naujokių, tai suvedus į paiešką visada galima rasti norimą temą, juk neužvadiname jos koduotai. O dėl prenumeravimo, tai temos viršuje dešiniau yra pasirinkimas Sekti šią temą, paspaudus ant jo pasirenki, kad Nepranešti paštu (nebent tu nori, kad tau į paštą ateitų žinutė, kai tik kas nors parašys ką nors temoje) arba kitokį būdą, kuris tau priimtiniausias, ir seki temą nuėjusi į Mano nustatymai, kairiau prie Prenumeratos Peržiūrėti temas ir ten rodomas sąrašas temų, kurias tu „seki“. O jei baigiasi tema, tiesiog ištrini tą pasibaigusią temą (arba jos tau po kurio laiko neberodo tavo prenumeruojamų sąraše), o naują temą užsiprenumeruoji taip kaip aprašiau

Pritariu paryškintoms mintims Manau mums irgi padėjo tas, kad abu dar jauni esam, ypročius formuojam kartu

Na koks mielas TB Jaudinasi, darbai net nevyksta sklandžiai

Smagaus penktadienio

Papildyta:
Papildyta:
Vienu metu atėjom

Žinok, aš tokia pat miegapelė kaip ir tu Siaubas, nėra dar taip buvę

Dėl TB mamos, tai žiauriai nemalonu.. Nepatinka man, kai aiškina kaip gyventi Ačiū Dievui, MB mama suprantiga (kad tik neprisišnekėčiau) Manau su laiku išspręsit, tik TB galėtų pamėginti suprasti, kodėl tau nepatinka toks kišimasis ir jau nuo savęs savo mamai gražiai pasakytų, kad nereguliuotų gyvenimo O tai dabar gaunasi taip, kad tik tau vienai netinka tokia situacija.. Neišeitų su ja tau pačiai gražiai pakalbėti?

Na jo, jei dar svetimų daiktų pilna, tai nesmagu. Kažkas tau tikrai netinka, kad net nekyla ranka tvarkytis ir sėsliau gyventi. Manau šiek tiek stresuoji, kad dingo romantika ir pan. Bet nesijaudink, tai neišvengiama, galima pamilti tą buitį, tik reikia pasistengti

Mes kartu gyvenam jau virš metų, tik kad MB vis laksto kur ir mane palieka vieną Tik kad ne vieni, todėl norim ieškotis gyventi atskirai

Mes neturim cia galimybes suniuka augint kol kas, as mokslus tesiu, tai vazineju i LT..laiko pas mane nulis


Siek tiek suprantu, apie ka kalbi. Pas mus pradzioje buvo konfliktu del mamos, nors vyras su ja nebegyveno nuo labai jauno amziaus. Bijojo, kad ko blogo jam nepadaryciau, lindo irgi visur, skambinejo i diena ne po viena karta, ka jis daro klausinet ir, atrode, specialiai nori pagaliu prikaisiot ir parodyt, kad jinai cia labai svarbi jam ir as nenurungsiu, toks jausmas Praejo mamos pavydi..

Kiek taviskiui metu? Kad pas vyra dviem dienom atvaziavus saldytuva perkraustyt tai man neatrodo normalu O del darbo irgi.. suprantu tave.. tik vyras galetu kitaip elgstis ne su mama gyvens.
Del brolio daiktu, tai as paprasta ir labai tiesmuka: paskambinu broliui ir paklausiu, ka su jais galiu daryti nereiskia, kad as ragana, ragana buciau jei paiimciau ir ismesciau


Niekada nebudavo taip, kad neprisijungiu. As vadovaujuosi vienu posakiu: vieniems mes bunam uzsieme ir pavarge, o kitiems randam jegu ir laiko, kokie uzsieme ar pavarge bebutume. Mano manymu, apie tai reikia pamastyti, nes yra kazkokia problema, o kartu gyvenant juk negalima tiesiog neprisijungti..

