kažkaip pykstu, kai tokiu atveju imama kalbėti apie tai, kam labiau reikia paramos, kas jau kiek gavo, kas labiau nusipelnė ir t.t. Į tai žiūriu kiek kitaip, galvoju, kad tai lyg savotiškas testas mums, ir ne pinigų kiekyje manau esmė. Svarbu ar mus jaudina kito žmogaus nelaimė. liga ar pan., tai tik simbolinis susiėmimas už rankų ar rankos paspaudimas, šypsena, padrąsinimas ar pan., tai tik įrodymas, kad galbūt net ir nepažįstamas žmogus mums rūpi, kad galime kartu visi bent simboliškai išreikšti savo paramą, o ne garsėti kaip besidžiaugiantieji, kad kaimyno tvartas dega. Ir net jei neturim tų atliekamų pinigų, pasiųskim simbolinę žinutę kiekvienam sergančiam, lūdnam ar nelaimingam, bent mintyse palinkėkime stiprybės ir sveikatos. Tikrai nenoriu nieko įžeisti, ir pati dažnai burbuliuoju be reikalo. Tikrai tikiu, kad visi esame geresni, nei kartais atrodome.
