Penkiese po JAV nacionalinius parkus

Iš karto parašysiu, kad ši diena buvo turbūt mažiausiai fotogeniška... Ir dėl to, kad didumą laiko praleidome upėje tarp labai aukštų uolų, kur saulė sunkiai bepakliūna, bei todėl, kad labai daug fotografavomės patys - labai norėjosi įsiamžinti tokioje atrakcijoje . Ir dar - labai daug laiko fotoaparatas praleido kuprinėje paslėptas nuo vandens...

Žygio pradžia - apie 1,8 km praktiškai lygiu taku palei upę, viename kelio krašte upė, kitame - stačios uolos. Žemėlapyje rašo, kad ši kelio atkarpa lengva, galima keliauti ir invalido vežimėliu.



Tikrai, jokio sunkumo, kelias praktiškai net nekyla. Čia sutinkame jau ir pareinančius žygeivius. Kai kurie jų dėvi bikinius . Aha, apie tai mes nepagalvojome ir žygiuojame tiesiog įprastiniais rūbais - kas su šortais, kas su bridžais. Ech, tikrai bent vaikams galėjau pasiūlyti persivilkti tuos savo džinsinius rūbus... Pati tai keliauju su sporto parduotuvėje pirktais greitai džiūstančiais šortukais . Jooo, rūpestingoji mamytė

Na nieko, sutinkame ir kiaurai peršlapusių piliečių su ilgais džinsais. Vanduo teka jų klešnėm , bet veiduose džiaugsmas ir palaima . Jie išgyveno, išgyvensim ir mes

Uolomis teka šaltiniai



Pakeliui matome tuntus voverių , visokio sudėjimo... Jų čia tiek daug ir jos tokios drąsios, kad net nejauku darosi . Graužikai vis dėl to... Ir dar tam parko laikrašty iškalbinga fotografija rodo, kuo gali baigtis draugystė su jom .

Pagaliau prieiname sausumos kelio pabaigą...



Mano bendrakeleiviai kaip nutrūkę nuo grandinės - viens-du ir supuolė ton upėn, išsibandė po žingsnį ir jau lekia, rėkia man, neatsilik...

O aš... aš nepratus su batais į vandenį lėkti
Atsargiai įbridau... o ten dar krūvos akmenų... ir nelabai jau mažulyčių, o upė tai srauni...
Žodžiu, mane ištiko lengvas panikos priepuolis . Pasakiau, kad liksiu čia laukti jų ir niekur neisiu . Pasiėmiau kuprinę ir paprašiau, kad žygiuotų, nesirūpintų manimi ...

Tiesa, pilnas upės pakraštys čia buvo prikrautas lazdų . Būtume pataupę kiek... 25 dolcus . Na ir kas, kad šitos be raištelio rankai...

Tiek to, nesigailim šito.

Mano kompanija viens du ir perbrenda į kitą pusę. Aš lieku tupėti čia

Dar nepaminėjau visų perspėjimų, kokius išgirdom, perskaitėm apie šį maršrutą - ėjimą Virgin / Mergelės upe .
Jei paskaitysit mano nuorodoj laikraštuko penktą puslapį, tai irgi sužinosite, kad prieš einant čia, reikia gerai įvertinti oro prognozę. Nes tikrai labai pavojinga eiti lyjant, žaibuojant. Žaibas pavojingas, nes esate vandeny, o šalia didžiulės uolos -galimos žaibo iškrovos vietos, po ko dar gali nuriedėti vienas kitas "akmenukas".



Be to vasarinės liūtys gali atnešti gerokai daugiau vandens . Vandens lygio staigus pasikeitimas gali būti įspūdingas .
Mums būnant ten saulutės irgi nebuvo, debesys - gana pilki .
Bet supratome, kad jie privalo griežtai perspėti, su visom pasekmėm, kad nutikus kokiai nelaimei (kuri gal nutinka kartą per dešimt metų dėl kamikadziško elgesio), negalėtum nieko kaltinti , tik save, kad nepaisei perspėjimų.

Žodžiu, nereikia perdėtai rimtai žiūrėti į visus perspėjimus. Tiesiog protingai įvertinti ir tiek .

Juokingiausi (juodas humoras) patarimai, jei jau taip nutinka, kad išgirsti atšniokščiant vandenį, - bėgti ir kopti kuo aukščiau ... Įdomu, kur kopti . Aplink beveik vien stačios uolos. Na, nebent turite kopimo uolomis kablius . O gal rimtai REIKIA juos turėti? Dėl visa ko (čia aš juokauju...)

