Penkiese po JAV nacionalinius parkus

Dar ne viska perkaiciau, bet labai ikvepia Jusu reportazas. Tikiuosi kitais metais as taip pat igyvendinsiu savo svajone nukeliauti i JAV Gal apie tai rasete veliau (perskaiciau tik keleta puslapiu kol kas), bet marskinelius su logo "I love NY" Jums pavoge is lagamino?

linkiu, kad ta svajonė išsipildytų

su tais keliais suvenyrais taip jau gavosi, kad įdėjau paskutinį maišelį į išorinę kišenę registruojamo lagamino.
Atskridę atgavome lagaminą su "išsiskyrusiu" tos kišenės užtrauktuku.
Gaila, bet paveikti kelionės nuovargio, niekaip neprisiminėme, kad ten buvo suvenyrų maišelis... Būtume iškart vėją pakėlę
Iš kišenės kyšojo dar vienas jau dėvėtas drabužis, tad nusprendžiau, kad tik jis ten ir buvo...

Sveika,

užsikabinau perskaityt. Lauksiu tęsinio. Žavu

Super reportazas! Labai laukiu tesinio, nes kita menesi skrisiu i Las Vegas (per San Franciska), o grisiu per NYC, kur kelioms dienoms sustosiu aplankyti drauge Pernai buvau NYC pries Kaledas, buvo labai faina pamatyt vasariskas foto is jau aplankytu vietu.
Beje, as irgi domejausi Brussels airlines, nes kai jie tik paleido ta NYC skrydi, pigiausi bilietai buvo po 369 euru, dabar jau 570...
Kaip supratau (jei ko nepraleidau "keitimu ir derybu su zydais" dalyje ), foto darytos nikonu? Nes niekaip neapsisprendziu, koki fotika imti - kazkaip Grand Canyon nesinori su muiline fotkint...
Dar toks praktinis klausimas - ar turejot specialius hiking batus, ar uzteko paprastu sportbaciu? ir dar - as paniskai bijau visokiu sliuzu, skaiciau, kad kanjone yra barskuoliu gyvaciu... Nors ten buve zmones sako, kad jos slepiasi nuo turistu...

Labai ačiū už įvertinimą!

prisižadu jau šią savaitėlę "pašturmuoti" aprašymą, nes ir smulkmenos pradeda nusėsti gilian atminties užkampin...

Taip, mano fotoaparatas - senučiukas jau D200 Nikon, juo darytas foto čia ir rodau. Bet šeimoj dar yra 5100 Nikonas ir atsirado Canon EOS 500 .
Abu tikrai labai geri fotoaparatai. Mano širdis vis tiek prie Nikon linksta, bet norint nors kiek pataupyti, galima laisvai imti Canon, kad ir tą, kurį paminėjau .
Kelionėj labai patogu turėti universalų objektyvą - 18-200mm.

Batus turėjome specialius, labai pravertė visuose nelygiuose keliuose .
Nors vienas sūnus visur prasisuko su lengvais medžiaginiais sportbačiais, giliu protektorium.
Bet jei nesileisite nei kiek Didžiojo kanjono apačion, tai užteks įprastinių, jums patogių batų ar net šlepečių.
Jokių gyvačių anei šliužų niekur nematėm, nors buvo trokštančių jas išvysti .

PENKIOLIKTOJI DIENA - Liepos 5 d.

pradžioj šiek tiek apie vietovę, kur nakvojome.
Page - ne tik turistinis miestelis, kuriame daugumoje gyvena indėnų palikuonys, kurie galbūt daugiausia ir dirba turizmo sektoriuj.
Bet mums įdomiausia tai, ką galima pamatyti apsistojus čia.
Dabar net gėda, kai prisimenu savo klausimą viename vokiečių forume: "ką galima čia pamatyti?"

