Penkiese po JAV nacionalinius parkus

Mane Amerika tik tuo ir tetraukia - gamtos groziu. Bet tos grazios gamtos ten tiek, kad nei nezinai, i kuria puse patraukti... O del keliones trukmes tai TB teisus - kelias neartimas, geriau ilgiau pabut, ypac jei nesinori skubet Nors as siuo atveju pati sau priestarauju - mes kitamet jei vaziuosim, tai tik porai savaiciu, neiseis tiesiog kitaip, nes nesinori beveik visas metines atostogas vienai kelionei paaukoti

nieko, prieisiu aš ir prie kitų reportažų skaitymo

Štai čia apie variantus Mulais į Fantomo rančą.
Čia siūlomas kelionės paketas - mulais apačion, aukštyn, vakrienė ir pusryčiai bei nakvynė rančoje pirmam žmogui $506.82 , dviems - $895.11
greit pabandžiau ieškoti alternatyvų, vieną radau vos pigesnę, bet vis tiek paketas toks pat. Neradau, kad būtų TIK parjojimas atgal.

Tarp kitko - jei sugalvotumėt nusileisti iki rančos patys, žinokit, kad laukia 10,5 mylios į vieną pusę . O tai apie 17 km

Tai vat ir mes pagalvojom, kad šiam kartui užteks vienos pusės.


tai jau taip. Ir vis tiek reikia labai gerai apgalvoti, ką iš tiesų norite pamatyti.
Mums iki pilno mėnesio pritrūko 5 dienų. Bet vis tiek labai mažai


Man ne tik Amerikoje gražiausia yra gamtos grožis .
Taip, įdomu ir miestai, seni, ar spalvingi miestai, architektūrinis paveldas, bet tik įdomu.
O gražu - gamta

Taip, labai džiaugiuosi, kad pavyko sukaupti daugiau atostogų, užteko ir tiesiog patinginiauti po Amerikos
Kita vertus, jei jau buvai Amerikoj, tai gali tikrai leisti sau tiesiog nuvažiuoti į siauresnę vietovę ir tik porai savaičių

TĘSINYS

Tikslumo dėlei patikslinsiu maršrutą - iš viešbučio važiavome 64-u keliu pro Kanjono parko pakraštį iki 89-o kelio, tada šiaurėn link Page, bet jo nepasiekę sukome kairėn į 89A kelią, kuris vėliau vėl sugrįžta į 89. O ten jau nėr kur paklysti. Sukome dešinėn link Bryce kanjono į 12 kelią. Ir važiuojame pagal nuorodas link įvažiavimo į parką.

Taigi pagaliau pasiekiame pirmąjį šios dienos tikslą - Bryce Canyon . Šioje nuorodoje yra būtent toks laikraštis, kokį įteikia parke. Kiekvienas nacionalinis parkas turi savo laikraštį su tikrai gana išsamia informacija.
Tačiau kad gauti tikslesnius atsakymus į savo klausimus, mes visada tiesiu taikymu eidavome į lankytojų centrą. Taip ir šį kartą.
Nelabai buvo smagu klausti: „turime tik 2-3 valandas, ką mums reikia pamatyti" . Juk ir patys suprantame, kad šiame nuostabaus grožio kampelyje tiesiog gėda neturėti daugiau laiko .
Bet pasirodo, jie įpratę prie tokių klausimų ir turi jau seniai paruoštą atsakymą.
Reindžeris mums parodo plane punktus, kuriuos turime apvažiuoti, o kitus liepia jau ir pamiršti...
O planas toks: nuo lankytojų centro važiuojame 6 km iki Bryce Point, tuomet dar stojame Inspiration, Sunset ir Sunrise taškuose ir viskas... Daugiau nieko nespėsime.
Ką gi, nieko nepadarysi...
Kita vertus Bryce, kaip ir Zion sąlyginai arti nuo Las Vegaso, kuris turi nemažą oro uostą ir galima ištaikyti pigesnių skrydžių. Tad galima palikti viltį sau dar kada nors ten nuvykti

* Nieko sau kainos... kaip jie ir dasimasto iki tokiu? Negi tie mulai tokie jau brangus? Nors siaip tas variantas, kur leidiesi zemyn Bright Angel taku, o atgal grizti per South Kaibab, tai net ir labai viliojanciai skamba... tik ne uz tokius pinigus

Ai, dar prajuokino svorio apribojimai raiteliams... Na bet Amerikoj jie tikrai reikalingi...