Aha, tikitės, kad aš taip ir sėdėsiu ant kranto vieną-kitą valandą .
Nepraėjo nei penkios minutės, kai mano galvoje besisukusios mintys "kokio galo čia važiuoti, jei ant kranto tupėti", "nu dar gražiau - šeima viską matys, patirs, o aš ne?.." , "užvedė" mane.
Čiupau sunkią kuprinę, lazdą ir lipu atgal į upę.
Vėliau supratau, kad tie pirmi žingsniai ir buvo vieni sunkesnių, ten sunešta gana daug ir didelių akmenų, todėl pradėti ir sunku.
Pagaliau įveikiu tą pirmąjį etapėlį link kito kranto. Ten galima šiek tiek paėjėti sausuma. Vėliau , žinoma, kiek įmanoma ėjau tik vandeniu, nelipdama sausumon, nors ir buvo galimybė, nes sausuma tai galima bet kur vaikščioti .
O dabar man reikia gi pasivyti šeimą .
Ir rimtai, po pirmojo krikšto taip įsidrąsinau, kad pradėjau lenkti kitus ten einančius . Ir neilgai trukus pamačiau saviškių nugaras, bet prisišaukti ką nors ten neįmanoma... Upės šniokštimas per didelis, o ir akustika tarp aukštų uolų tokia, kad aidas suplaka viską į vieną didelį ošimą.
Prieinu nemažą žmonių grūstį, mat čia tokia vietelė, kur sekliausioje vietoje reikia bristi panirus aukščiau liemens . Ir visi stipriai sulėtina tempą .
Vis dėl to nėra įprasta ir drąsu eiti drumstu vandeniu tiek panirus , visiškai nematant , kur statai koją. Nors čia ne Amazonė, bet vis tiek lenda kvailos mintys apie krokodilus . Ne man, žinoma, aš neturiu laiko laukti, man reikia saviškius pavyti...
Dar keli žingsniai, ir pagaliau mes visi kartu .

Einame kartu visi toliau. Vis norisi pamatyti, o kas ten už to vingio?..





Tačiau neturime laiko eiti visos trasos, nes dar laukia ėjimas atgal, ilgoka kelionė autobusu ir dar iki viešbučio Las Vegase...

Tad tenka suktis atgal. Vyriškoji mūsų šeimos dalis jau ieško gilesnių vietų, kur galima plaukti, jiems nebeįdomu tiesiog eiti ...
Bet čia gi kalnų upė ir nors prieš tai buvo labai karšta, čia vandeny be saulės pasidaro net gi vėsoka .

Čia su mulais taip , nes pėščiomis tai keliaujama atvirščiai.
Papildyta:

Šią trasą esu pasižymėjus praeiti. Nata, pats didžiausias amfiteatras BC yra Paunsagunt Plateau, ar tavosiose nuotraukose šis ir užfiksuotas, nes net nesitiki, kad dar kitas didesnis galėtų būti
Dar klausimukų-kada temdavo Jutoje, jei pameni? Gal kai kuriuose NP vaikščiojot su basutėm (sportinėm)?

NU, Ingel, ir vėl privertei mane dar kartą nagrinėti išmanųjį internetą, kad rasčiau nors kokių atsakymų

Neradau jokio patikslinimo, kaip tie mulai keliauja, bet pėsčiomis matyt tikrai patogiau būtų grįžti Bright Angel Trail būtent todėl, kad ne taip statu ir yra šešėlių bei vandens pasipildymo, kas grįžtant tampa jau ypač aktualu...
Va, tik radau, kad norint keliauti mulais būtina užsisakyti 13 mėnesių prieš numatomą kelionę

BC amfiteatras manau, kad tai ir yra TAS , nes gi tavo nurodyta plokštė apima ir BC.
Dar dabar radau, kodėl google mapsai nerodo to mano minėto 14-o kelio, kuriuo mes važiavome... Pasirodo, ten kažkada ant kelio užgriuvo ir nunešė dalį kelio didžiuliai rieduliai .
Be to - žiemą tuo keliu irgi napatariama (o gal net draudžiama) važiuoti dėl dažnų pūgų, audrų ir kitokių negandų

Jutoje sutemdavo tarp 20h30 ir 21h00. Mes gi buvome ten praktiškai ilgiausiomis metų dienomis.
Pasitikslinti iki minučių visada gali tuose parko laikraštukuose . Yra lentelė su saulės ir mėnulio tekėjimais bei laidomis

Kelionines basutes dėvėjome visur, kur nereikėjo kopti uolomis ar upe.
Kur dėvėjome batus: Arkose, GC, kai lipome žemyn, Grand Tetone, kai ėjome mišku aplink ežerą, ZIone upėje.
Jei ko nepamiršau, tai visur kitur geriausia su basutėmis, nes gi karšta be proto... Ir kelioninės basutės - tai tikras lobis . Jokio nuovargio padams