Taigi, mano manymu pagrindinis turistinis objektas - Antilopės kanjonas, ne mažiau įspūdingas - Horseshoe upės vingis, be to čia pat miestelio pakrašty Kolorado upės užtvanka.
O kur dar Powel ežeras su įspūdingais gamtos kūriniais, kurių daugumą pamatyti įmanoma tik plaukiant ežeru. Turiu įtarimą, kad jei ši vietovė priklausytų NE indėnams, tai ir tas užslaptintas vietas būtų galima pasiekti mašina ir pėsčiomis, tačiau indėnai nenori paleisti iš savo rankų papildomų pinigų.
Nors gal ir be reikalo įtarinėju .
Kadangi Page nakvojome tik vieną dieną, tad Lake Powell net nematėme... kaip ir turbūt žymiausios prie šio ežero - šventos vietos Navajo indėnams - Rainbow Bridge/ Vaivorykštės tiltas .

Dar viena vieta, apie kurią jau nekantriosios skaitytojos nemažai parašė tai nerealaus grožio, labai saugoma, ypatingai fotogeniška vieta, pakliuvusi į daugelį gamtos fotoalbumų vieta - Paria Canyon Wave / Banguotasis kanjonas . Šiame puslapyje gana išsamiai parašyta informacija apie šį ypatingą kanjoną, yra ir planas , net ir koordinatės .
Labai gailiuosi, kad tikrai per vėlai sužinojau apie šią vietą, nes norint ten pakliūti reikia dalyvauti konkurse:
1. internetu, likus 4-iems mėnesiams iki planuojamos kelionės. Taip galima pažymėti net tris pageidaujamas dienas ir tikėtis, kad bent vienai jų gausite leidimus. Nors teko kalbėtis su vienu žmogumi, laimėjusiu tris leidimus savo šeimai, kad kiekvieną dieną užsiregistruoja apie 90-100 pageidaujančių, o leidimų vos 10...
2. dieną prieš lygiai 9 val. ryto atvažiuojant tiesiai prie ofiso. Reikia tiksliai išsiaišknti, kokia ten laiko juosta, nes aš iki galo ir nesupratau, kur ten keičiasi... Tad jei ruošitės ir pavėluosite . Vienos valstijo taiko vasaros laiko persukimus, kitos - ne. Plius - skirtumai valstijų viduje, kai vienaip elgiasi indėnų valdomose teritorijose, kitaip - valstybinėse teritorijose... .
Taigi, atvykę prie ofiso, užpildysite anketėlę už visą savo kompaniją ir tikėsitės, kad ištrauks būtent jūsų. Jei nepavyks, atvyksite kitą rytą ir vėl bandysite .
Jei nesusiplanavę išankstinių nakvynių, galite parizikuoti likti čia bent kelias naktis, veikti tikrai atrasite ką. Gal gi pavyks . Tokiu būdu irgi laimima 10 leidimų kasdien.
Tiesa, viename rusiškame forume skaičiau, kad jei pvz. ištraukia kelias anketas ir jau paskiria 8 leidimus, ir pabaigoj ištraukia jūsų anketą. O jūs užpildėte pvz. už 6 asmenis, o vietų liko tik 2, tai galite atsisakyti keliauti, bet gaunate teisę kitai dienai įmesti dvi ar net tris anketas, taip pasididindami šansus laimėti

Taigi, viso lankytojų tik 20 kasdien...

Na, bet kadangi mes net nebandėme, tai nieko negaliu daugiau ir papasakoti ar patarti, tik palinkėčiau sėkmės ir labai nepritariu „chuliganėliams“, kurie rizikuoja keliauti be leidimų ...
Vis dėl to tai gamtos fenomenas, kurį norėtųsi išsaugoti kuo ilgiau. Ir jei visi taip pradės galvoti, kad gali eiti be jokių apribojimų...
Bet... ką jau čia, nemoralizuoti čia atėjau

Nuo kalbų prie darbų
Šios dienos mūsų planas:
1. Antilopės kanjonas (atstumas nuo viešbučio vos 15 km)
2. Glen kanjono užtvanka (į kitą pusę nuo miestelio, atstumas nuo Antilopės - 19 km)
3. Kelionė iki Didžiojo kanjono, pageidautina pasiekti iki saulėlydžio (atstumas nuo užtvankos iki pirmojo apžvalgos punkto - 185 km)
4. Pasiekti viešbutį - arčiausiai pietinės Kanjono esančiame miestelyje Tusayan esantį Best Western Squirre Inn . (dar 44 km) .

