Penkiese po JAV nacionalinius parkus

pakeliui dar kartą sustojame pasižiūrėti į šiuos galiūnus







Pagaliau atvykome iki Mammoth karštųjų versmių






Papildyta:
Mes sustojome pirmame sustojime važiuojant iš pietų. Tačiau ten bevaikščiodami takeliais pamatėme, kad kitoje versmių pusėje, ko gero - šiaurinėje - yra pats miestelis , bet iki jo mes jau ir nebevažiavome. Pasivaikščiojimo takai čia visur apšviesti saulės. Tądien buvo neįtikėtinai šilta, net gi karšta, o diena jau ritosi į antrą pusę, mes jau praktiškai be jėgų, tad visais takeliais neišvaikščiojom... Be to vietovė ten kalvota, reikia tai kopti viršun, tai leistis žemyn. Mūsų jėgos buvo jau ant ribos...
Šiek tiek nusiminėm, kad Kleopatros baseinėliuose nebuvo vandens...
Informacinėj lentoj paskaitėme, kad jie jau senokai išdžiuvę, nors bukletėliuose jie vis dar pilni vandens

















Mammoth - visai šalia šiaurinio parko įvažiavimo. O mums reikia grįžti iki vakarinio, šalia kurio, jau ne parko teritorijoje, bet visai prie pat esančiame West Yellowstone miestelyje mūsų viešbutis . Iki jo mums reikia nuvažiuoti 90 km parko teritorija. Tai reiškia, kad greitis ne daugiau nei 45 mylios...
Atgal važiuodami jau niekur nebestojame. Tik neatsilaikome jau prietemoje pamatę šį grožį

Jau artėjant prie vakarinio parko įvažiavimo staiga pamatome lentelę "Sveiki atvykę į Montaną!"
Pasirodo nakvynei pasirinkome kitą valstiją ir ta proga galėsime užsidėti pliusiuką dar prie vienos aplankytos valstijos!
Miestelis West Yellowstone irgi turistinis, kainos - panašios kaip ir pačiame parke bei anksčiau aplankytame Jackson Hole.
Apsistojame viešbutyje
Yellowstone Park Hotel
Gerai vertinamas lankytojų, mums irgi patinka, yra ir baseinas ir fitneso salė, gauname progą išsiskalbti rūbus.
Labai paslaugūs administracijos darbuotojai - įteikia planelį, kai paklausiame, kur galėtume skaniai pavalgyti.
Gaila, kad atidžiau nepasidomėjome, kodėl mūsų viešbutis įsikūręs Grizlio gatvėje ir ką reiškia meškų skulptūros važiuojant link viešbučio . Pasirodo tai, ką galvojome esant parko muziejui, yraGrizlių ir vilkų prieglauda, esanti visai šalia to viešbučio, kuriame nakvojome.

Tikrai būtume nepagailėję poros valandėlių rytinio laiko, kad pamatyti šiuos gyvūnus . Jie ten pakliuvo, kai nebegalėjo gyventi laisvėje, pvz. pasidarę agresyvūs, puolantys žmones arba - dar visai mažyčiai palikti ar netekę mamų...

Kita vertus, mūsų dienotvarkė buvo tokia intensyvi, kad būtų tekę aukoti kažką kita. Vis tiek vakare kai atvykome, meškų centras buvo jau uždarytas.
Tad išsirenkame arčiausiai esantį rekomenduotą restoranėlį ir einame valgyti ten. Restorano foje stovi traukinys-muziejus . Su kupe įranga - matosi, kad traukinys buvo aukščių aukščiausios klasės - su praustuvėmis, lovomis .

Per kelias minutes perbėgame neilgą traukinuką ir neriame į restoraną. Bare matome gyvai grojantį ir dainuojantį muzikantą. Tačiau į barus, kuriuose tradiciškai parduodamas alkoholis, su vaikais eiti negalima.
Bet mes ir nesiruošiame ten užsibūti. Restorane užkandžiui gauname čipsų


gauname savo maistą - bendrą tacos


kažkokį žvėrienos marmalą


dar žvėrienos burgerį kažkas pasiėmė


dar vienas patiekalas "pasidaryk pats"


Mūsų nuostabai gauname sąskaitą, kur įskaičiuota viskas, net ir arbatpinigiai, atsiskaitome, ir labai pavargę bei sotūs grįžtame miegoti.

