oi atsipūčiau.... svarbu viskas gerai
tik kai tas kelias mokamas, tai norisi, kad ir parodytų save visam gražume
11 diena
Vėl laukia tinginio diena.
Po ne tokių ir ankstyvų pusryčių, kiek pabendravus, esame kviečiami pietums. Pietausime pas ūkininkus. Net nesugalvotum važiuoti kažkur kaimo keliais pasimėgauti geru maistu. O jei netyčia ir važiuotum, tai nežinodamas ir pravažiuotum .
Jauki kavinė, kurioje sugalvojus pavakaroti, reikia užsisakyti vietas iš anksto. http://www.bachmayr.net
Per pietus čia suvažiuoja daug žmonių, net nelieka tuščių vietų. Kalakutų kepsniai gaminami
iš vietoje auginamų kalakutų.
Viskas šviežia, skanu ir, kaip būdinga tiems kraštams daug visko didelėse lėkštėse.
Vadinamos fitness porcijos - norintiems valgyti mažiau mėsos, nė kiek ne menkesnės nei visos kitos.
Čia fitness porcija , norintiems sublogti
Papildyta:
Grįžtant užsukam pas kitus ūkininkus. http://www.jausenstation-eisenhuber.at Čia mūsų draugai perka visokias rūkytas mėsytes, kiaušinius ir kitas gėrybes. Esant norui, galima šalia įrengtoje kavinukėje paskanauti jų gaminamų gaminių. Vos įžengus, nosį kutena rūkytų mėsyčių kvapai, guli dideli gabalai naminės duonos, kiaušiniai. Mėsos skyrelis siūlo tikrai nemažą įvairovę rūkytų gaminių bei žalios mėsos, taip pat ir taukų, spirgučių, vietinės gamybos acto bei samagono. Nereikia nei jokių lipdukų, nei dar kokių formalumų pirk ką tik nori.
Po sočių pietų norėtųsi pagulinėti, bet tai jau būtų nebegerai. Todėl pasinaudojame proga aplankyti vietines parduotuves, paieškoti lauktuvių ir ne tik.
Vakarojame visi kartu terasoje ir po truputį pradeda sėlinti mintis, kad gražioji atostogų dalis sparčiai eina į pabaigą.
Vėl laukia tinginio diena.
Po ne tokių ir ankstyvų pusryčių, kiek pabendravus, esame kviečiami pietums. Pietausime pas ūkininkus. Net nesugalvotum važiuoti kažkur kaimo keliais pasimėgauti geru maistu. O jei netyčia ir važiuotum, tai nežinodamas ir pravažiuotum .
Jauki kavinė, kurioje sugalvojus pavakaroti, reikia užsisakyti vietas iš anksto. http://www.bachmayr.net
Per pietus čia suvažiuoja daug žmonių, net nelieka tuščių vietų. Kalakutų kepsniai gaminami
iš vietoje auginamų kalakutų.
Viskas šviežia, skanu ir, kaip būdinga tiems kraštams daug visko didelėse lėkštėse.
Vadinamos fitness porcijos - norintiems valgyti mažiau mėsos, nė kiek ne menkesnės nei visos kitos.
Čia fitness porcija , norintiems sublogti
Papildyta:
Grįžtant užsukam pas kitus ūkininkus. http://www.jausenstation-eisenhuber.at Čia mūsų draugai perka visokias rūkytas mėsytes, kiaušinius ir kitas gėrybes. Esant norui, galima šalia įrengtoje kavinukėje paskanauti jų gaminamų gaminių. Vos įžengus, nosį kutena rūkytų mėsyčių kvapai, guli dideli gabalai naminės duonos, kiaušiniai. Mėsos skyrelis siūlo tikrai nemažą įvairovę rūkytų gaminių bei žalios mėsos, taip pat ir taukų, spirgučių, vietinės gamybos acto bei samagono. Nereikia nei jokių lipdukų, nei dar kokių formalumų pirk ką tik nori.
Po sočių pietų norėtųsi pagulinėti, bet tai jau būtų nebegerai. Todėl pasinaudojame proga aplankyti vietines parduotuves, paieškoti lauktuvių ir ne tik.
Vakarojame visi kartu terasoje ir po truputį pradeda sėlinti mintis, kad gražioji atostogų dalis sparčiai eina į pabaigą.