** Bet mes ir pirma karta tik gabaliuka pamatem (Kalifornija, Didiji Kanjona ir Las Vegas), nors beveik menesi buvom. Antroj kelionej planuojam siek tiek toliau i rytus patraukti (NP tarp Denverio ir Salt Lake City), o kada nors dar ir Rytu pakrante aplankysim. Kai pirmakart bandem kelione i Amerika planuoti, norejom vienu kartu visa sali aprepti, ir gavosi taip, kad atidejom tuos planus isvis, nes butu buve per daug lekimo ir per daug kilometru. Mums toks keliones budas netinka, nuovargio daugiau negu malonumo


Va cia tai daiktas! Aciu.

Nieko nelaukę sėdam mašinon ir mes jau prie pirmo numatyto punkto.
Nuo mašinos čia visur paeiti reikia tikrai nedaug . Dalis mūsų kompanijos apsiribojo apžvalgos aikštelėmis visai netoli mašinos. Vis gi vakarykštis žygis Didžiajame kanjone stipriai nuvargino.
Bet aš tai jau kopiau visur, kiek buvo galima spėti
Tik gaila, dangus mūsų ir šįkart nelepino









Šis kanjonas išsiskiria uoliniais stulpais Hoodoos













Papildyta:












Tikrai įkvepiantys vaizdai





Neįtikėtina, kaip tokie stulpai susiformavę

Gamtos sukurtas amfiteatras

Vis dėl to kaip matosi skirtumas, kai šviečia saulė ir kai jos nėra...



Jums dar neatsibodo šie veikėjai?



Atrodo, kad ta viršūnėlė paimta ir uždėta atskirai . Ir kada nors ims ir nuriedės . Bet... stovi čia jau turbūt tūkstančius metų ir nenurieda




Cha



Šitas tai tapo "vakarėlio" žvaigždė . Įtariu nei pats to nenorėjo, bet įkliuvo, vargšelis...





Pradžioj visi žvengėm iš šio mielo padarėlio, nes sustingo ir tupėjo taip nei judėdamas, nei mirksėdamas kelias minutes, kol visi supuolę fotkino jį







Paskui mano vaikai, nebūt mano . Prie bajerio . Pradėjo pozuoti prie jo, kaip prie kokio monumento ar gatvės artisto
Nedėsiu čia tokių fotkių , nenoriu asmeniškumų, bet tikrai prisijuokėm iki soties. Paskui jau ir pagailo gyvūnėlio, gi jam tai tikrai buvo nemažas stresas... O jis vis tupi ir nejuda. Man atrodo, visas 15 minučių užhipnotizuotas pratupėjo

Atvirai pasakysiu - nesuprantu, kaip gavosi šios dvi fotografijos!
Man pačiai jos lyg tapytos, tačiau čia absoliučiai niekas nekoreguota . Na, žinoma, suveikė fotoaparato nustatymai, reikėtų patyrinėti, kokie jie čia buvo





O čia jau grįžtame į realybę



Neįtikėtinai ilgas smaigalys . Gaila, kad mano senučiukas palyginus fotoapratas nors ir turi ekranėlį nuotraukų peržiūrai, tačiau dienos metu lauke vis tiek praktiškai nieko nesimato... tai ir nemačiau, kad ryškumas ne visai ten, kur norėjau...