Šios dienos reziume - nuvažiuota apie 200 km parko keliais, nemažai sukarta pėsčiomis, kaitinant saulei, todėl aš labai stipriai nusvilau pečius. Seniai taip nebuvo... Kiti kažkaip išvengė saulės kąsnių. Tai suprantama - mano bliuzelė buvo atviriausia. Gal protingiausia būtų tokią saulėtą dieną rengtis plono lino bet uždarais rūbais

Ryt laukia dar šiek tiek Yellowstone parko bei tolima kelionė iki tarpinio viešbučio pakeliui į pietus.

Natule, nuostabūs vaizdai

Bet jau tie patiekalai - brudna makalienė kažkokia ir visur dar keptom bulvytėm apiberta

AŠTUNTA DIENA - Birželio 30 diena

Šios dienos planas - dar gerą pusvalandį praleisti Yellowstone parke važiuojant iš vakarų į rytus iki Canyon village, vėliau - pakeliui pro Lake village iki to kelio, kuriuo jau važiavome vakar netoli pietinio įvažiavimo ties Grant Village. Toliau jau praktiškai nestojant pro Grand Teton parką ir toliau iki Rock Springs , toje pačioje valstijoje - Wyoming.

Viso - apie 550 kilometrų.

Pirmiausia pasipildome šaldytuvo turinį, užsiperkame gerti. Gal nelabai sveikas tas gėrimas , bet labai gaivus, cukraus labai nedaug- šalta arbata Arizona. Paimdavome porą plastikinių kanistriukų, gerdavome pakaitom su vandeniu


Pakeliui pravažiuojame nurodytu vaizdingu vienos krypties keliu, o ten staiga pamatome kely sustojusias kelias mašinas... Mašinos lėtai juda ir staiga įkalnėje pamatome kamščio priežastį


Keletą minučių taip ir slenkame lėtai einančio bizono tempu , kol žvėris sumąsto pasitraukti į šalikelę ir praleisti mašinas .
Lėtai pravažiuojame visai šalia galiūno. Dar kiek pavažiavę pamatome aikštelėję sustojusią ir ramiai sau iškylaujančią šeimynėlę su vaikučiu, šuniuku .
Tik pravažiavę suvokiame, kad neilgai trukus jie sulauks svečio . Ramiau pasidaro, kai išvystame, kad mašina po mūsų sustojo ir greičiausiai perspėjo tą šeimynėlę

Nata,labai įdomiai aprašius kelionę,skaičiau neatsitraukdama,nes tikrai įtraukė. Nors tai ir nėra mano svajonių šalis aplankymui,bet tu labai talentinga pasakotoja!
Nuotraukos

Fantastiški vaizdai Nuostabus fotoreportažas

mano svajonė nr 1 ir yra JAV nacionaliniai parkai. Taip norėtūsi jog tai kada nors taptų realybe

O kol kas keliausi su jumis, jūsų reportažo dėka

Nesu sio parko numacius planuose, bet kaip vilioja, kad nebezinau ka daryt

Ačiū už pagyras . Džiaugiuosi, kad galiu pabūti šiokiu tokiu ekskursijos vadovu

kažkada ir aš nesvajojau apie šią šalį . Buvo kitos svajonėse.


labai linkiu, kad išsipildytų ši jūsų svajonė


aha teks planuoti dar vieną kelionę .
Kita vertus, nepergyvenkite, ten kiekvienas parkas turi išskirtinio žavesio. Mes kituose parkuose daug gražių dalykų tiesiog nespėjome pamatyti, o daugelio vietų išvis ir nepasiekėme, bet gi nesigraužiame dėl to. Šalis per didelė, kad vienu nuvykimu pamatyti VISKĄ, kas ten gražiausia...

O tai tęsinys bus? Kur Holivudas, nu?

TĘSINYS

Palikę vienišą bizoną važiuojame toliau iki Yellowstone parko Didžiojo kanjono. Taip, pasirodo šis parkas turi nuosąvą Didįjį Kanjoną!
Tai buvo atradimas ir mums
Prie pat Canyon Village yra nuostabaus grožio Yellowstone upės kanjonas su dviem srauniais, gana aukštais kriokliais.
Ir kaip praktiškai visuose nacionaliniuose parkuose, čia puikiai apgalvoti privažiavimai , priėjimai , kad galėtum matyti ir gėrėtis tuos grožiu.
Viršutinis krioklys ir apatinis krioklys matomi važiuojant nuo pagrindinio kelio vedančiu mažesniu, vienos krypties keliu, kuris eina ratu ir grąžina atgal į pagrindinį kelią.