Labas visoms

Labas vakarėlis visoms

Maniškiui už savaitės bus 29. Na jo mama tokio charakterio. Ji visiems aiškina. Jeigu jo mama pasako 100 žodžių, tai jo tėtis kokį 1 Aš tikrai nenoriu pasakyti, kad jos nemėgstu ar turiu kažką prieš, tiesiog na nereikia man tiek to rūpesčio. Suprantu, kad būna žmonių, kurie labai mėgsta, kai jais labai rūpinamasi ir jų vis klausinėjama ko nors, bet aš to labai nemėgstu. Jeigu noriu ką nors papasakoti, tai pati papasakoju, ir nereikia manęs kamantinėt. Taip pat labai nemėgstu, kai kažkas man nurodinėja, kaip gyventi, kada tvarkytis, ką valgyti ir t.t.

O brolis dėl kai kurių daiktų yra pasakęs daryk ką nori, tai MB ir laukia. Ai, bet praeitą sekmadienį sudarėm paliaubas, kad kaip sau nori, aš nebesikišiu, tai daugiau nenoriu grįžti prie šitos temos, nes atrodo, kad smulkmena, o gi labai susipykom dėl to.

Šiaip nežinau, ar čia darbo paieškos klausimai prisidėję, ar ruduo mane taip veikia, bet kartais galvoju, kad gal aš išvis nesutverta šeimyniniam gyvenimui? Kartais net pavydžiu vienišoms draugėms (nors tokių nelabai daug turiu), kad jos gali gyventi nepriklausomai, joms nereikia prie nieko derintis ir pan. Iš kitos pusės, jos taip pat pavydi man, kad esu ne viena, vakarais man neliūdna, turiu gerą žmogų šalia savęs... Turbūt visą laiką norime to, ko neturime, o kai užknisa tai, ką turime, apie neturimą galvojame dar labiau.

Bet šiaip gyvendama su SB suvokiu, kad esu labai nešeimyniška. Na būna, kad kitos mėgsta ką nors namie tvarkytis, interjerą kurti, dar kažką, o aš nei velnio. MB tvarkos, o aš čia kaip svečiuos. Man ta buitis siaubą kažkokį varo

Kaip tik dabar galvoju, ką MB padovanoti gimtadieniui ir nelabai įsivaizduoju, ką. Arba yra nemažai dalykų, kurie man patiktų, bet žinau, kad nepatiks jam. Buvau sugalvojusi jam padovanoti kulinarijos pamoką su virtuvės meistrais, bet išsiaiškinau, kad čia jam būtų labai nevykusi dovana, tai persigalvojau. Vis dar suku galvą

Prisiminiau Green tea* zuikį ir klausimą apie gyvūnus. Aš labai norėčiau šuns, bet kol kas nesam tikri dėl ateities, tai ir šuniuko nebus. Nes jei abu išvyksime, šunį kartu gabentis būtų sudėtinga.

Gero vakaro visoms

Jei ji sunui tokio amziaus perkrausto saldytuva ir pasakoja, kaip gyventi, tai pakeisti ka nors bus labai sunku, nesakysiu, kad neimanoma....

Tu jausnesne uz ji turbut, as nepamenu amziaus ir ar kazkada kalbejom apie ji Gal tau dar nelaikas seimyniniam gyvenimui tiesiog?
O gal turesit koki jauku mazyti butuka, kur tvarkytis minimaliai reikes, bet bus gera, grazu, jaukiai isirengsit, tik jus, tik jusu daiktai..

Na mes gyvenam kaip seima, nedarom netiketu dovanu materialiu kazkokiu, zino, ko as noriu, o del jo gimtadienio irgi apsitariam is anksto nes jis kaip ir as - labai praktiskas zmogus, mums negalima vienas kitam nieko dovanoti reikia pries tai isiaiskinti su ta pamoka, tai man irgi butu nevykus

Tai kad nors mamulė ir aiškina, niekas jos neklauso: nei aš, nei MB. Mes vis tiek viską darom taip, kaip mums norisi Bet nuo to ji nenustoja aiškinti. Būna žmonių, kurie mano žiną Tiesą apie viską ir kad kitos tiesos tiesiog neegzistuoja. Kartais man atrodo, kad ji iš tokių.