Taigi, atsikėlę, kukliai papusryčiavę viešbutyje (prastokas viešbutis-motelis), dar įšokame į baseiną, atseit atsivėdinsime iš anksto , kraunamės mantą ir važiuojame į Antilopę/ Antelope Canyon .

Ši vieta Navajo genties indėnams buvo šventa. Bet dabar gi vien šventumu neišgyvensi, reikia ir užsidirbti, todėl leidžiami turistai. Bet patiems pasivaikščioti čia niekas neleis.
Nors tiesą pasakius, aš pasakoju apie viršutinę Antilopę. Bet šalia yra ir Apatinė Antilopė / Lower Antelope , kurioje galima pasivaikščioti patiems, tik bilietą reikia vėl nepigų nusipirkti.
Ir dėl karščio, ir dėl nemažų pinigų išleistų Viršutinėje Antilopėje, mes nebeužsukome į kitą... Gal ir be reikalo.
Taigi, Upper Antelope / Viršutinė antilopė. Apsilankyti galima iš anksto (dieną prieš) viešbutyje užsisakant kelionę. Tuomet nereikės nie savos mašinos, jus paims nuo sutartos vietos, vėliau čia ir parveš.
Mes gi važiavome patys iki įvažiavimo į kanjoną.
Labai svarbus lankymuisi šiame kanjone momentas - SAULĖ!!! Kadangi šis kanjonas - tai ilgi, siauroki, bet aukšti raudonų uolų urvai, kurių grožiui pamatyti būtina saulė, esanti zenite arba labai arti jo.
Deja, nuo to priklauso ir kaina... Puslapyje, kurio nuorodą įdėjau, kainos šiek tiek didesnės . Matyt, čia įskaičiuotas ir pats įvažiavimo į kanjoną mokestis . Šiaip tai anekdotas su tuo mokėjimu įvažiuojant . Susimoki įvažiavimą ir nieko toliau nepamatai , jei nenusiperki ekskursijos .
Nuo įvažiavimo į kanjoną jau keliaujama atvirais džipais, važiavimas savais automobiliais draudžiamas. Nueiti - per toli, o ir draudžiama, prasmukti nepastebėtam neįmanoma, nebent atrodote kaip vietinis .
Ekskursijos organizuojamos kas valandą. Kiekvieną valandą, pradedant 7-ą iki 17 (atrodo). Kaina - 20 dolerių suaugusiems, vaikui iki 12 - pigiau kažkiek.
Tačiau! renkantis ekskursiją 11, 12 arba 13-ą valandą reikės mokėti dvigubai!
Taip taip, indėnai ir už saulę pinigėlius ima .
Bet galite pasiguosti - jei sugalvotumėte rinktis "fotografų" ekskursiją, tektų mokėti jau keturgubai - visus 80 dolcukų už vieną žmogelį! Tačiau tuomet jau būsite ypatingai pagerbtas - labai maža grupelė, papildomai laiko nusistatyti fotoaparatą, be to - bus išvaikyti kiti, "tik" 40 dolcų suploję veikėjai įkyriai lendantys į kadrą su savo muilinėmis .


