Penkiese po JAV nacionalinius parkus

norit kavos?
Mes išsirinkom Starbucks tinklą
Pataikėm pietų metu - pilna buvo žmogelių iš šalia esančių biurų, visai kaip iš filmų


Sukam į Penktąją aveniu. Ant kampo randame St. Patrick katedrą.

Vienintelė bažnyčia, kurią aplankome JAV, uždegame žvakutę ir traukiame toliau link Centrinio parko .






Papildyta:
dovanėlė moteriškos lyties atstovėms
Reklaminis veidelis ... arba kūnelis . Galima buvo su juo nusifotografuoti


Žavi mane tokios detalės

o čia nedidelė dovanėlė temos skaitytojams-vyrams . Vyko reklaminio klipuko filmavimas, o gal fotografavimas

Mano manymu vienas populiariausių Niujorko suvenyrų. Aš nusipirkau net du tokius, gaila, bet dingo iš mano lagamino grįžtant namo

pagaliau pasiekėm Parką



per vėlai pamačiau, kad foto susidubliavo ankstesnėj žinutėj, tad įdedu kitus geltonuosius taksi

.....Tačiau vizitą į fotoparduotuvę atidedam, nes šeštadieniais ji nedirba . Kol kas rebusas skaitytojams kodėl nedirba šeštadieniais .

Atsakau:
Parduotuves savininkai žydai. Šeštadienis shabat'as . Todėl ir nedirba. Mums to nesuprasti, o jiems šventas reikalas.

Papildyta:
http://i1054.photobu...ma/DSC_0113.jpg


Si saga randasi 7 av./ dar kitaip vadinama Fashion ave. , netoli sagos yra siuvejo su siuvamaja masina skulptūra. Irgi nemažo dydzio.
Papildyta:
Norint patekti į buvusia dvynių vieta, šiuo metu ten yra du baseineliai, mokėti nieko nereikia. Reikia tik atsispausdinti leidimus ir laiku atvykti į vieta.

http://www.911memori.../visitor-passes
Papildyta:
Gal per daug nesupyksit, kad papildau jūsų pasakojimą informacija. Minu NY grindinį vos ne kasdien, domiuosi kas ir kur vyksta, nes šis miestas man pats paciausias.

O ka centriniame parke veikt? Ta prasme, uztenka ten tik pasizvalgyt, ar reiketu koki pusdieni praleist?

taip, apie žydus pati paaiškinau, nesulaukusi atsakymų

o šiaip tai tikrai labai ačiū už papildymą!!!
Būtinai rašykite, dalinkitės, kad ir čia.
O jei turite daugiau naudingos informacijos, kurios nerasite kur įterpti pas mane, nes Niujorkas tuoj baigsis... tai visų būsimų keliautojų vardu kviesčiau apsilankyti temoje apie JAV
Nors neįsivaizdavau pirmos kelionės į JAV be Niujorko, tačiau šiaip nesu miestų fanė, o ir įvairūs muziejai man paskutinėj vietoj...
Man svarbiausia - gražus vaizdas, ypač gamta arba žmonės . Kadangi žmones fotografuoti nedrįstu, dažniausiai net iš tolo juos fotografuojant sudreba ranka


kantrybės ir tiktai kantrybės , kaip sakė Karlsonas .
Vakar sukėliau dar pluoštelį fotografijų į buketą.

Prieš tęsiant temą noriu paklausti - ar mano fotografijos per didelės? Man rodo vis skirtingai - kartais ištampo puslapį, o kartais - viskas gerai

TĘSINYS

Taigi, Centrinis parkas.
Kai šeimai pristatinėjau kelionės planą ir pasakojau, ką būtinai turime aplankyti Niujorke ir paskelbiau, kad Centrinis parkas įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą, sulaukiau dalies šeimos purkštavimų, kad "ko ten eiti???" "parkas yra parkas, ir nieko gero ten nepamatysim "

Tačiau kita pusė puolė aršiai ginti parką, todėl dauguma laimėjo ir mes parke


Gal ir iš tiesų - parkas kaip parkas


Bet iškart paprieštaraučiau, kad šis parkas ypatingas - pirma, labai didelis, antra - puikiai sutvarkytas, trečia - nemačiau miesto parko, kuriame gyventų tokie gyvūnai


Ech... gamta iškrečia pokštą ir ima pliaupti lietus. Va kodėl fotografijos tokios tamsios...
Pradžioje pakanka slėptis po tankesniais medžiais. Tačiau liūtis nesiliauja, tenka dairytis tinkamesnės pastogės


Čia kaip toj pasakoj apie grybuką pilna pasislėpusių nuo lietaus žmonių, bet ir mums vietos užteko. Ten pat vyksta fotosesija su netikros nuotakos suknele. Kodėl netikra? Ogi kūdenėlei merginai visa nugara su segtukais susegiota

Įdomu, po kuriuo tiltu vyksta visi garsieji plėšimai, užpuolimai arba romantinės scenos holivudo filmuose?
Gal šiuo?