Įžiūrite apačioje dešinėj skruzdėlines figūrėles ? Ech, kaip man plyšo širdis, kad mums neužteko laiko nors kiek paėjėti nelabai ilga trasa tarp tų skulptūrų . Dar gal to laiko būčiau išsiverkusi, tačiau mačiau kad kai kurie buvo JAU mirtinai pavargę, o dar laukė netrumpa kelionė iki viešbučio...
Bet įsivaizduoju, koks jausmas ir vaizdas einant ten . Manau, kad valandos apeiti ten esančiai trasai tikrai pakanka. Be to gi galima tiesiog paėjėti apskaičiavus turimą laiką ir bet kuriuo momentu apsigręžti atgal.
Būčiau ir aš pabėgėjus, bet pradžioj reikia gana stačiai nusileisti, grįžtant - užkopti, tad dešimties minučių tikrai būtų maža...



Belieka toliau grožėtis vaizdais iš viršaus





Takelyje kairėj apačioj matosi keliautojai

Mes jau kitame taške.



Tarp kitko visą šią trasą turint laiko įmanoma įveikti pėsčiomis. Šiame parke irgi kursuoja nemokami parko autobusai, tad galima automobilį palikti prie lankytojų centro, o toliau jau važiuoti iki kurio nors pageidaujamo punkto, tada pėsčiomis keliauti, vėl sėsti į autobusą ir kažkada grįžti prie savo automobilio.

Jei klaustumėt, kiek laiko reikėtų skirti šiam parkui, tai drąsiai sakyčiau - mažiausiai vienos pilnos dienos . Įsivaizduoju, koks turėtų būti grožis saulei tekant ar leidžiantis . Jei tik debesys nesutrukdytų

O čia nuoroda į vieną populiaresnių trasų kanjono apačioje tarp uolų



Aš tik sunkiai padūsauju prie jo, ir liekame viršuje

Va tas Karalienės sodas iš viršaus



Pridygę kaip grybų, tiksliau - šungrybių kokių, kur liesi tokie būna
Galėtų Karalienė ne tik šungrybius auginti









Įdomiai susisluoksniavę tie grybai



Čia gal karalienės sostas (mano interpretacija, neieškokite oficialaus pavadinimo )

Ne grybai po pušim, bet pušys po grybais sudygę



Nesusipratėliai, paklydėliai kokie tai







Ir šių vietų gaisrai neaplenkia...



Čia šiaip, kad akytės nuo vaizdų pailsėtų



Kad ir kaip gaila būtų, reikia atsisveikinti su šia dar viena stebuklinga vieta ir keliauti viešbučio link...

Patikrinu žemėlapy, dar "pasitariu" su "boba" ir privažiavę 89-ą kelią sukame į kairę, į pietus, o privažiavę posūkį dešinėj į 14-ą kelią, sukame juo . Dabar kiek bandau google maps suvesti šį maršrutą, niekaip neduoda, rodo nepravažiuojamą dalį kelio ir neleidžia jo rinktis . Ir tikrai vos pavažiavę tuo keliu (nepamenu, kiek tiksliai), radome šlagbaumą, kuris mūsų laimei buvo atidarytas, bet šalia buvo ženklai, iš kurių supratome, kad mums tiesiog pasisekė, kad buvo savaitgalis, nes ten tiesiog tvarko kelią ir darbo dienomis yra nepravažiuojama atkarpa .

O pats kelias labai smagus - miškas aplinkui, vingiuotas , kylantis į kalną kelias.
Dabar net galvoju, ar tik nebūsime tame kelyje pakilę į aukščiausią mūsų kelionėje tašką, nes navigacija rodė aukštį nuo jūros lygio, tai vienu metu buvome virš 3000 metrų . Man atrodo, akd būtent tame aukštyje ir buvo šis ežeras. Gaila, tik kad jau buvo prietema ir ne ką benufotografavau...





Taip aukštai kalnuose ežeras , bet išvaizda gal kiek nuobodoka, net panašus į tvenkinį





Papildyta:


Dar prieš tą ežerą pravažiavome vieno kaimelio pakraščiu - Duck Creek Village. O kaimelis buvo pilnas pilnutėlis mašinų ir žmonių! Pasirodo, vyko gaisrininkų šventė!