Papildyta:
Mes gi, trys "fotografai", šiek tiek palaužę galveles, pasiderėję su savo piniginėmis(aš tai nei kiek nesvyravau , būčiau ir tų aštuom nepagailėjusi, jei tik kas būtų svarstęs), pasidairę į IR VĖL apniukusį dangų (lyg būtų naujiena šioje kelionėje...)vis gi renkamės 11-os valandos ekskursiją. Užsisakome pas moteriškę, bet... pasirodo, kad jie nepriima mokėjimų kortelėmis, artimiausias bankomatas - mieste . Bet mes turime dar apie 50 minučių laiko, tad palikę savo rezervaciją, važiuojame į bankomatą.
Bevažiuodami dar svarstome ar nevertėtų ekskursijon eiti nuo 12-os, nes matome, kaip danguje pradeda atsirasti šiokių tokių prošvaisčių.
Taip besvarstydami užeiname į vietinę "maksimą", kur yra ir bankomatas. Tuo pačiu nusprendžiame išnaudoti laiką jau būtinam maisto produktų papildymui. Iš parduotuvės išeiname apie 10:50 ir pamatome JĄ - pasirodo, per tą laiką saulė visiškai išsklaidė debesis ir nušvito visu pajėgumu.
Tuomet mes kosminiu greičiu susimetam pirkinius mašinon, ir lekiam atgal į Antilopę, tikėdamiesi, kad indėnai nebus labai punktualūs, ir nebus išvažiavę be mūsų.
Atvažiuojame prie įvažiavimo, o ten eilė mašinų ...
Bet aš šoku iš mašinos, bėgu visą eilę, mojuodama JAU anksčiau sumokėtu įvažiavimo bilietuku ir mus įleidžia kita eilute. Tada greitai bėgam prie langelio, nes gi matau dar vieną džipą nepilną ir neišvažiavusį, iš tikrųjų laukiantį mūsų .
Sušokam į tą atvirą džipą ir važiuojam. O jau kelias . Reikėjo gerokai įsitverti, kad netyčia neužšoktum šalia sėdinčiam ant kelių . Mūsų džipe važiavo ir vokiečių šeimynėlė, kuri čia lankėsi jau ne pirmą ir net ne antrą kartą . Vyrukas apsiginklavę gera fototechnika. Iš jo gyvai ir sužinojau apie Wave kanjoną
Ir dar jam esu iš tiesų dėkinga, kad labai padėjo apsispręsti vis dėl to nuvažiuoti į Bryce kanjoną , nors pagal mūsų kelionės maršrutą tai padaryti buvo gana sudėtinga.
O mes tuo pačiu kitai, slovėnų porelei galbūt "sugadinom" nuotaiką, kad pasakiau, jog jie labai labai daug prarado nenuėję iki Delikačiosios arkos Arkų slėnyje ...

Romaną parašiau... O dabar dėsiu tik vaizdelius, nors kaip man buvo pikta ant savęs, tai negaliu... dvi dienas blogai miegojau, kai supratau, kodėl mano fotografijos buvo tokios tamsios, nors perstatinėjau atrodo, viską, kas įmanoma. Pasirodo gi, kad iš vakaro Pasagos vingyje perstačiau ekspoziciją į minusą ir pamiršau...
O Antilopės kanjone iš tiesų vietos labai labai mažai, žmonių per daug, o laiko skiria gidas irgi kruopelytę. Ir nors kažkiek išskiria ir pagerbia žmones su rimtesniais fotoaparatais, bet kai grupėje tokių kokie šeši, suktis reikia greitai.
Tad taip ir liko. Ech...
Teks kaip ir tam vokiečiui grįžti dar kartą kada nors

...visą valandą kankinau kompiuterį, kol pakrovė sm

Dabar tiesiog vaizdai

VIRŠUTINĖ ANTILOPĖ







Štai ji SAULĖ





Vaizdas į viršų





Vaiduoklių namai . Iš tiesų žaidžiau su trikoju ir ilgu išlaikymu, kad nors kaip šviesą išgaučiau...






Papildyta:
Vaiduoklis, vardu gidas "žaidžia" su smėliu, kad mėgėjai-fotografai pagautų kuo gražesnį kadrą






















Papildyta:








Kad jau pernelyg užsiėmiau fotografavimu, tai praktiškai nieko negirdėjau, ką pasakojo gidas... Žinau tik, kad kažką tame plyšelyje tarpeklio viršuje reikėjo įžiūrėti...