Vasarinė liūtis amžinai netrunka. Sulaukiam pabaigos ir traukiam toliau, tikslas - Žemuogių pievelė
Pakeliui vėl filmavimas - šįkart panašu į mankštos filmuką. Pagalbinis personalas susilipęs ant suoliuko už tvoros, mūsų fotografų kompanija irgi susikaria ant to suoliuko sukeldami aniems kreivas šypsenas




Papildyta:

Pagaliau pasiekiame įžymiąją vietą
Strawberry Fields
Tai ramybės oazė parke, skirta bitlui, kovotojui už taiką, deja nužudytam visai šalia šios vietos, John Lennon . Visur iškabintos lentelės, kad toej vietoje būtina laikytis tylos.
Žemuogių ten tiesa labai mažai, tačiau viskas aplink labai žalia, daug augalų, gėlių ir simboliška apskritimo formos mozaika, simbolizuojanti taiką, kurią 45-ojo JL gimtadienio proga įrengė jo žmona Yoko Ono.



Na, o mes jau sukame iš centrinio parko... Praėjome tik kokį dešimtadalį parko, o jau tikrai pavargome ir planavome pėsti pareiti iki namų.
Jei nors kiek traukia gamta, tuomet parke tikrai rasite ką veikti. Yra ten ežerėliai, kuriuose galima paplaukioti valtelėmis, dviračiais. Galima ir šiaip nusipirkus maisto išsinešimui tiesiog paiškylauti
Kai prisimenu Europos didmiesčių parkus miesto centruose, kur žmonių kaip silkių bačkoj, tai šis milžiniškas NY centre esantis PARKAS tokia atgaiva miesto žmogui
Kaip miškas miesto vidury.

Pasukę iš parko tiesiu taikymu einame iki Dakota building, kuriame gyveno ir prie kurio buvo nužudytas John Lennon...


Sukame "ienas" atgal ir einame link Times square, pradžioje palei parką iki Columbus aikštės



Trumpam įkišam nosis į Linkolno centrą - įspūdingas tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės. Nors viduje - daugiausia prabangios parduotuvės, žemutiniame aukšte - tradiciškai maitinimo įstaigos bei "turgus".
Tačiau jau turbūt pastebėjote, kas mus domina labiausiai:


Kažkur visai šalia tos aikštės, jau pasukus į Brodvėjaus aveniu vaikai pastebėjo šią miniatiūrinę instaliaciją sienoje . Nuostabu - akutė vos vos didesnė už tą, kuri būna įtaisoma duryse, kad galėtum pasižiūrėti ir nuspręsti, ar įsileisi svečius šiandien ar ne
Taigi, pažiūri per tą akutę, o ten visas pasaulis


..................

ačiū, kad atsiliepiat

einu dar panagrinėsiu, kokio dydžio visi deda fotografijas
Pradžioj mažinau po vieną , o paskui perskaičiau patarimus, kaip įkelti iškart sumažintas... Maniškės 800x600 . Gal reikės dar pamažinti .



nu man atrodo, kad kol kas visas kainas rašau
Ar jūs norit ir maisto kainų?

Žinoma, būtų įdomu ir viena kita maisto kaina, jei atsimenat

Nelabai svetingai elgėsi NY trečią viešnagės dieną - ir vėl užklupo liūtis. Pasislėpėm po šiuo stogeliu


Pagalvojom, visai gal būtų ir įdomu sudalyvauti šio šou filmavime

Galiausiai pasiekėm Times square, kuriame tiesiog susėdome ant ten esančių kėdžių ir stebėjome vakarėjančio miesto centro veiksmą . Smagu buvo niekur nebėgti ir leisti atmuštiems padams pailsėti