Kiek spėjom pravažiuojant pamatyti, tai susirinkę žmonės tikrai amerikiečiai - nesumaišysi . Na, tokie, kokius per TV rodo, kai amerikos kaimo šventes rodo - dideli visi, barzdoti, su kombinezonais, mašinos tiesiog žvėrys .
Ajajai, vėl kaip apgailėjome, kad taip netikėtai atrasto tikro gyvenimo negalėjome pačiupinėti iš vidaus... vis tas laikas

O prie ežero ir su šios dienos saulele atsisveikinome...



Ir vėl apie 22-ą valandą pasiekėme St George, Utah esantį mūsų viešbutį Best Western Coral Hills

Labai gerai vertinamas viešbutis ! TripAdvisor lankytojai jam skyrė 5-ą vietą iš ten esančių 45 viešbučių. Va, todėl ir nesinorėjo keisti šito viešbutuko į kokį nors labai peikiamą...
Jis irgi motelio tipo. Jei neklystu, apartamentai nemažoje teritorijoje pirmame arba antrame aukštuose. Mašiną pasilikome prie pat savo įėjimo. Kai taip vėlai parsirasdavome į viešbutį, tai jau visuomet valgėme savo maistą... Kur jau čia belėksi maisto ieškoti naktį .

Kaip ir kiekvienos dienos aprašymą baigiu žodžiu - Labanaktis

ŠEŠIOLIKTOJI DIENA - Liepos 8 d.

ech, tas žadintuvas ir vėl iki soties išsimiegoti neleidžia
Užmiegotom akim slenkam pusryčiauti... Lauke jau ryte pasitinka didžiulis karštis .
Motelis tikrai geras, labai švarus ir t.t., bet pusryčiams skirta patalpa begėdiškai mažutė . Nors kažkaip be didelio vargo gauname laisvą stalą, nes jau galvojome, kad reikės stačiomis valgyti.
Kol aš kepiau savo vaikučiams vaflius, mb jau spėjo draugų rasti . Ne, iš tiesų tai nepažįstami žmonės, tačiau - pirmi sutikti lietuviai . Ir sutapk taip . Tik jie pasirodo, keliavo iš kitos pusės, nuo vandenyno link centro.
Labai gerai taip - trumpai apsikeitėme potyriais, jie mums labai padėjo pasakę, kad ištvėrė Mirties slėnio karštį . Tad ir mes jau nusiraminome, kad ištversime.

O šiandienos planas toks:
pirmiausia grįžti į Zion kanjoną, atstumas nuo viešbučio - 68 km, važiuoti apie 1-ą valandą.
nusigauti iki viešbučio Las Vegase . Čia paskutinį kartą tie papildomi kilometrai , nes iš Zion grįšime vėl iki St George ir tada tolyn iki Las Vegaso. Atstumas - 266 km, važiuoti apie 3 valandas .

Čia dar norėčiau truputėlį parašyti, kad jei kas norite mažiau važiuoti, daugiau pamatyti, tai žinokit, kad vieta tarp St George - Grand Canyon - Page - Bryce Canyon tiesiog auksinė . Tai, ką mes spėjome, buvo toks mizeriukas... Kiek ten visko nuostabaus dar yra, kur nei nosies neįkišom... Ir Koralinės rožinės kopos, ir Didžiųjų Laiptų monumentas, o ir pačiuose Bryce ir Zion reikia nemažai laiko . Ypač jei mėgstate vaikščioti .

Daiktai supakuoti ir vėl leidžiamės kelionėn, važiuojame link ZIon nacionalinio parko.
Viešbutyje davė kuponą dovanėlę kažkokiam saulės šviesoje keičiančiam spalvą krepšiui. Bet jį pasiimti reikia kažkokioj netoliese esančioj kosmetikos parduotuvėj...
Ta proga prasukam pro parduotuvę. Ten pasirodo, parduotuvių daugiau - kaip Akropolis, tik ne po vienu stogu. Tačiau tuo metu visos dar uždarytos
Nieko, apseisim mes ir be to krepšio .
Link parko pasirenkame artimesnį, bet lėtesnį kelią per miestelį geru pavadinimu Hurricane .

