Pabaigiau
Gaile Parkin "Baking Cakes in Kigali" (Kepam tortus Kigalyje). Tokia tipiška
feel good istorija apie gyvenimą Ruandoje, praėjus keletui metų po 1994 m. genocido. Idėja akivaizdziai pasiskolinta iš "The No.1 Ladies' Detective Agency", tik Angel Tungaraza - ne seklė, kaip Mma Ramotsve, o tiesiog bendruomenės "krizių centras", jai visi aplink išsipasakoja, ji sprendžia įvairiausias problemas, pataria, organizuoja, piršliauja, o tarp visų šitų šalutinių užsiėmimų dar ir labai skanius tortus kepa ir pardavinėja. Daug Ruandos gyvenimo detalių, kažkiek gal ir autentikos yra, skaitosi visai neblogai, nors vietomis nuobodu. Šiaip net nežinau, ar rekomenduoti - atostogoms gal ir nieko, bet šiaip tai tik vidutiniškai įvertinčiau.
Dabar pradėjau
R.Granausko "Tris vienatves". Pirmąją novelę perskaičius, šiek tiek slogu paliko, nors grynai literatūrine prasme tai tikras malonumas Granauską skaityti.Žiūrėsim, kaip toliau bus. Paskutinė jo skaityta knyga (nors užmušk, nepamenu pavadinimo - toji, kur varnėnas ant kirvio tupėjo ir švilpavo... gal kas priminsit?

) slogi nepasirodė, kaip nekeista

Tai dar ir iš šitos tikiuosi kažko šviesesnio...