Dėkui Kai atsibosiu, tai sakyk, nes jauti tikriausiai, kaip kvėpuoju į nugarą Tiesiog gyvenu šiuo pasakojimu


Papildyta:

Šią turiu pasirinkus ir nudžiugau, kad rekomenduojamų sąrašiuke yra , tik va MB nori bristi upe, o aš kaip katė vandens bijau Dar vertas dėmesio mano akim-Weeping Rock, o Angelų kelio bijau ir trasa pažymėta pas mane, kaip labai sunki.
Nata, ar rekomenduotum "siauruką"? Žinau, kad sunku kitam ką patart, tai gal geriau klausiu-ar kartotum šią trasą?

nea tikrai nesakysiu , nes netgi daug smagiau rašyti, matant, kad tai yra jau dabar kažkam naudinga ir iš tikrųjų įdomu

Gaila, negaliu tau nieko papasakoti apie kitas rekomenduotinas vietas, nes nemačiau...
Emeraldos baseinėliai tai tikrai nesunki trasa ir ko gero "nugnybus" kiek nuo upės, galima spėti ir ten, nes ten neilga traselė.

Angelų kelias pirmiausia nerekomenduojamas bijantiems aukščio, nes kiek mačiau fotkių, ten kai kur einama įsitvėrus virvių visiška uolų atbraila .
Manau, kad mūsų kompanija būtų turėjusi problemų, nes jei aš dar šiaip ne taip susitvarkau su aukščiu, tai turim vieną vaikį, kuriam ta baimė gana nemaža...

O dėl sudėtingumo jis priskirtas į tą pačią sunkumo kategoriją kaip ir keliavimas upe. Tik papildomai pridėtas ženkliukas, kad gali nulėkti nuo uolų . Upėje kas gali nutikti, tai pargriūsi į vandenį . Nors mes išvengėme ir to .

Taip, taip ir dąr kartą taip - eičiau nedvejodama vėl ta upe, ir norėčiau nueiti kuo toliau .
Bet gal aš bloga patarėja - man vanduo labai patinka. Jei būnam kokiam pliaže, tai aš būnu TIK vandeny. Nors MB nėra toks didelis vandens fanas (gal vaikystėj atsibuvo, kai augo ant ežero kranto ), bet jam pati atrakcija irgi buvo nerealiai įspūdinga .

Žinai, visą kelionę tik ryji grožius akimis, na, dar pasivaikštai įdomesne žeme, o čia kažkas visai kito .

Aš gal gerai pagalvočiau prieš raftingą, bet kai galiu savo kojomis pasikliauti, tada jau nedvejoju. Tik kaip matei, man reikėjo šiek tiek laiko prisijaukinti

TĘSINYS

ši foto tikrai įliustruoja "siauruko"pavadinimą. Neįtikėtina, kad upė teka tokiame siaurame ir labai giliame tarpeklyje





va, dar viena drąsuolė...



"Verkiančios" uolos







Kad ir kaip nesinori, kelionė upe baigėsi. Šlapi, bet laimingi grįžome iki autobuso. Mano "teisingi" rūbai pradžiuvo labai greitai, tačiau džinsuoti keleiviai grįžo iki pat mašinos šlaputėliai...



Štai tokiu keliu važiavome parko autobusu. Apačion jis važiavo tikrai daug greičiau. Pirmiausia dėl to, kad dabar kelias vedė nuo kalno, o antra - dėl to, kad pirmyn važiuojant buvo paleistas audio gidas, kuris kalbėjo lygiai tiek, kiek truko kelionė nuo vieno sustojimo iki kito. O važiuojant žemyn gidas jau tylėjo








Papildyta:




Štai tokie šio parko autobusiukai

Nata, aciu uz Bryce kanjono vaizdus Tos dvi "tapybiskosios" nuotraukos ypac ispudingos. (Tiesa, man rodos, ten esme - sviesa ir fotografavimo kampas, o ne nustatymai, bet nesvarbu, grazu labai )


Toj Natos idetoj nuorodoj butent tokia trasa buvo. Siaip turbut visokiu ju buna, nes gi nera taip, kad kazkuriuo taku tik viena kryptim galima eiti, tik aukstyn arba tik zemyn. As tai mielai aukstyn parjociau, jei butu toks variantas, tik aukstyn, ir jei tokiu pinigu nekainuotu


Angels Landing trasa, jei sia turi omeny, tikrai baisokai atrodo - ne tiek sunki, kiek pavojinga, virsuj labai siauras takas ir grandiniu ruozas. Jei bijai aukscio, geriau nereikia tokiu trasu.