Ir štai pasiekėm tarpeklio pabaigą





Tačiau turime tuo pačiu keliu grįžti atgal, prasilenkiant su kitomis dar tik atvykstančiomis grupėmis. Tik dabar jau gidas paleidžia mus vienus keliauti, paskelbdamas kiek minučių duoda grįžimui į džipą, perspėdamas, kad vėluojančių nelauks ir dar informuoja kiek kilometrų tokiu atveju teks parkulniuoti patiems



Pasidairydami, kad neliktume vieni, dar pagaudom vieną kitą kadrą





Čia jau patys viens kitam pamėtom smėliuką. Bet matot, kaip nebe tas vaizdas, kai saulės spinduliuko nebėra











Ekskursija po nuostabiąją Antilopę baigėsi...
Tikrai noriu dar kartą grįžti ir nuraminti savo mėgėjo-fotografo sielą kokybiškesnėmis nuotraukomis bei atskira ekskursija Žemutinėje Antilopėje...
Tiesa, džipas atgal važiavo išvis kaip paklaikęs... Gerai, kad ten tikra bekelė, praktiškai jokio transporto, tik tie patys keli ekskursiniai džipai, tad atsitrenkti nėr į ką . Tik reikia saugoti daiktus, kad neišskristų gerai krestelėjus ir suspausti dantis, kad kokio liežuvio neprisikąstum

Neatidėliodami iškart važiuojame žiūrėti Glen Canyon Dam / Glen kanjono užtvankos , kur pažabota Kolorado upė. Dėl šios užtvankos ir susiformavo Powell ežeras.

Štai ji, Kolorado upė



Nuo Page miestelio pravažiuojame tiltą per upę ir čia randame nemažą stovėjimo aikštelę su informaciniu centru. Jame galima pasiskaityti ir pamatyti apie šios užtvankos - hidroelektrinės statybą, veikimą ir t.t. Be to galima ir sudalyvauti ekskursijoje pačioje elektrinėje. Tačiau mes nesame fanai tokių ekskursijų, todėl mums pilnai pakanka pasivaikščioti tiltu ir pasižvalgyti aplink.

Štai ji, didžioji užtvanka





Užtvanka iš tiesų labai aukšta. O tiltas, kuriuo einame vis labiau siūbuoja



O ir saulė kepina vis karščiau - jau gi pats vidurdienis.
Pasisotiname ir šiais vaizdais, tad sėdame į mašiną ir vėl grįštame link miestelio. Laikas papietauti, tačiau tradiciškai mes nenorime tam gaišti daug laiko, todėl stojame prie jau ankščiau pastebėtos Denny's užeigėlės, ir nusprendžiame pabandyti šį ne patį blogiausią greito maisto restoranėlį...
Sakyčiau, visai neblogai pavalgėme ir neišleidome daug pinigų .

Dabar jau važiuojame link Didžiojo Kanjono .
Dar kartą persiprašau už vaizdelius per mašinos langą... Tačiau nedrįsau stabdyti ekipažo dėl vaizdų...









Pagaliau pasiekiame apdainuotąjį legendinį Grand Canyon / Didįjį Kanjoną
Pirmas apžvalgos punktas, kurio mums šiandienai ir pakaks - Desert View / Dykumos panorama



Prieš pat uždarymą spėju užbėgti į lankytojų centrą, kur susirenku informaciją apie svarbiausius, įdomiausius punktus bei sužinau, kaip reikės čia keliauti, ką būtina vėl pamatyti.


Papildyta:
Štai jis - Jo Didenybė Didysis Kanjonas su Kolorado upe giliai išgraužtame slėnyje





Čia dar yra istorinis apžvalgos bokštelis, aptrupėjęs šiek tiek, bet nieko, galima pasilypėti kiek aukščiau ir pasižvalgyti platesniu kampu



šisbeitas iš to bokštelio ekspozicijos



O štai ir jis pats



Toliau jau traukiame tiesiu taikymu į savo viešbutį. Nors čia jau šiek tiek vėsiau nei buvo Page, tačiau jaučiamės gerokai pavargę.