Bet niekur nesidėsi, neliksi gi skvere kaip koks valkatėlė miegoti, reikia pasiekti savo lovytę.
Žygiuojame namo.
Jau anksčiau supratome, kad Empire state building lankymą teks atidėti dienai prieš išvykstant į Europą... Nes lietingu oru nėra ko ten keltis. Na, ir Bruklino tiltas atidedamas

O pakeliui į viešbutį sau patiems netikėtai atrandame Bryant parką .
Ten toks gyvenimas vyksta . Lauko filmų festivalis centrinėje scenoje. Krašte - susėdę du veikėjai su mikrofonais diskutuoja kažkokiom gyvenimiškom temom, o eilė žmonių prie staliukų su savom vaišėm sėdi ir matosi labai aktyviai klausosi .
Bet mūsų kojos jau tiesiog verkte verkia eiti namo, tad mes ten stabtelim tik vienam kitam kadrui pagauti




Pagaliau pasiekiame savo gatvelės kampą
O čia . Besileidžiančios saulės spinduliai žaidžia miesto gatvėse.
Labiausiai "mirštantys" keliauja viešbutin, o pora "atgijusių" dar liekam pažaisti su saule

Flatiron - namas-lygintuvas

bokštas šalia Madison Square Park . Gėda prisipažinti, tačiau gyvendami šalia šio parko, mes kojos į jį neįkėlėm...


tiesiog žaidimai

kreivų veidrodžių karalystėje



Kalėdinė eglutė . Iš tiesų tai pro viešbučio langą matėsi Empire state building. Ech, jei būtume gavę viršutinį aukštą . O gyvenome vos trečiame

Aisku norim , mes megstam pavalgyt
Dar klausimas kilo: o nera galimybes kokio dviracio issinuomot tam parkui apvaziuot?

nebūtume gi lietuviai

Apibendrinant maisto kainas, galiu parašyti, kad vidutiniškai penkiese pavalgydavom kartu su gėrimais, arbatpinigiais už 70-80 dolerių .
Aišku, buvo keli nukrypimai nuo normos, kai viršijom šią sumą .
Tarp kitko, nesusidūrusiems parašysiu, kad JAV arbatpinigiai yra 15-20 procentų prie sumos!!!

Bet mums pasitaikė ir tokių variantų, kai kvite būdavo parašyta, kad viskas įskaičiuota jau į sumą, tad pridėdavom simboliškai kelis dolerius.

Apie dviračius. Taip, žinoma, kad yra nuoma, galima ir dar patogiau - karieta apvažiuoti . Bet mes taupūs žmonės . Kur tik galėjome, kliovėmės savo kojelėmis . Neturėjome tikslo absoliučiai viską pamatyti . Įkišom nosį, pasmalsavom ir gerai . Vistiek didumą laiko tam parke praleidome bestebėdami antis, vėžlius ar gerves .... kol lietus neišbaidė

KETVIRTA DIENA - Birželio 26 d.

Iki pasimatymo Niujorke, sveiki, Vakarai

Šią dieną numatytas mūsų skrydis į Denverį, tad nieko ir nebeplanuojam. Po vakarykščio žygio gerai išsimiegam ir einam aiškintis, kaip galėtume gauti taksi.
Pirmas nusivylimas, kad geltonieji taksi neturi iškvietimo numerio . Juos gaudyti galima tik gatvėje .

Viešbutyje yra darbuotojas, kuris gali užsakyti ekskursijas, bilietus į teatrus, o taip pat suorganizuoti keliavimą į oro uostus.
Pasiteiraujame jo, tačiau mūsų penkių asmenų kompanija netelpa į standartinę jų šefuojamos firmos mašiną, tad pasiūlo miniveną, kuriuo kelionė iki La Guardia oro uosto, esančio net arčiau nei Kenedžio oro uosto, mums kainuotų 75 žalius

Na ne... einam gatvėn ir čia pat prie viešbučio sustoja geltoniukas. Pamatom, kad jis normaliai talpina tik keturis keleivius, bet vairuotojas sako "no problem". Kadangi turim tik du lagaminus, susigrūdam keturiese į galą ir lekiam į tikslą.