O aš jaunesnė už SB Bet ne taip jau ir daug. Mano amžiaus jau nemažai draugių ir pažįstamų sukūrę šeimas. O man keistai kažkaip. Lyg ir noriu, bet kartu noriu ir būti nepriklausoma O daugybės buitinių dalykų apskritai negaliu pakęsti. Tikiuos, kad kai turėsiu dar geresnį darbą, tai pasisamdysim kokią namų tvarkytoją ir reikės kuo mažiau nagus kišti prie buitinių dalykų Man tik valgyt gamint patinka.

O apie norus, tai išvis kaip iš to anekdoto:

- Kas mes? Moterys!
- Ko mes norim? Nežinom!
- Kada norim? Dabar!

Tai va, turbūt pateisinu taisyklę, kad pati nežinau, ko noriu Atrodo, turiu viską, ko norėjau, bet dabar noriu kažko visai priešingo. Kai turėjau priešingai, norėjau to, ką turiu dabar. Bet šiaip jau dėl to ir bijau... Aš su prieš tai buvusiu išsiskyriau dėl to paties, kad negalėjau susitaikyti su buitimi, jis pradėjo mane gruzinti kalbomis apie šeimą, ir aš... išsskridau. Dabar man nekyla tokių minčių, nes suprantu, kad reikia apsitrint, bet bijau, kad kartais skubotai nepadaryčiau ko nors, dėl ko vėliau pasigailėčiau...

Man irgi patinka sitas anekdotas, buna

O vyras jau nori seimos?

Buitis, tas tvarkymasis, jis reikalauja nedaug, juk kai viena gyvenai, darei ta pati, ar buvo kazkas kitaip? Manau, is esmes niekas nepasikeite, nebet butu labai netvarkingas vyras, bet taip lyg ir nera

Sedziu prie kompo, jau taip negaliu susikaupti, galvoj vakuumas, nezinau, ar zinot ta jausma

Elegantiskai sninga, kaip maniskis pasakytu, tau rekia eiti gerai pasportuoti, jei kazkas negerai, ir viskas pasikeis, nereiks galvot nesamoniu, cia nuo sedejimo namie ir trukumo kruvio

Oi ne,as tikrai nesu super stipriu nervu Tiesiog del tu vestuviu,na net nzn. As ju niekad nenorejau,negalvojau,neplanavau. Jis mane ikalbejo,pagaliau as sutikau. Ko man cia jaudintis As ko gero vis dar netikiu,kad sutikau. Organizuoti nieko nereikia,nera jokiu rupesciu. Nueisim dviese,susirasysim,nusifotografuosim ir viskas. Isvaziuosim savaitgaliui i Druskininkus. Taip kad ner del ko rupintis ir jaudintis. Nors,gal ir sudrebes ranka,parasa dedant

Mes ne romantikai,ir buitis mums nebaisi. Jut tai taip naturalu viskas. Viena gyvendama juk taip pat turi buitimi rupintis,o dviese dar lengviau. Bent jau mes,daug ka darom kartu.



As lygiai tos pacios nuomones. Svarbiausiam zmogui visada atrandu ir laiko,ir jegu.



Net nzn ka pasakyti. Gal per ilgai buvai viena? Na negi ta buitis gali taip paveikti? Ir kiek gi tos buities gyvenant bute,gi ne namas 2 aukstu. Man gal sunku suprasti,nes as visa tokia namine O gal vien del darbo namuose? Jei ipratusi begti lekti,o dabar vis namuose,galbut tai daro tokia itaka?
Ka turi galvoje,sakydama,kad galbut nesi sutverta seimai?

Prisiminiau viena posma is "Fausto" (J.V.Gete) :

"Tikros palaimos niekas dar nerado;
Aistra nuo ipratimo greit atsala,
O uzgaidoms beprotiskoms ner galo.
Duok saule zmogui,jis ilgesis ledo!"

