Penkiese po JAV nacionalinius parkus

Dar nedaug ėjome, o štai jau koks uolos aukštis už nugaros...



keliaujame toliau



besidairant aukštyn baugoka darosi begalvojant, kaip reikės grįžti atgal



Po nepilnos valandos ėjimo pasiekiame pirmąjį sustojimo punktą, kuriame pastatyta nedidelė pavėsinukė, bet svarbiausia - yra vandens kranas, kur galima susidrėkinti, nors šiek tiek atsivėdinti bei pasipildyti vandens gertuves.
Jei kuprinėje turite ko nors užkrimsti, galite ir patys pasistiprinti, bet tuoj pat prisistato ir vietinė fauna . Nors juos maitinti yra griežtai draudžiama, numatomos net baudos.



Apačioje dešiniame kampe matosi nedidelė lyguma ir takelis joje. Tai trasa jau praėjus antrąjį tarpinį punktą.



Mes trumpai pailsime, pamąstome ir nusprendžiame, kad norint tikrai kažką įspūdingo pamatyti, reikėtų įveikti dar du etapus, o paskui grįžti. Bet mes neturime nei pakankamai maisto, o ir šiaip jau gana karšta - temperatūra netoli trisdešimties.
Tad apsisprendžiame apsisukti ir kopti atgal.



Vaizdai čia tikrai įspūdingi



Čia pamatėme ir tokį spalvotąjį, tik gaila, nepavyko gražiai užfiksuoti

Nata,labai įspūdingos kelionės nuotraukos. Vau!

Dar toli iki viršaus...









Vis atsigręžiu pasigrožėti vaizdu







Liko ne tiek ir daug...





Va, kaip toli liko ką tik eitas takelis

Matote uoloje iškirstas duris , kad galima būtų praeiti



Na, dabar tikrai jau matote









Na, dabar jau tikrai matote dureles . Ar ne?



O ten dar ir langelis







Pagaliau ir aš pasiekiau tako viršų. Galima pasižvalgyti ir atgal



Teisybės delei, turiu prisipažinti, kad iš savo kompanijos aš parėjau vėliausiai... Įtariu, kad mūsų jaunimas lengvokai būtų įveikęs ir visą trasą
Ech, reikia rimčiau sportuoti

niekaip nesuprantu, kaip toks medis sugebėjo užaugti grynai ant uolos





Va čia tas grėsmingasis info-stendas, perspėjantis, kad tą kelią, kurį nueisite žemyn, teks ir pareit. Ir dar pora nuotraukyčių - vienoje jų tas nelaimingas atvejis, kur mergina neatlaikė...



Žiūriu dabar fotografijas, ir galvoju, kad vis dėl to Didysis kanjonas yra nuostabus, didingas, įspūdingas, nors gyvai ten būnant, po visų kitų iki tol pamatytų gamtos grožių, buvom šiek tiek nusivylę...

Todėl rimtai patarčiau norint pilnai patirti tą gamtos didybę, nusipirkti ekskursiją paskraidyti virš kanjono, arba jau pasiryžti kopti visą trasą iki apačios, su nakvyne rančoje. Ir geriausia tai daryti ne karštąją vasarą...



Ir kiek čia skirtingų uolienų sluoksnių, kaip gražiai pasidarbavo gamta



Smagu žinoti, kad tais vos matomais takeliais mes pasivaikščiojom .
Įdomiausia, kad sutikome pakeliui įvairių žmonių - ir labai sportiškų, ir gana stambių, vos šnopuojančių, bet vis tiek kopiančių, matėme ir jaunas šeimynėles su visiškais kūdikėliais rišamose juostose