Stojame pirmoje apžvalgos aikštelėje, kuri yra visiškai virš krioklio. Iš čia matome kanjoną, upę ir krioklio purslus. Tačiau paties krioklio nesimato.
Nežiūrint to, įspūdis fantastiškas, nes kanjono gylis apie 1000 pėdų (grubiai skaičiuojant, reikia dalinti iš trijų, kad sužinotume atstumą metrais )

Pakrantėse dar yra storo sniego likučiai




Štai jis, krioklys, puikiai matomas iš kitos aikštelės. Kol kas aikšteles pasiekiame mašina. Tik šioje teko šiek tiek pakopti į kalniuką, kad atsivertų gražesnis vaizdas.





Grįžtame į pagrindinį kelią ir pavažiavę šiek tiek pietų link sukame vėl į šoną link Artist Point.

Čia vėl sutikome reindžerį pasakojantį apie vietinę fauną. Man tai gal kraupokai pasirodė tas kailiukas rankose, bet kita vertus, nėra ko kraupintis - natūralu, gamtinė atranka




Šioje kanjono vietoje visi labai puolė į kadrą, tad fotografijų vien su vaizdu mažoka...

Grįždami atgal pakliūname į kamštį .
Oi, čia aš šoku dar beveik iš važiuojančios mašinos lauk

Šemoje neturime medžiotojų, tad tokie vaizdai mums visiems absoliuti retenybė





Štai kaip atrodo tik dalis mašinų kamščio kaltininkų



Jau važiuodami pirmyn šiuo keliu pastebėjome Dėdės Tomo kelią. Nelabai žinodami, kas ten gero, vis dėl to susigundėme sustoti .
Kaip dėl to vėliau džiaugėmės
Nors išvydę šią lentelę, sakančią, kad mūsų laukia ypatingai sunki trasa žemyn iki apžvalgos punkto, bet dar sunkesnė - atgal...



Na, bet mes gi jauni, gražūs, tiesiog žmonės pačiame žydėjime , mūsų taip lengvai neišgąsdinsi .

Iš tiesų pradžioje leidomės žemyn miško takeliu, o paskui - stačiais metaliniais laptais, pro kurių skylutes bijantiems aukščio geriau nežiūrėti , geriau iš vis eiti užsimerkus , nes visi tie laiptai tvirtomis metalinėmis konstrukcijomis tiesiog pritvirtinti prie kalno šlaito ...


Papildyta:
Visas baimes atperka štai tokie vaizdai







Mano gana silpnai treniruotos kojos laiptų apačioje jau pradeda drebėti ne tik iš baimės .
Bet tikrai verta buvo drebėti ir lipti žemyn



Priekiniame plane čia matosi irgi dar neištirpęs sniegas





Kaip kvepalų kvapui nuslopinti duoda pakvėpuoti kavos, taip aš jums čia pasiūlysiu šiek tiek floros



Ką gi, laikas kopti atgal... Aukščio skirtumas - 500 pėdos ir vėl tas vaizdas kiaurai laiptų
Geriau žiūriu vėl į šoną - negaliu atsigėrėti vaivorykšte





Vandens srovė tikrai galinga




Papildyta:
Laikas važiuoti toliau.

Važiuojant rytine parko puse kalnai jau gerokai nutolsta. Už tai galima gėrėtis slėniu vingiuojančia Yellowstone upe



arba ežerėliais (nežinau, kokiu...)


Kiekvieną kartą sugrįžę į automobilį "susitariame", kad jau viskas, daugiau niekur nestosime. Tačiau ir vėl neatsilaikome pagundai sustoti, pamatę daugybę kitų mašinų ir kažką vėl nematyto. Taigi stojame pažiūrėti visai kitokio geizerio - Sulphur Caldron







Bepigu prisiminti pavadinimą, kai nepamiršau nufotografuoti lentelės, o taip pat kadangi tame kelyje daugiau geizerių nebuvo.

Čia kvapas vėl labai gerai atitiko vaizdą...





