Sveikos,
Norėjau pasidalinti savo istorija, su laiminga pabaiga.
Pastojau 2012 gruodį, viskas atrodo buvo neblogai, kol vasario mėnesį, būtent per savo gimtadienį sužinojau,kad nėštumas nesivysto,o po kelių savaičių persileidau.
Buvo labai blogai, tikrąja ta žodžio prasme žemė slydo iš po kojų, atrodė,kad niekada neturėsim vaikų.
Visgi mėnesį po persileidimo pradėjom vėl bandyti ir pagaliau birželį paaiškėjo,kad vėl ateina lėliukas. Nėštumas nebuvo lengvas, labai pykino, apie nėštumo vidurį pradėjo apsitraukinėti ir kietėti pilvas, gale siuabingai graužė rūgštis.
Bet blogiausia buvo nuolat galvoti,ar vėl nepasikartos persileidimas, ar vaikučiui viskas gerai, ar nebus kokių ligų.
Bet štai vasarį, beveik lygiai po metų nuo persileidimo mums gmė nuostabi dukrytė.
Aišku, mūsų istorija nėra labai komplikuota, nelaukėm lėliuko metų metus, bet visgi net ir viena netektis palieka žymų pėdsaką.
Tad linkiu visoms visoms kuo greičiau sulaukti mažylių ir tikiuosi,kad mano istorija bent trumpam pakels nuotaiką.
Beje, pastojau per atostogas, kuomet atsipalaidavau, viešėjau svečioj šaly, buvau nukreipus dėmesį ir truputį apsivalius mintis