Dar gana anksti palyginus pasiekiame savo viešbutį, bet šiam vakarui pasisotiname tik lediniu baseinu vaikams (tikrai sakė, kad vanduo žiauriai šaltas net mano mažėliui - jūros liūtui, trumpa ekskursija po patį viešbutį - interjeras tikrai įspūdingas - su krokliais viduje, įvairiomis ekspozicijomis . Bet gana šaltu personalu ir milžiniška kaina .
Dar gi netikėtai 10-ą valandą užrakinta skalbimo patalpa su mūsų skalbiniais viduje . Bet nieko, išsiprašėme, kad leistų pasiimti, o tuo tarpu dar paleidome ir džiovinimą, nes mums rūbų reikia jau rytoj

Šiandiena baigta. Labos

KETURIOLIKTOJI DIENA - Liepos 6-oji

Šiandien dar grįšime nakvoti į šį viešbutį, nes planuodama kelionę, pagalvojau, kad kanjonų karaliui turime paskirti vieną pilną dieną .
Sočiai papusryčiaujame viešbutyje - čia tikrai gana gausus maisto pasirinkimas .
Važiuojame į Kanjono miestelį - Grand Canyon village. Jau iš vakaro gerai išsistudijavome gautąjį kanjono laikraštį, o ir lankytojų centre sužinojome, kad ne visuose norimuose taškuose galima bus palikti mašiną. Vietoj to - parke kursuoja net keli autobusų maršrutai. Vienas jų veža net gi tuos 10,5 km nuo mūsų viešbučio. Tačiau mes norime nors kiek pabūti nepriklausomi, juolab, kad planuojame į viešbutį parsigauti tik sutemus, kuomet nežinia ar bebus autobusas.

Taigi, atkeliaujame į kaimelį, pasiparkuojame ir čia pat sėdame į reikiamą autobusą, kuris veža iki Bright angel Trailhead, kur planuojame šiek tiek "pasivaikščioti".
Ne, tikrai net nemąstėm įveikti visą trasą, nusileidžiant iki pat Kolorado upės. Jeigu jau būtume palnavę, tai tikrai su nakvyne apačioje Fantomo rančoje. Nes net gi ten esančioje kavinėje iš anksto neužsisakius galima likti nevalgius ir negėrus. O viso to prisinešti visai kelionei yra tikrai nelengva. Net tuščiomis viršun žygiuoti - iššūkis, o dar su manta - tai jau tikrai sunku. Čia būtina gerai apsirūpinti vandeniu, kurio tarpinėse stotelėse galima pasipildyti. Bet reikia nepamiršti, kad ypač vasarą vandens čia reikia tikrai daug daugiau nei įprastai. Leidžiantis į apačią oro temperatūra kyla.
Mums jau reindžeris patarė labai gerai apskaičiuoti jėgas . Jis perspėjo, kad iki apačios nueiti yra trys tarpiniai punktai, kur galima vandens atsigerti, nusiprausti, atsivėsinti, bet bet jei žemyn leidiesi valandą, tai reikia skaičiuoti, kad kilsi visas dvi .
Prie pat tako pradžios kabo informacinės lentos, vienoje kurių irgi perspėjimai nerizikuoti. Net aprašytas atvejis, kai vienoj kompanijoj viena mergina visai pabaigoje kelio viršun numirė nuo išsekimo .

Žodžiu, net ir skaitę pasakojimus, kaip būna žmonių, kurie pradeda leistis anksti ryte, o pavakary jau grįžta atgal, mes nusprendžiame perdaug nerizikuoti.

Bright Angel panorama





Aha, jei jau planuot nakvynę kanjono apačioje, Fantomo rančoje, tai galima užsisakyti ir mantos ir pačių keliautojų gabenimą mulais .



Tikrai daug jėgų sutaupytumėt, nors įtariu, kad tas keliavimas nėra labai jau patogus, bet vis kojos ir nugara ilsisi . Ir tokia štai lentelė perspėja, kad kopimas žemyn ar aukštyn nėra pasivaikščiojimas paprastu miško takeliu - tai greičiau status kopimas kalno šlaitu vingiuojančiu takeliu.
Nepamenu, ar pristačiau savo ir dar trijų mūsų keliautojų batus?..


Labai labai patogūs batai . Tokioje kelionėje nepamainomi.



Platus tas kanjonas





Štai matosi ir takeliukas, kuriuo tuoj eisim





O štai ir vietiniai