12 diena
Išvykstame anksti nakvynė numatyta Lenkijoje netoli Varšuvos. Pakeliui dar reikia susirasti vieną iš 12 Austrijos dujų degalinių. Tik mūsų Štirlico kažkokios magiškos nuojautos dėka ją surandame. Pakeliui ( na, ne visai pakeliui) aplankome Parndorf išpardavimų miestelį. Išvada tokia- ten tikrai apsimoka užsukti, tik tam reikėtų pašvęsti gerą pusdienį, nes pasiūla tikrai verta dėmesio.
Įvažiavus į Čekiją, pajuntame artėjančių namų dvasią- esame apšaukiami kolonėlės darbuotojos.
Kažkodėl labai juokinga, nes visa tai galima buvo pasakyti ramiai o čia kažkokie nervai, riksmai. Bet jeigu jai nuo to lengviau- tebūnie.
Paklausę Vycioko jau Lenkijoje prie Vroclavo nuvažiuojame nurodytu keliu, tačiau matome, kad strigsime tarp kaimų, o dar važiuoti ir važiuoti. Gerai, kai turi žemėlapį tai pagal jį sukame į autostradą. Vyciokas vis rėkauja, kad vos ne kiekvienam posūkyje apsisuktumėm nežinau kodėl jam taip rodėsi- autostradą jis turėjo, bet matyt kaimo keliai jam mielesni.
Lenkijoje stojame vėlyvų pietų jaukioje neseniai įrengtoje kaimišku stiliumi kavinėje. Šiandien mūsų kelionės draugo gimtadienis, tad pietus valgome karališkus.
Nakvynes užsakėme vėl pernai mums patikusioje agroturystykoje Rusiec miestelyje. Jeigu būtumėm žinoję, kad nuo Piotrkov Tribunalskij iki Varšuvos kelių remontai dar nėra baigti, nebūtumėm nė nosies kišę. Inernetiniai žemėlapiai tokių kelio darbų nerodė. Jau maniau, kad tuos raudonai baltus stulpelius sapnuosim kelias naktis. Blogiausia, kad vėl gali važiuoti tik viena juosta.
Galų gale po vidurnakčio savo nakvynės vietą pasiekiame.
13 diena
Iš vakaro su šeimininke susitarėme, kad pusryčiausim nelabai anksti ji ir pati nori pamiegoti, nes laukė mūsų ilgai ilgai.
Smolčiaus šį kartą nėra, bet pusryčių stalas lūžta nuo valgymų. Kiek vėliau prisėda ir pati šeimininkė pasikalbėti. Pasakoja, kad ta nesuremontuota kelio atkarpa turėtų būti dviejų aukštų. Smagu bendrauti, bet reikia traukti link namų.
Kažkodėl kuo arčiau namų, tuo darėsi visiems liūdniau. Praleidome puikų laiką, nuostabiose vietose. Ir jeigu būtų galimybė, kaip sutiko visi, suktumėm vairą atgal ir lėktumėm vėl gėrėtis saulėtais slėniais, apsuptais kalnų ir ramybe...
IR VISKAS
Išvykstame anksti nakvynė numatyta Lenkijoje netoli Varšuvos. Pakeliui dar reikia susirasti vieną iš 12 Austrijos dujų degalinių. Tik mūsų Štirlico kažkokios magiškos nuojautos dėka ją surandame. Pakeliui ( na, ne visai pakeliui) aplankome Parndorf išpardavimų miestelį. Išvada tokia- ten tikrai apsimoka užsukti, tik tam reikėtų pašvęsti gerą pusdienį, nes pasiūla tikrai verta dėmesio.
Įvažiavus į Čekiją, pajuntame artėjančių namų dvasią- esame apšaukiami kolonėlės darbuotojos.
Kažkodėl labai juokinga, nes visa tai galima buvo pasakyti ramiai o čia kažkokie nervai, riksmai. Bet jeigu jai nuo to lengviau- tebūnie.
Paklausę Vycioko jau Lenkijoje prie Vroclavo nuvažiuojame nurodytu keliu, tačiau matome, kad strigsime tarp kaimų, o dar važiuoti ir važiuoti. Gerai, kai turi žemėlapį tai pagal jį sukame į autostradą. Vyciokas vis rėkauja, kad vos ne kiekvienam posūkyje apsisuktumėm nežinau kodėl jam taip rodėsi- autostradą jis turėjo, bet matyt kaimo keliai jam mielesni.
Lenkijoje stojame vėlyvų pietų jaukioje neseniai įrengtoje kaimišku stiliumi kavinėje. Šiandien mūsų kelionės draugo gimtadienis, tad pietus valgome karališkus.
