Penkiese po JAV nacionalinius parkus

Deja tik 20 10 internetu gali laimėt, 10 vietoj prieš dieną. Čia išsamiau:
http://www.blm.gov/a...es/permits.html

ačiū už info kaip suprantu kito kelio nėra tik loterija grožių grožis ten

Mergaitės, turėkite kantrybės
nebėkite už akių. Kai bus Page, papasakosiu ir apie tai

Kiek teko domėtis kažkada, tai be leidimo eiti labai ir labai nerekomenduojama - ne dėl baudos (nežinau, kokio ji dydžio), bet kad ypač lengva ten paklysti, nes jokios pažymėtos trasos nėra, ir rasti tą Wave sudėtinga, todėl turintiems leidimus išduodami specialūs žemėlapiai su įvairių trasos vietų GPS koordinatėmis. Ir tai, sako, ne vienas ir ne du paklysta. O ten juk dykuma, ne šiaip kokia maloni pievelė, kur ir pasiklysti nebaisu. Rizikuoti, aišku, galima, jei jau labai norisi, bet tik labai gerai pasiruošus ir viską apgalvojus

Pas mane pamažu bręsta planas-chuliganas kitąmet į Ameriką patraukti (Nata, tavo reportažas - pačiu laiku ), bet Arizona Wave jame tikrai nebus... užteks mums ir kitų grožybių


Ups, aš čia irgi iš tų nekantriųjų, pasirodo... sorry

TĘSINYS

pagaliau atėjo mūsų įprastinis ryto laikas, keliamės jau visi.

Šios dienos planas - aplankyti Monumentų slėnį ir pasiekti kitą nakvynės vietą - Page. Jei laikas leis (taip ir buvo) saulę palydėti Horseshoe Bend / Pasagos vingį, kurį daro Kolorado upė.

Nuo vieno viešbučio iki kito - lygiai 200 km, 5veikiamų per 2h20 .
Tačiau prisideda dar papildomi km parke ir kelias iki Pasagos.

Jaukiai papusryčiaujame lauko terasoje, kraunamės daiktus ir važiuojame prie pagrindinio viešbučio komplekso.

Namuką palikti , aišku, gaila. Bet šioje vietoje mes ir taip ilgėliau užsibūname nei dauguma keliautojų.

Ten ne tik registratūra, baseinas, sporto salytė, anksčiau mano minėti standartiniai keturviečiai kambariai, bet ir suvenyrų krautuvė bei nedidelis Gouldings šeimo muziejus.
Mus domina tik gamtos sukurti muziejai, tad kelios fotkytės iš lauko







Nuotaiką muša debesų aptrauktas dangus... Taip, uolienosbet kokioj šviesoj raudonos, tačiau saulė jas padaro daug įdomesnes, išraiškingesnes.

Ech, ką padarysi, negali gi turėti visko.
Grįžtame į pagrindinį kelią ir sukame į kitą pusę nuo jo, važiuojame į Monumentų slėnio parką .

Jo valdymas, kaip ir visa teritorija aplinkui atiduota Navajo genties indėnams. Visur aplinkui tai šen tai ten matosi nedidelės trobelės, kuriose jie ir gyvena. Net gi visai šalia monumentų.
Pirma mintis - ech, kaip jiems faina gyventi TOKIOJE vietoje, o paskui pagalvoji - kas čia tokio gero? Juk gyvena raudono smėlio dykynėj . Ir jei neužsiima turizmu, veikti daugiau nėra ką...

Visi indėnų valdomi parkai neįeina į nacionalinių parkų tinklą, todėl už įvažiavimą reikia mokėti atskirai. Kaina žmogui - 5 doleriai .

Įvažiuojame į teritoriją, pradžioje sustojame prie to naujojo viešbučio View, kur anksčiau minėjau. Čia yra ir restoranėlis ir suvenyrai ir svarbiausia - apžvalgos aikštelė.

Vaizdas kol kas liūdnokas

Kartu su bilietais gavome ir parko planelį, kuriame aiškiai nupiešta 17 mylių trasa, kuria galima važiuoti ir savo automobiliu. Tačiau pilna gąsdinimų, kad tai gana sudėtinga bekelė ir "galbūt jūs nenorite rizikuoti savo automobiliu, tad norėtumėte pravažiuoti mūsų visureigiu, nelaužydami savosios mašinytės"

Ale, tai kas per juokas , kur tu matei, kad lietuvis išsigąstų bekelės .
Na taip, jei kaina tos ekskursijos būtų 5 dolcai, tai gal ir susigundytume, bet kai lupa bene po 40 už žmogų . Gerai nepamenu, bet man pasirodė tikrai labai daug...