Košė-makalošė verda





Irgi labai prašėsi į kadrą . Bet šie varniniai tokie milžiniški , kad ilgai prašytis nereikėjo, ne kartą pateko į kadrą

Šokame į mašiną ir lekiam toliau, pasižadėję niekur nebestoti, nors mano rankose planas rodo, kad kelyje dar turime vieną punktą - Mud Vulcano.

Žinodami, kad jau tuoj atsisveikinsime su šią "verdančia" žeme, niekas per daug ir nesipriešina . Neprieštarauja ir mūsų puikusis vairuotojas. Cha, šturmanas tai aš , kiek mums liko nuvažiuoti iki viešbučio geriausiai žinau aš, bet kol kas ta informacija puikiai užslaptinta

Taigi - dar vienas sustojimas.



Jei prieš tai buvusį geizerį apžiūrėjome beveik niekur nevaikščiodami, vos ne nuo kelio (na, gerai, gerai, pasistatėme mašiną aikštelėje prie pat kelio, ir pasivaikščiojome), tai čia jau reikia ir paėjėti mediniu takeliu.

Verdančioje žemėje prisitaiko augti ir augalai



Štai ir vulkanas





Verdantis puodas



Šioje vietoje dar galima buvo pamtyti daugiau, einant ilgesniu keliu, na bet gi reikia proto turėti , žinant, kiek dar reikės nuvažiuoti, tiek ilgai dar bastytis parku

Visiems kyla klausimai - kiek laiko reikia skirti vienam ar kitam parkui. Štai jums ir įrodymas, kad parkuose gali prabūti tikrai nemažai, ir vis tiek pritruks to laiko, o ir visko nepamatysi...
O gali griežtai užsibrėžti ir susiplanuoti, ką pamatysi, kitas vietas pravažiuojant kaip arkliui užsileidus ant akių šoninius uždengimus, kad važiuotum pro šalį nesidairydamas ir nesigundydamas stoti ...

Dabar jau tikrai tiesiu taikymu tolyn.

Karts nuo karto kylančių gaisrų pasekmė



Keliaujame toliau



"Debesėli, debesėli, kur gi tu plauki"



Jau nestodami pravažiuojame ir Grand Teton parką, vėl privažiuojame Jackson Hole miestelė, kur prieš kelias naktis nakvojome.
Fotografuoju jau tik pro mašinos langą...

Slidinėjimo trasa



MIestelio centre įėjimus į miesto parkelį puošia ragų arkos




Papildyta:
Užeigos iškaba



Transporto priemonės



Važiuodami pietų link vėl prisimename pelenų debesis, tad tikrai nerimas apima, kai išvystame tai



Vaizdai čia labai gražūs



Bet pelenus pasiekiame daug arčiau nei juos palikome važiuodami į priekį...



Įdomu, ką nulems mums saulėlydis į pelenų debesį?







Šįvakar tikrai vėlai pasiekiame savo viešbutį Rock Springs miesto pakrašty, WY, Homewood Suites

WOW!!! Neįtikėtina - pigiausiai visoje kelionėje kainuojantis viešbutis mums patiko labiausiai!!! Gavome dviejų kambarių prabangius apartamentus su 6 miegamom vietomis. Pasirodo šis viešbutis priklauso Hilton tinklui .
Tačiau ši vieta gana toli nuo garsiausių lankytinų vietų, todėl ir kainos tokios žemos.
Nemėgstu fotografuoti viešbučiuose, bet čia padariau vieną fotkytę, iliustruojančią praustuvę



Vaikai dar spėja įnerti į viduje įrengtą baseiną, pasiruošiame lengvą vakarienę kambary, prisinešę arbatos iš viešbučio foje ir einame ilsėtis, sapnuodami milijonus įspūdžių iš fantastiško Yellowstone parko

Ryt laukia vėl ilga kelionė iki Moab, Utah...

Sakai MB pareiske, kad gal ir nuves tas apie 600 myliu i viena puse. Skaiciuojam nuo Arku parko, nes iki ten tik siekia musu planai...bet pirmiausia reik perskrist Atlanta
O kaip pats kelias nuo Yellowstone iki Moab, ta prasme ar kalnuotas daugiau, ar ir palekt buvo galima?
Papildyta:



Nu dabar kaip nekantrauju-labai labai laukiu ispudziu ir foto is Arches NP. Tikiuosi busit taip gerai issniukstineje, kaip ir Yellowstone NP. Nuo cia prisijungiu i jusu penkiu ekipaza jau rimciau