Nakvynes užsakėme vėl pernai mums patikusioje agroturystykoje Rusiec miestelyje. Jeigu būtumėm žinoję, kad nuo Piotrkov Tribunalskij iki Varšuvos kelių remontai dar nėra baigti, nebūtumėm nė nosies kišę. Inernetiniai žemėlapiai tokių kelio darbų nerodė. Jau maniau, kad tuos raudonai baltus stulpelius sapnuosim kelias naktis. Blogiausia, kad vėl gali važiuoti tik viena juosta.
Galų gale po vidurnakčio savo nakvynės vietą pasiekiame.
13 diena
Iš vakaro su šeimininke susitarėme, kad pusryčiausim nelabai anksti ji ir pati nori pamiegoti, nes laukė mūsų ilgai ilgai.
Smolčiaus šį kartą nėra, bet pusryčių stalas lūžta nuo valgymų. Kiek vėliau prisėda ir pati šeimininkė pasikalbėti. Pasakoja, kad ta nesuremontuota kelio atkarpa turėtų būti dviejų aukštų. Smagu bendrauti, bet reikia traukti link namų.
Kažkodėl kuo arčiau namų, tuo darėsi visiems liūdniau. Praleidome puikų laiką, nuostabiose vietose. Ir jeigu būtų galimybė, kaip sutiko visi, suktumėm vairą atgal ir lėktumėm vėl gėrėtis saulėtais slėniais, apsuptais kalnų ir ramybe...
IR VISKAS
QUOTE(Aruna @ 2012 07 31, 09:47)
IR VISKAS
Nu va - viskas Kažkaip per greit čia praėjo tos jūsų atostogos
O vaizdai buvo puikūs - patiko skaityti
Dėkui, Aruna
QUOTE(Aruna @ 2012 07 31, 09:47)
Kažkodėl kuo arčiau namų, tuo darėsi visiems liūdniau. Praleidome puikų laiką, nuostabiose vietose.
Galvojau kad aš viena tokia nesveika - nu nepasiilgstu nei namų, nei darbo
Oddity, atrodo ne taip ir mažai, bet kai pati dabar galvoju, tai kažko labai jau mažai
Miramax, žinai, nė kiek . "Kūdikio" pasiilgstu, o kai anksčiau kartu keliaudavom, tai turbūt taip iki begalybės galėčiau .
Miramax, žinai, nė kiek . "Kūdikio" pasiilgstu, o kai anksčiau kartu keliaudavom, tai turbūt taip iki begalybės galėčiau .
Dėkui už tokią gražią kelionę . Vis tik man ši Italijos dalis pasirodė labai panaši į Bavariją.
Tarp kitko, tavo nuotraukų faktūra labai įdomi. Su kuo fotografavai , jei ne paslaptis?
Tarp kitko, tavo nuotraukų faktūra labai įdomi. Su kuo fotografavai , jei ne paslaptis?
Net gaila, kad jau baigesi... Labai itaigus reportazas, skaiciau ir atrode, kad pati ten atostogauju, tuose jaukiuose Italijos kaimeliuose
QUOTE(Arturas15 @ 2012 07 31, 12:33)
Dėkui už tokią gražią kelionę . Vis tik man ši Italijos dalis pasirodė labai panaši į Bavariją.
Tarp kitko, tavo nuotraukų faktūra labai įdomi. Su kuo fotografavai , jei ne paslaptis?
Tarp kitko, tavo nuotraukų faktūra labai įdomi. Su kuo fotografavai , jei ne paslaptis?
Gal ir yra panašumo, bet gal kiek ir į Austriją - vistik Tirolis galų gale, tai juk praktiškai pasienis prie abiejų šalių .
Nieko mandro, Artūrai, su tuo fotografavimu neturim, ir kol kas mums užtenka. Paprastas Panasonic . Jei gersnis, tai sunkesnis, o tampytis kažkaip nesinori, dar ir kamera yra.
Papildyta:
QUOTE(Jurzole @ 2012 07 31, 13:01)
Net gaila, kad jau baigesi... Labai itaigus reportazas, skaiciau ir atrode, kad pati ten atostogauju, tuose jaukiuose Italijos kaimeliuose
Dėkui, kad taip jauteisi.
Aruna, pas jus ne kelione buvo, pas jus atostogos Italijos kaime gavosi Uz kurybini darba imk
Nu ačiū tau labai Galėčiau pasiūlyt pavairuot tais keliais, tai pajustum atostogas
O pati įdomu ko ten blusiniejies, kai nuvažiuoji
O pati įdomu ko ten blusiniejies, kai nuvažiuoji