Žodžiu, susipilam vyresnieji po puodelį esspresso, planas į rankas ir važiuojame. Iš tikrųjų tas planas reikalingas tik tam, kad žinotum, kaip vadinasi viena ar kita uola, o keliu važiuojant niekur nenuklysi, nes tuoj bus ženkliukas "privatu".

Tiesa, čia dar yra kitokio tipo ekskursijos, kur indėnai visureigiais veža šiek tiek toliau nei patiems leidžia važiuoti. Sako, kad net "suorganizuoja" pro šalį prajojančio indėno vaizdelį .
Bet kiek skaičiau atsiliepimuose, tai iš tikrųjų neverta švaistyti pinigų už tą išsamesnę ekskursiją.
Nors kaip ir visada, jei ekskursijoje turi gerą gidą, tai gali sužinoti daugiau apie tą vietą.
Ai, mums pilnai pakanka vaizdų.

Ką gi, paliekame asfaltuotą viešbučio teritoriją ir pasileidžiame į trasą .
Pradžia nieko, bet čia pat pirmas vingis ir randame tokį kelią , kad pradedame bijoti dėl savo vargšės tojotukės . Iš tiesų labai grumstotas ir duobėtas kelias, kad nepakabinti mašinos lėtai ropščiamės iš vienų duobių į kitas istrižai. Laimei toks ypač klaikus kelias pasibaigia - toliau jau galima važiuoti normaliau, su viena kita prastesne vieta.





Tolumoje pamatome Trijų Seserų monumentą





Štai jis iš arti





Sustojame aikštelėje. Čia nemažas indėnų turgelis. Tačiau mes ne to čia atvykome...
Man įdomiau paslapčia nufotografuoti vietinius



Nepagalvokit, pažiūrėję į jų aprangą, kad čia vėsu . Čia KARŠTA



Vietinė flora






Papildyta:
Atkreipkite dėmesį - dangus mūsų pasigailėjo



Skurdi augmenija



smėlis ir uolos









Tikros smėlio kopos










Papildyta:
Mane žavi ir tokie rieduliai



Vis dėl to žydrame dangaus fone gražu









Ech, norėjau parodyti takelį, kur buvo paėjėti iki gražaus vaizdo, tačiau pasirodo, turiu tik su vienu keleiviu...

Tad rodau tik apžvalginį vaizdą, kurį pamatai, paėjęs tuo taku

Jau kelintą kartą dedu fotkę su šiuo vaizdu, bet man jis toks tobulas



Po maždaug poros valandų grįžtame į apžvalginę aikštelę prie viešbučio View.
Paskutiniai kadrai jau su beveik tobula šviesa













Atsisveikiname su parku ir leidžiamės Page link.

Čia pat ir indėnų vigvamai. Nepavyko išsiaiškinti, ar juose gyvenama, ar jie tik turistiniais sumetimais pastatyti





Pamenat, rašiau, dar kai tik važiavome link Monumentų, kad reikia "teisingos" šviesos. Nors mes jau ne toje reprezentacinėje pusėje, tačiau neatsispyriau pagundai įamžinti tuščio kelio . Iš tiesų mašinų čia labai nedaug, tad beveik drąsiai galiu stovėti vidury kelio.
Neilgai trukus stoja dar viena mašina tuo pačiu tikslu

Kelias tolyn





Likimo pirštas?



Jau ir kitos spalvos uolienų esama





Kelias į bedugnę







Tiesa, pakeliui kažkokiam nedideliam miestely stojome mašinų prausykloj, nes ji po to pasivažinėjimo bekele iš baltos virto rausva .
Apiprausėm mašinytę labai pigiai automatinėje prausykloje. Gerai nepamenu, bet muilas ir vanduo kainavo gal kokie 5 dolcai

Va ko nesitikėjau, tai išvysti vidury tokios gamtos šitokius baisuoklius...



Nežinau ir man neįdomu, kuo čia jie tą gamtą teršia...

