TĘSINYSTik pravažiuojame Uolas-Dvynes ir vėl akį patraukia įdomybės


Taip, tai ne senųjų Amerikos gyventojų palikimas, tačiau kai "Užkariautojų rumšiškės" išdygsta mums visai ant nosies šalia kelio, tai net gi kepinant 36-iems laipsniams susigundome sustoti ir nors kiek pasivaikščioti, matyt akys jau išsiilgo vaizdų. Kitokių vaizdų nei gamta sukūrė. Ech, tas sugadintas miesto žmogus
Taigi stojame šalia įėjimo ir ropščiamės laukan, kur randame dykuminę kaitrą. Lankytojų knygoje pasirašome, kad "mes čia buvome" ir šliaužiame kaip vėžliai lėtai paslankioti po
Bluff Fortą .

Tai nėra labai senų laikų statiniai, tad mūsų labai nenustebina. Nustebina tik tai, kad visi nameliai - vos vienos patalpos, tiesiog keturių sienų nedidelis rentinukas, įrengtas labai kukliai. Visos istorijos neskaitėme, tačiau supratome, kad taip gyventi ir, svarbiausia, gintis buvo patogiausia .
Autentiška likusi vos viena trobelė, o kitos yra atstatomos rėmėjų lėšomis, daugiausia - ten gyvenusių žmonių palikuonių lėšomis, kurie parūpina ir išsaugotus daiktus bei kokias iškarpas iš laikraščių ar kitu dokumentus.
Buvo visai įdomu pasivaikščioti. Lankymas nemokamas, galima laisva valia paaukoti pinigėlių.






Atsisveikiname su fortu ir miesteliu
Bluff, važiuojame tolyn. Lauke nesvietiškai karšta, mašinoje - vėsoka
Dažnai pasitaikančių peršalimų, kai karštą vasarą dažnai padraugauji su kondicionieriais mums praktiškai pavyko išvengti. Tik pirmosiomis dienomis vakarų pusėje vienas iš mūsų gavo šiokią tokią slogelę. Bet greičiau ji atsirado ne dėl mašinos, o dėl per stipriai šaldomų namų.
Papildyta:Pakeliui visur matome lenteles, perspėjančias apie krentančius akmenis. Ir čia ta grėsmė aiškiai matoma


Kelias vingiuoja per saulės išdegintą dykynę


Peizažas po truputį vėl keičiasi


Nuostabiai atrodė šie gamtos teptuko potepiai

Tolumoje pamatome sekantį mūsų tikslą

Aplinkui rausvos išblukusios uolos

Štai ji - Apversta meksikietiška skrybėlė / Mexican Hat
Papildyta:Aplinkui peizažas nuostabus



Kad arčiau privažiuotum, reikia šiek tiek išsukti iš pagrindinio kelio bei pavažiuoti raudonu žvyrkeliu. Čia visur jau fotografuoju viena... Šeimyna nebepasirašo lipti lauk į tą karštį, pasitiki mano gebėjimais fotografuoti. Sako - ir per mašinos langą viskas gerai matosi

Štai Ji iš arti. Na ir pasakykit, kaip ta viršūnė gražiai guli ant tokios sąlyginai nedidelės atramos?..

Grįžtame į pagrindinį kelią ir traukiame tolyn. Nors dar ne arti, bet mūsų šios dienos tikslas kaip miražas jau matosi tolumoje


Deja, saulė nedėkingoje pusėje, tad "teisingų" fotografijų vėl nepavyksta pagauti... Spėčiau, kad čia reikia būti ryte...
Čia garsieji Monumentai - Monument Valley


Papildyta:


Dar vienas iš šios kelionės mano "kaprizų" - palydėti ir sutikti saulę su vaizdu į Monumentus

. Todėl nakvynė buvo užsakyta
Gouldings Lodge . Tai kompleksas visai šalia Monumentų slėnio parko. Prieš porą metų atsidarė naujas viešbutis
View, esantis jau parko teritorijoje. Tačiau jis jau brangesnis už pirmąjį. Aš kažkodėl išrinkau mums būtent šį, ir manau, kad tikrai neapsirikau.
Standartiniai viešbučio kambariai visi turi balkonus su vaizdu. Tačiau tuose kambariuose gali apsistoti tik keturi asmenys, todėl mums jau iš anksto buvo pasiūlytas kitas variantas už praktiškai tą pačią kainą - atskiras namelis šiek tiek toliau nuo pagrindinio viešbučio. Baseino mes šalia neturėjome, tačiau tai, ką gavome, mums patiko ne ką mažiau


Šiame namelyje yra didžiulė centrinė erdvė su svetaine, poilsio erdve, valgomuoju, didžiule virtuve + trys miegamieji bei du didžiuliai vonios kambariai
Vaikai bent kelis kartus perklausė, ar čia mums vieniems viskas?

Planelyje susiradome parduotuvę, kuri pasirodo vos už 50 metrų, pasislėpusi už nedidelio pylimėlio.
Tuoj nulėkėme ten , parsinešėme šviežio maisto. Toje parduotuvėje pagrindiniai klientai šalia negausių turistų - patys vietiniai indėnai, kurie čia tose platybėse, tuose grožiuose sau ir gyvena. Čia jų kaimai, tiksliau gal vienkiemiai.
Vakaras buvo su nuostabiu vaizdu ir nuostabiu maistu

Beliko pasidžiaugti saulėlydžiu