Na, krūvio aš turiu pakankamai, nes darbo tai daug, o dar papildomai turiu online kursus. Tai mes turim mažai laiko vienas kitam, nes esam daug užsiėmę savo reikalais. Bet dėl vieno esi teisi, kad aplinką pakeist tai būtų neblogai

Jis dar ne mano vyras Šeimos jis labai nori, visada tą atvirai deklaravo, bet visada taikėsi su tuo, kad man dar ne laikas, t.y. kad kurti jos dar nenorėjau Bet ne dėl buities. Buities šiaip nemėgstu. Tvarkytis tekdavo ir anksčiau, bet dabar abiem reikia susiderinti. Nors šiaip maniškis tai labai tvarkingas. Jis tvarkingesnis už mane. Aš galiu didesniam chaose gyventi

Va va, kad galvoj daug visokių minčių ir kai kurios iš jų, švelniai tariant, keistos Pasportuot reiktų, nes fizinio krūvio stipriai sumažėję. Kai vaikščiodavau tokius atstumus užsienyje, tai čia to nebeliko kažkaip visai Gal tikrai padės su mintimis susitvarkyti. Parašiau šįvakar geram draugui, tai ryt nueisiu susitikt ir pabendrausim, kaip jam visa tai iš vyriško požiūrio kampo atrodo...

Papildyta:


Aš irgi visą laiką galvojau, kad esu labiau racionali, nei romantikė. Bet šituose reikaluose esu turbūt romantikė iki kaulų smegenų: noriu, kad viskas būtų gera, gražu ir idealu, meilės reikaluose aš dažnai bėgdavau nuo problemų. Buitiškai tariant, tiesiog pasitraukdavau ir išeidavau. Žinau, kad reikia stengtis norint išsaugoti santykius ir reikia įdėti pastangų. Tų labai norėjosi dėti, kai buvo atstumas, o dabar esu aptingusi, nors taip neturėčiau daryt.

Galbūt tu esi teisi. Netrumpai buvau viena. Ir šiaip esu individualistė. Tą ir turėjau omenyje sakydama, kad gal nesu sutverta šeimai. Aš galiu derintis prie kito žmogaus poreikių, juos suprasti, bet man būna sunku tai daryti. Reikalauja kartais titaniškų pastangų. Per atstumą derintis reikėjo mažiau, o dabar diena iš dienos, smulkmena po smulkmenos. Aš labai tikiuosi, kad mes šią krizę įveiksim

Citata iš Fausto nuostabi! Taip, tai yra visiška tiesa.

Saldžių sapnų visoms

Sveikos

Na tiek tu, tiek Festina lente ne taip turbūt mane supratot Aš nesakiau, kad man gaila laiko MB ar pan. Tiesiog mes tragedijos nedarydavom iš to, jei vieną vakarą nepakalbėdavome dėl to, kad kiekvienas norime nuveikti kažką kita Nemanau, jog tas blogai, mes problemų neturim Mes bendraudavome ir bendraujame iki šiol pakankamai daug. Nekabinėdavau MB akių ir nesakydavau, kad aš neva jam nerūpiu, nes jis nenori bendrauti su manimi, jei pažiūrėdavo krepšinio varžybas kartą per savaitę ir su manimi vietoj 2 val pašnekėdavo 10min. tą dieną MB krepšinis pakankamai svarbu, o aš gerbiu jo pomėgius. Tuo labiau, kad taip nebūdavo kas vakarą. Argi jūs kitaip elgiatės? Nesusišnekėjom O kartu gyvenant irgi galima veikti kažką atskirai, bet tas nereiškia, kad nerūpim vienas kitam
Ir aš neturėjau omeny barnių - jų neišvengsi, neišjungsi kaip skype pokalbio gyvenant kartu. Gal tą rutiną kažkas ir turi omenyje - šioks toks monotoniškumas bendravime grįžus po darbų.