Bet visiškai šalia išvydome nuorodas į Aukštutinę ir Žemutinę Antilopes

Bet jos mūsų rytdienos planuose. Čia pat ir Page miestelis. Jame daugybė motelių, viešbučių, bet gyvena nemažai ir vietinių - daugiausia Navajo indėnų.

Beieškodami savojo Super8 Motel truputį apvažiuojame tolesniu ratu ir pataikome į gatvę, kur stovi praktiškai vien bažnyčios . Gal 15 jų . Skirtingų aišku, koncesijų. Bet negi tiek surenka parapijonų???
Tiek to, pasistebėjome, bet vis gi norėtume pasiekti savo užsisakytą motelį.

Pagaliau randame, kambarys netoli šoninio išėjimo prie baseino.

Vaikai tiesiu taikymu neria į baseiną, nes iki saulėlydžio dar toli, o mes visi jau stipriai perkaitę, nes primenu, kad temperatūra nesileidžia žemiau 34 laipsnių...

Nata, čia tau , kad pakęstum nekantriuosius
Papildyta:


Gal Nata manęs trumpai atsakysiu. Skaičiau apie klaidumą ir žemėlapį tą, kurį gauna aš turiu Tai ką, važiuosim kartu
Papildyta:


Na, bet ji kaip vizitinė kortelė šio objekto, čia tas pats, kaip Arkų parko Delicate arka. Nuotraukos nuostabios Gražiai parodei šį slėnį, nors daugelis rašo, kad po Arkų parko nublanksta, bet iš tavo pasakojimo man dar labiau noris ten pakliūti. Tie keliai, tai neramina

rusų forumuose tuos planus žmogeliai sudėję

nebijokite to kelio, jei nors kiek įgūdžių miško keliais, pradžiuvusiais po liūties Lietuvoj turite, tai tikrai nebijokite. Matėme ir visai žemom mašinytėm važiuojančius. O jei dar džipuką nuomosite, tai iš vis jokios baimės . Tik ten jau nepalėksi, lėtai reikia važiuoti, labai lėtai per didžiąsias duobes.
Tarp kitko, tie ekskursiniai džipai tai atviri , o jie važiuoja taip, kad lenkia visus tokius kaip mes. Nežinau, į ką pavirtę grįžta ekskursantai . Manau, kad tiesiai dušan turi nerti po tokios ekskursijos , kaip ir mūsų mašinytė

Koks grozis tame Monument Valley...


Oho, nei i galva neatejo, kad ten sunkiai pravaziuojami keliai... o kokio ilgio tas labai duobetas ruozas? MB visada labai nervingai reaguoja i tokius kelius...



Pamirsau, kad lietuviai - isradingi zmones...

Nata, o jei nakvoti tame Gouldings Lodge viesbutyje, tai vaizdai geri ir saulelydzio, ir sauletekio? Saule tai juk priesingose pusese... ar ten galima lauke isejus kazkur netoli fotografuoti?

nepamenu, kokio ilgio tas pirmasis tikras blogis... Gal penkiasdešimt metrų, gal visas šimtas, o gal tik trisdešimt... Žinai, ten abu su vyru įsmeigę akis į žemę buvom, kad nepakabinti kur dugno, tai neįsidėmėjau. Tik pamenu, kad atgal važiuojant ( grįžti gi per ten pat reikia ), jau tikrai drąsiau ir greičiau pravažiavome.
Ten dažniausiai važiuoji vos ne eilute paskui kažką kitą, tai bandai žiūrėti, kaip sekasi tam, kuris prieky tavęs, ir operatyviai sprendi, kur saugiau važiuoti.

Oi, rusai ir išradingesni ir jų daugiau, reiškia žymiai daugiau ir keliavusių, ir jie labai aktyviai ir išsamiai pasakoja viską savuose forumuose.

Aš gi įdėjau ir saulėlydžio ir saulėtekio fotkes - viskas iš mūsų kiemo. Saulėlydžio metu saulė paskutiniais spinduliais rausvai-gelsvai apšviečia monumentus, o saulėtekio - rausvai nusidažo dangus būtent už Monumentų, gaunasi - Monumentai saulėtekio fone.

Tik kaip sakiau, mūsų vieta gal geresnė, nes mes buvome namelyje atokiau nuo viso komplekso.
Ten užsakymų formoje ir yra pasirinkimas: su daliniu vaizdu ar su geru vaizdu į Monumentus.