Atlekiam žinoma, ryškiai per anksti . Vėl mintyse burnoju ant visų tų gąsdintojų Niujorko kamščiais .
Pakeliui vairuotojas dar papasakoja, kad didžiosiose gatvėse vidury yra spec atitvarai, kurie pagal poreikį pastumiami į vieną ar kitą pusę, taip padarant papildomą kairę juostą, kuria galima važiuoti tik jei mašinoje esi ne vienas . Kažkur mačiau baudą už tai, jei pažeisi taisyklę - 349 žali, jei neklystu

Išlipam prie terminalo. Ir čia nutinka toks keistas nuotykis . Žiūriu dar lauke, bet prie stalo su mūsų oro bendrovės pavadinimu stovi du darbuotojai ir tikrina dokumentus, sveria lagaminus. Na, mes irgi sustojam.
Čia ir prasideda . Patikrina ir mūsų dokumentus, pasveria lagaminus. Tada pasako, kad eičiau vidun tik aš, darbuotojas čiumpa pats abu lagaminus ir sparčiu žingsniu lekiam vidun .

Viduje pamatau normalią eilutę , kurion iš tiesų ir turėjome stoti . Bet jau vėlu - pasai ir lagaminai ano rankose. Tas dar piktai užrėkia, kad kiti šeimos nariai liktų laukti atokiai, mane vedasi tiesiai prie tikrosios registracijos....
Panašu, kad suvaidina, kad mes gal vėluojam į lėktuvą - užregistruoja be eilės, skubiai nugabena lagaminus į pridavimą, tada pasikviečia kitus, palydi iki praėjimo link laipinimo vartų ir pasako - viskas!

Nu taip pakvipo sovietmečiu ir darbu už papildomą atlygį , kad davėm jam kažkiek dolcų už tokias pastangas, nors paskui patys ilgiausiai neturėjom ką veikti tame mažyčiame La Guardia oro uosto terminale...


Skridome su bendrove AirTran. Po transatlantinio skrydžio lėktuvo šis pasirodė labai skurdus... Senokas... Bet ir Europoje tokių teko matyti, tad per daug nesiskundėme.
Tiesa, skrydis netrumpas labai, o nemaitina, net gi nėra galimybės nuipirkti maisto.
Gavome tik maišiukus krekeriukų ir porą stiklinių sulčių arba vandens.
Dar kas nustebino - stiuardai ir stiuardesės labai garbaus amžiaus .
Tą patį pastebėjome ir kavinėse bei restoranuose - daugybė pagyvenusių žmonių dirba aptarnavimo sferoje . Niekas jų nenurašinėja, kaip pas mus...
Kaina. Į priekį skridome patogiai, be persėdimų, bet atgal iš LA per Milwaukee į NY atgal ir dar naktį, tad šiek tiek lyg ir sutaupėme. Bet vis tiek kaina gavosi apie 400 žalių už bilietą, plius reikia susimokėti po 20 kiekvieną registruoto bagažo vienetą...

Skrydžio metu buvau pasiruošusi fotoaparatą, bet liepė pasidėti kylant ir leidžiantis, tad vaizdų nėr...

Tiesa, patikra dar oro uoste pasirodė bene rimtesnė nei iš Europos skrendant. Pirmiausia tai vos ne kiekvieną suaugusį vyrą siuntė skanuoti. Mūsiškis - ne išmtis

Paskui pamatėme ugnim besispjaudančią moterį, kurį pasipiktinusi rėkavo, nes pasirodo, jos rankiniame bagaže rado gal kokį plaukų laką - a la degų balionėlį, tad užlaikė patikroj ir ji pavėlavo į skrydį ir nebeturi pinigų kitam bilietui .

Mes su dešra ir sūriu kuprinėj sėkmingai praeiname be jokių trukdžių.

Nusileidžiame į labai tvarkingą, šviesų Denverio oro uostą, ieškome savo mašinos nuomos langelio. Randame nurodymą eiti laukan ir lipti į Alamo autobusą.
Išeiname laukan ir KAS ČIA DAROSI???? ORO!!! IŠJUNKIT TUOS SAVO SENUS PAZIKUS, KURIE PUČIA KARŠTĄ ORĄ