O štai ir Zion nacionalinis parkas



Ech, atrodo ir skaičiau prieš kelionę tas parkų brošiūras, žiūrėjau, nagrinėjausi, bet tik ten pabuvusi, supratau, kad šiam parkui reikia irgi daug daugiau laiko - net dviejų dienų gali būti mažai...
Ir vis dėl to vasara - ne pats tinkamiausias laikas.
Aišku, ir dėl to mes pasirinkome tai, ką pasirinkome.

Lankytojų centre tradiciškai paprašėme patarimo, ką būtinai reikėtų nuveikti, pamatyti turint beveik dieną.
Dar einant iš mašinų aikštelės link centro radome palapinėje įsikūrusius kokius tai reindžerius-fotografus. Nelabai domėjomės, ką jie siūlo, bet matėme, kad prisidėję nemažai fotoaparatų, matyt, siūlo kokias tai fotografų ekskursijas . Nežinau tiksliai, tai neklaidinsiu.
Tačiau mes jų irgi pasiteiravome, kur jie patartų mums gražių vaizdų pagaudyti.

Mano įdėtoje nuorodoje yra parko brošiūra su parko planais.
Žodžiu, gavome patarimus BŪTINAI pasivaikščioti kalnų upe Mergelė, ta vieta vadinasi The Narrow (Siaurukas?).
Reindžeriai dar pažymėjo vieną kitą vietelę, kaip Emeraldos šaltiniai/ Emerald Pools, Angelo (ar Angeliškas) nusileidimas/ Angel Landing.
Bet mes tiesiu taikymu, žinoma, nusitaikėme į upę.
Sužinojome, kad ėjimui upe reikia tvirtų batų . Gerai, šitai mes turime - visi keičiamės avalynę iš basučių, crocsų ir pan. į ėjimo batus, vienas mūsų, kaip ir anksčiau aunasi panašaus tipo į mūsiškius batus, sportbačius.
Tačiau dar bėda - pasirodo, ten reikia didelės lazdos , ir gerai būtų krepšys, apsaugantis fototechniką ir dokumentus...
Jau įdomu .
Kur gauti visa tai??? Ne problema - yra nuomos punktas. Tik įdomu tai, kad nuomos punktas, kaip ir maitinimo vietos už įėjimo į parką. Ta prasme, reikia išeiti iš parko. Gerai, einame. Tuo pačiu pasistipriname. Juk ne kasdien kalnų upėmis brendame . Išsinuomojame tas lazdas - vnt už 5 dolcus. Parduotuvėje matėme ir pirkti, kaina - 10 dolcų. Lyg ir nebrangu, bet tai kur tu ją po to dėsi?.. Būtų planuose koks barbekiu, tai galėtume vietoj malkos panaudoti, nes gi ir ta kainuoja. Bet to planuose kokiam Las Vegase jau nebuvo .
Taigi nuomos punkte paėmėm ir kuprinę. Kainos nepamenu... Gal kokie 10 dolcų. Tiesa, fotoaparatą ėmėme vos vieną, seniausią... mano . Ką jau ten grūsi visus tris vienon kuprinėn. Vis tiek neaišku, kiek kartų jį išsitrauksi toj upėj.

Matėm, žmonės ir spec neperšlampamums batus nuomavosi. Gerai, kad mums neprireikė . Šiaip tikrai su vasariniais sportačiais giliais protektoriais galima žygiuoti.

Ech, tas pasiruošimas gana nemažai laiko prarijo.
Vietinėj kavinėj suvalgėm po hotdogą - kad kuo mažiau laiko sugaišti ir gauti kuo daugiau kalorijų .
Dabar jau į kelią...
O keliauti būtina parko autobusu, mat tik nedidelę dalį kelio iki mums reikiamos vietos galima nuvažiuoti mašina. Paskui kelias atidarytas tik parko autobusams.

Mūsų paskutinis sustojimas - Temple of Sinawava . Autobusu važiavome apie valandą . Kelias labai gražus - aplink aukštos uolos, ir be to vis kilom aukštyn į kalną.

Pagaliau atvažiavom .