O as tai sita pasizymejau - Observation Point. Raso, kad labai status takas, bet uzlipus i virsune vaizdai tikrai nuostabus...



Nu va, o as perskaiciau be jokiu emociju ir manes visai netraukia tokia perspektyva - su rubais ir batais bristi per vandeni MB irgi ne prie ruoniu, taigi mes tikrai rinksimes kuria nors sausumos trasa

TĘSINYS










Grįžtame prie mašinos tuo metu, kaip ir suplanavome. Kas eina keistis šlapių rūbų, aš priduodu nuomotus daiktus.
Šalia nuomos randu fotografijos parodą. Laiko užeiti, aišku neturiu, tačiau pati pirmoji fotografija, kuri kviečia ateiti - Paria kanjono Wave . Ech... kada nors

Patikrinu čia pat esančią maitinimo įstaigėlę, kur prieš tai valgėme hot dogus... Jau uždaryta .

Šitą pėsčiųjų punktą tądien kirtau jau nežinau kiek kartų





Ką gi, pasidarome nedidelį piknikėlį prie mašinos ir keliaujame kito tikslo link.

Pakeliui stabtelim prie mineralų parduotuvėlės. Būtume turbūt ne vieną nusipirkę, jei būtume garantuoti, kad niekas neatims ar nepareikalaus susimokėti muito...





Tie akmenukai tokie milžiniški, o kainos aplyginti mažos ... ech




Papildyta:
Kadangi važiavome atgal iki St George tuo pačiu keliu, tai jau priekin važiuodami užmatėm šį monumentą keliautojams

jo, sutinku! matyt, kad kampas ir šviesa labai teisingai sužaidė

Labai ačiū už skirtingą nuomonę . Labai gerai, kad vėliau planuosiantys aklai "neužkibs" ant mano nuomonės, o gerai pasvarstys, ko jiems patiems norisi.
Nors dėl to bridimo, galima gi eiti su maudimukais, tik batų reikia bet kokiu atveju. O ir šiaip prie oro temperatūros apie +30 visai malonu atsivėdinti nešaltame vandeny - jis tikrai irgi virš +20, sakyčiau gal kokie +23

Tikrai puikus pasirinkimas, ir panašus laiko atžvilgiu

Ta pati, tai ką daryt reiks ir vandens, ir aukščio bijau Jei rimtai, tai pažiūrėjau youtubėj, kai toks storuliukas užsirideno į viršų, tai užlipčiau tikrai, tik ten viršuj tiek žmonių , o vietos tiek mažai ne man tai

Tavoji pasirinkta trasa yra tarp septynių populiariausių Zion NP

O dėl "siauruko" dvejopai čia man gaunas ir noriu, ir nelabai Sunku planuot man JAV, šalis didžiulė, pamatyt tiek visko noris, o laiko tiek tam mažai...

Su maudymuku, sakai? Nu gal ir nieko... bet batu tai man gaila butu, juolab mano naujieji kalnu batai odiniai, tai kol isdzius paskui... Nebent tada tuos specialius isigyt, neopreno, ar kaip ten jie. Bet ne, jauciu, apsieisiu as be tos vandens trasos, Zione ir taip yra ka veikti, o man ir siaip idomiau aukstai eiti...


Uztersim mes Natos reportaza savo planais...

* As del to trasu baisumo/sudetingumo isvis kiek abejoju - galvoju, gal ten ir perdedama kiek, juk Amerika, jie del bet kokio nieko i teisma lekia, tai gal del to taip jau viskas dramatizuojama? Nata, kaip tau pasirode tie dalykai (ne tik Zione, apskritai)? Maciau, del Narrows trasos irgi kazka panasaus rasei, kad ne toks velnias baisus, koki ji paiso...

** Ne be reikalo - vaizdai nuo virsaus fantastiski Tik dar nezinau, ar MB ikalbesiu siai trasai, jis nemegsta staciu taku. As irgi nemegstu, bet del tokiu vaizdu pasiaukociau

*** Planuot tikrai sunku, bet as jau apsisprendziau - geriau maziau vietu aplankyt, bet daugiau laiko kiekvienoj praleist. Nes paskui lieka tik nepasitenkinimas ir gailestis, kai po keliu valandu reikia isvaziuoti ir dar tiek daug lieka nepamatyta. Aisku, kai kuriu vietu ir per savaite neapziuresi, bet pora dienu vis geriau nei pora valandu...


Cia tai geras Nepapildet kolekcijos savo suslapusiais batais?