taip, išjunkit. O kur tie pazikai??? Pasirodo, Denveryje TAIP karšta ir yra, ir niekas čia nieko papildomai nešildo.
Nuvažiuojame į nuomos punktą. Kadangi mašina jau išrinkta ir viskas sumokėta, agentas tik pasitikslina, kiek mūsų? PENKI??? o kiek bagažo? TIK DU????
Pradėjo pasakoti, kad per maža išsirinkome, bet sužinojęs bagažo kiekį patarė nueiti, išsimatuoti irr jei viskas tinka, tada gero kelio, o jei netelpam, tuomet grįžtam ir deramės dėl keitimo.
Dar pabando įsiūlyti kažkokį papildomą draudimą už pradurtą padangą.
Tačiau jau tiek draudimų susipirkę, agento apmaudui atsisakom ir išeinam į tą karšto feno kaitinamą orą .
Mūsų išsirinktos klasės mašinų nedaug... Tikėtosi Chevrolet nei vieno... Susitalpinam į kažkokią (nepamenu jau... markės), bet tik įjungiam raktelį, užsižiebia tepalų lemputė...
Gaunam instrukciją tiesiog rinktis kitą mašiną.
Tuomet nieko nelieka susitalpiname į Toyota Camry.
Raktelį pasukus matome tokius skaičiukus:


100 laipsnių pagal Fahrenheit yra 38,8 pagal Celsijų
Siaubas ir čia po šiemetinės europietiškos vasaros , kai lyja lyja lyja.....
Nieko, mes stiprūs, mes ištversim

Šios dienos tikslas - pasiekti draugų namus už maždaug 80 km nuo oro uosto. Plano nedėsiu, paskui ir jūs užsimanysite .

Tik pasakysiu, kad ta viešnagė buvo tokia šilta, atvažiavom kaip namo . Nors namas tikrai amerikietiškas, bet priėmimas buvo toks šiltas, nuoširdus ir dosnus . Prisikirtom rūgštynių sriubos , amerikietiško dydžio kepsnių , dar visokių gėrybių, pailsėjom, o tada buvo sujungta galingiausia aparatūra ir dainavom, dainavom, dainavom , kol akys susiaurėjo iki nepermatomų plyšelių . Laikas nuo Europos Kolorade dar labiau nutolo, o bioritmai nelabai spėjo su mūsų tempais
AČIŪ mūsų mielieji draugai

PENKTA DIENA - Birželio 27 d.

Šiandien viena ilgųjų ir nuobodžiųjų kelionės dienų. Turime tiesiog iš Taško A pasiekti Tašką B...
Gerieji mūsų bičiuliai primaitina mus sočiais pusryčiais dar įdeda į kelionę po milžinišką tacos, padovanoja kelioninį šaldytuvą ir išlydi į kelionę .
Pasikrovę "baterijas" nuoširdžiom emocijom, pasileidžiam į kelią.
Dar realiai pajutę dykumų karštį, suprantame, kad patogių kelioninių batų neužteks... Reikia ir patogių kelioninių basučių.
Čia pat užsukame į vietinį parduotuvių rajonėlį, sportprekėse randame tai, ko ieškome ir pasileidžiame į kelią .
Mūsų tikslas - Jackson, kurortinis miestelis visai šalia Grand Teton parko įvažiavimo.

Nesugalvojau, kaip planą įkelti
Tai tik parašysiu, kad atstumas - 860 km...
Įveikėm su vienu sustojimu kažkokioj degalinėj, kur užsipylėm degalų, kavos ir suvalgėm savus tacos.

Būtų buvusi visiškai nuobodi kelionė jei ne degančių miškų zona...
Ne, ugnies mes nematėme, tačiau baisingai didelę dūmų ir pelenų juostą ir matėm , ir jutom...

Pradžioj pamatėm kažkokį baltą debesį ties horizontu, kuris keliasdešimt kilometrų niekur nejudėjo.


Vėliau mes jį pasiekėm



Ne, čia ne mėnulis... Tai saulė pro pelenų debesį


Jau buvome rimtai išsigandę ar ten, kur važiuojame nebus irgi viskas paskendę pelenuose
Pagaliau pelenų juosta baigiasi


Uf, galima atsikvėpti...
Taip vienu atsikvėpimu pasiekiame Wyoming valstijoje esantį Jackson Hole, motelį Super 8.
Gaunam nemažą kambarį su dveim didelėm ir viena pristatoma lova. Registratūroj gaunam informacijos, kur galima skaniai pavalgyti ir pasidavę amerikoniškos kultūros dievintojams keliaujam į amerikietiškos virtuvės restoraną.
Štai pora patiekalų:



Visiems viskas buvo labai skanu, sotu, dar namo pasiėmėm. Patinka man ta tradicija, kai be jokių skrupulų galima pasiimti nesuvalgytą picos gabaliuką iš restorano namo

Diena baigėsi
Nekantraudami laukiame rytojaus - pirmojo mūsų nacionalinio parko