Norėjau tokį gyvą gamtos paminklėlį namo parsivežti



Po sunkaus žygio nusipelnėme sočių pietų .
Visai šalia trasos pradžios-pabaigos yra Bright Angel (Nežinau, kaip teisingai reikėtų versti - Šviesaus Angelo ar Nušvitusio Angelo?..) yra to paties pavadinimo apartamentėliai. Ten beje galima ir apsistoti . Kainų netikrinau, bet manau, kad užsakymus reikia daryti ne mažiau nei likus metams iki kelionės pradžios .
Čia pat yra yra ir suvenyrų krautuvė, informacija bei restoranėlis.
Pabandome pakliūti į jį, tačiau mums pasako, kad teks laukti apie 40 minučių. Tačiau pats laukimas labai nenuobodus - gauni pranešimų gaviklėlį ir gali sau ramiai vaikštinėti pastato viduje po suvenyrų parduotuvę ar nedidelį muziejėlį kol tas peidžeriukas supypsės. O tuomet jau grįžti į restoraną, sėdi į savo vietą ir renkiesi maistą .
Nebepamenu, ką ten valgėme, žinau tik kad skaniai ir normalia kaina, ne ką daugiau nei tam Denny's .
Tik jau gal iš nuovargio labai daug juokėmės ten. Viskas buvo juokinga. Sunkiausia buvo slėpti žvengimą, kai prie gretimo staliuko padavėjas atnešė maistą, po kelių minučių priėjo pasiteirauti ar skanu. O klientai ir sako: "jo, skanu, tik gal galite šakutę atnešti?"

Mane iš tikrųjų maloniai nustebino aptarnaujančio personalo amžius . Vienas žmogelis ten atsakingas už vandens papildymą. Tai jam tikrai ne mažiau 65 metų, kitos padavėjos irgi apie 60.
Ai, tik nepagalvokit - tas, kur įrankių žmonėms neatnešė kaip tik buvo jaunas jaunuolėlis

Šešėliai jau ilgyn, nepajutome, kaip diena ir beveik praėjo
Nedaug vietų, kur Kolorado upė matosi



Smagu būtų prasinešti valtele tuo srauniu vandenėliu



Saulė žemyn - spalvos ryškyn



Ar tik ne lietuvaičiai kokį piliakalnį karžygio garbei supylė?



Mums jau laikas prie numatytos panoraminės vietos užsiimti patogią vietelę saulėlydžio fotografavimui.
Pamiršau paminėti šiokias tokias problemytes su keliavimu parko autobusais. Paprastai galutinėse stotelėse susirenka didelės minios norinčių važiuoti. Bet mes greitai sumojome, kad reikia nepatingėti ir paėjėti vieną sustojimą reikiama kryptimi. Mat pradiniame taške autobusas priima labai ribotą skaičių žmonių, palikdamas vietos kituose sustojimuose laukiantiems žmonėms.
Ir tikrai, jei pirmame būtume laukę kokio trečio autobuso, tai paėję tas apie 10 minučių laisviausiai įlipome į tą patį pirmąjį, kuriame mums nebūtų atsiradę vietos .
Ne bėda ir palaukti, bet man ypač nepatinka sėdėti autobuso stotelėje eilėje

Čia ant takelio simboliškai sudėlioti ženkliukai skaičiuojantys metus, pradžioj kasmet, paskui šimtmečiai, paskui jau tik tūkstančiais



Vis dėl to labai džiaugiuosi, kad Kanjone išbuvome visą dieną ir pamatėme daug skirtingų spalvų



Gera pabūti igakoje



Iš anksto buvome numatę, kad saulėlydį stebėsime Yavapai panoramos vietoje. Tikrai gera strateginė vieta stebėti ir saulėlydį ir saulėtekį, nes ši vieta kaip kyšulys kanjone. Vienoje jo pusėje matysite pačią saulę, o priešingoje - saulės apšviestą kanjoną. Tik saulėlydžio metu visa tai bus priešingose pusėse nei saulėtekio.
Pradžioje aš išsirinkau tą pusę, kur saulė apšviečia uolas. Nebuvo daug fotografų, tad gavau puikią vietelę pažaisti su fotoaparatu

Spalvos vis keičiasi



Dangus čia atrodo irgi begalinis





Uolos pamažu tampa pilkos, tad suku objektyvą link saulės



Tokio įspūdingo saulėlydžio niekur nemačiau










Papildyta:





















Papildyta:












Nuostabiai dienos pabaigai mes Mindaugo Karūnavimo dienos proga sugiedojome Tautišką giesmę .
Gaila, kad pamiršau viešbutyje specialiai tai progai oš namų vežtą trispalvę atributiką, tačiau nežiūrint to giedojome, jautėmės pakylėti ir tikrai buvo gera . Ir nesvarbu, kad dėl prietemos vaizdo įrašas gavosi tamsokas, o viešbutyje internetas praktiškai neveikė... tad negalėjome laiku išsiųsti į bendrą svetainę, kur visi galėjo siųsti savo giedamas Tautiškas giesmes iš įvairių pasaulio kraštų, mes tiesiog patys pasijautėme smagiai

Dabar jau žygiuojame link mašinos. Nors takas asfaltuotas, tačiau visiškai neapšviestas. Sutemsta, ir jau prireikia pasišviesti mobiliais, kad nenueitume kanjono pakraščiu per toli. Šiek tiek paklaidžioję randame nuorodą į mašinų aikštelę, sėdame ir traukiame link viešbučio.

Dar viena nuostabi diena baigėsi. Ryt laukia kita, ne mažiau intensyvi ir įspūdinga

Pats geriausias rytas, su mėtų arbatos puodeliu ir šiuo fotoreportažu kol skaitai,net bėdos pasimiršta
Ačiū

ačiū labai

o aš tau jau laukiu nesulaukiu, kai baigsiu aprašinėti savo kelionę ir pagaliau nersiu ramiai skaityti kitų aprašymų

menkas nuotrupėles paskaitinėju ir suprantu, kad noriu skaityti skaityti skaityti, tiek daug visokių kelioninių nuotykių

kelionę aprašyti gal dar sunkiau, negu ją suplanuoti.
Ačiū, kad dalinatės informacija, vaizdais ir nepakartojamais savo įspūdžiais

Vaizdai
Į Ameriką šiaip visai nevilioja, kažkaip viskas svetima ten atrodo Yra tik kelios vietos, kurias labai norėčiau nors kartą gyvenime pamatyti - Uoliniai kalnai, Didysis kanjonas ir Niagaros krioklys

Nata, kokie vaizdai... Antilopes kanjonas ypac, sviesa tiesiog stebuklinga Jau ir as ten noriu, nors buvau ketinusi praleisti si kanjona

O saulelydziai Didziajam Kanjone tikrai fantastiski, mes du matem, ir abu buvo nuostabus, ir visiskai skirtingi


Nieko sau, neblogi biznieriai tie indenai! O man dar toks klausimas kilo - jei butume dviese, ir vienas nori rimtai pafotografuoti, kitas ne, tai kaip tada? I skirtingas ekskursijas vaziuoti, ar kaip? Ar galima dviems su vienu fotoaparatu, ir su nuolaida?


Paskraidymas virs kanjono yra tikrai nuostabus dalykas, bet ir kainuoja nemazai, jei didesne seima, tai gana smarkiai per kisene uztvos ta ekskursija O siaip, man rodos, svarbiausia ten bunant neskubeti, pasimegauti kanjonu, pasedeti ramiai, pasirinkus kokia grazesne vieciuke, ir butinai praleisti ten bent viena pilna diena, kad pamatyti, kaip keiciasi spalvos nuo ryto iki vakaro. Nes man pvz is pradziu irgi nusivylimas buvo, bet po keliu valandu, kai laukem saulelydzio ir saule zaide ant kanjono uolu, jau galvojau kitaip

Ai, dar truputi supavydejau jums Bright Angel Trail - mes tik visai nedaug praejom, nes labai jau nesinorejo per toki karsti (buvom birzelio pradzioj) vel kopti aukstyn. Nors pasivaiksciojimas kanjono pakrasciu - irgi nebloga alternatyva, mes ejom nuo centrinio punkto iki Hermit's Rest, ir paskui autobusu atgal grizom.

Siaip tai man geriausiai patiktu variantas pesciom leistis iki Phantom Ranch, o paskui kad kokiu malunsparniu atgal parskraidintu...

Sorry, prirasiau paklode... Labai jau daug graziu prisiminimu atgaivinai, aciu uz tai