Vyras geria

tikrai noreciau ir as tiketi,kad islys ta saule ir i mano darza kada nors,jau blyn per ilgai viskas tesiasi as manau,kad zmogus pats sau kalvis ir reikia paciam kazka daryti o ne laukti kazkokio stebuklo ,as netikiu kad jis gali ivykti, pas mane tokia situacija sudina ,kad ne duok dieve

kiekviena diena mintys tokios kaip palikti,ka padaryti ,kad jis paliktu,nebegaliu tik zinau viena ,kad jei gyvenciau viena butu daug geriau
blogai tai ,kad geria kiekviena diena ir nemato tame nieko blogo,dar paemes girtas vaika sako,va tavo mama pastoviai susiraukusi ,pikta o as linksmas tau su manim kai uzaugsi bus geriau
kai tik savaitgalis manau ,blyn gal nuves prie ezero per 9men nuo gimimo vaiko ten nebuvom nei karto,kur tau kioskelis ir draugai salia ,man reikia ilsetis o prie ezero karsta
nebezinau ka daryti toks erelis pasidaro prigeres,uzgaulioja,kad as tokia anokia,ateina pirmadienis i darba isena ,vakare gryzta vel pamakes ir nera zmogaus su kuo pakalbet ,jis manes nesupranta,jam atrodo ,kad jis nieko blogo nadaro visi geria,bet kiti geria su saiku ir yra normalus kai isgeria o ne tokie psichai daug kartu sakiau skiriames ,ne ,jam patogu labai su manim ,kur jis gaus geresne durne nei as,o kai atsugula i lova mane net pykina,man paciai slykstu,kad as tokia patapau ir ,kad taip galiu galvoti apie sau artima zmogu su kuriuo pragyvenau 14metu

brangioji, nepuoselek vilciu ir bandyk isivaizuoti ar planuoti gyvenima be jo, nes kaip pati minejau taip daug geriau. Beje kad jis pasikeis nesitikek, bus dar blogiau,tavo situacija panasi i daugeli. Tik va vieno nesuprantu, kam tokiems vyrams vaikus gimdyti, as turiu viena, noreciau antro, bet zinau tai bus vargelis man, kaip sakant vaikus sau gimdaisi...
pas mane pasamoneje seniai buvo uzkoduota, kad su vienu vaiku bus lengviau issiskirti ir vienai auginti, turbut veikia...
o tau stirpybes nepasiduok...

SPRENDIMAS:
Mylek zmogu nereikalaudama is jo nieko ir gausi is jo tapati. Jei jis geria, tegul, su sypsena ir be jokios ironijos ir tik su meile parodyk kad jis yra seimos galwa o ne tu. jis cia uz visus atsakingiausias ir svarbiausias asmuo. kad be jo rimtu blaiviu sprendimu jus nepajegios niekam. zaiskite ant to kad seimoje jis jaustusi svarbus asmuo, o uztai pajutes meile ir siluma grazins jums ja. vienos priklausomybes iveikiamos sukuriant naujas. Sukurkite jam priklausomybe nuo seimos, tokia miela jaukia ir kuriai atsispirti neimanoma

Cia ka,kaip kokia malda reikia kartoti pasilenkus virs girto vyro su rozancium ir viskas ivyks savaime? Jei zmogus geria ir nejaucia atsakomybes pries seima.Arba laukti kol issiblaivys ir uzdeti jam karuna,tu cia valdovas,valdyk....

bandziau visaip,bet man gaila savo gyvenimo,jis tik vienas,o laukti kol sugalvos vyras gryzti i seima, taip gali jis ir praeiti as mielai sutikciau gyventi be vyro jis man kaip rakstis subinej visai nereikalingas,mazas vaikas dar vienas ant mano kupros paduok valgyti,isplauk rubus ir dar turi sukti galva kaip padaryti ,kad negertu cia ne man yra tokiu moteru kurioms patinka taip zaisti bet man tai

va šlykščiausia,kad tokie bevaliai kaltina kitus(ypač žmonas) dėl savo gėrimų.tai nenusišypsojai,tai valgyt neskaniai padarei,tai vaikus ne taip auklėji ir t.t.dar galima kalbėti su žmogum jei jis pripažįsta savo bėdą,bet mano debilas...jo žodžiais jis vos ne abstinentas.į savaitę pagert 4dienas visai normalu.matai užknisa gyvenimas. dirbo,tai labai pavargdavo,dabar biuletenyje vis tiek geria.nervai eina,kad nėr ko veikt.užburtas ratas.blogiausia,kad jis iš tokios šeimos,kad butelis ant stalo kiekvieną savaitgalį visai normalu.o jei koks balius,tai tiesoig per prievartą pila svečiams.pavargau nuo visko.buvau rimtai pradėjusi kalbėti apie skyrybas,tai lyg ir buvo apsiraminęs.dabar ir vėl jūra jam iki kelių.kai grįš iš savo motinos žadu vėl pradėti šnekėt apie skyrybas. tik bėda ta,kad aš kaip čia daugelis esu labai neryžtinga.vis kažko laukiu,nors pati suprantu vilties nebėra.mes tiesiog nebeturim apie ką šnekėti.du svetimi žmonės kiti vyrai prigėrę bent linksmi būna,o tam tokie agresijos priepuoliai užeina,kad reikia bėgti iš namų teisingi žodžiai:neši kryželį kol pati norėsi.jau nuo to kryželio baigiu ligoniu pavirst. sėkmės jums visoms bevargstančioms.reikia tikėti,kad nušvis saulė ir pas mus kiekvieną...

..na ka iki Nauju metu 2h. Vyras miega lovoj gatavas, dar nuo Kaledu dienos blaivios nebuvo. lovytej miega 11 men sunelis. Dabar uzmetykit mane akmenim.
buvo visko bet grizom prie to paties kaip ir visos cia kalbejo

nzn kiek dar pazeminimu turi sulaukti moteris,kad palinktu toki vyra(kazkaip net nesiraso man vyras,nu tiek to )juk ne tik kad ji pati zeminasi,bet dar ir vaikai kencia. gal as cia grieztai pasireiksiu,bet kaip yra sakoma:kvailiai mokosi is savu klaidu,protingi-is svetimu

drugeli, cituoju tau pačią save. Deja, tai tik dar sykį parodo, kad niekas nesimoko iš svetimų klaidų, iš svetimų patirčių. Visiem savų reikia. Va, ir turi. Tą patį, ką ir sakiau. Tik iš vienos aukos dabar jau dvi atsirado

Nieko aš čia akmenimis mėtyt nesiruošiu. Gulinčių nemuša

O maniškis šiandien iš gydyklos išėjo. Beveik mėnesį praleido ten. Išvažiavo gydytis tik tada, kai prarado beveik viską: mus, darbą, butą (laimei, nuomojamą). Liko tik jo paties šeima, tėvai, broliai. Jei ir jie būtų nusigręžę, lieka tik du keliai - konteineris arba sąvartynas. Nusprendė iki tiek nenusiristi. Tik mus tiksliau, mane, tai jau galutinai prarado

dar prie visu maldu ir kodavamu negalima pamirsti, jog vyro girtuokliavimas nera jo VIENO problema... tai jau seimos is kurios jisai atejo ir naujos, kuria sukure, sergantys santykiai. Vien tik pijoko gydymas nepadeda, reikia konsultuotis visiems kartu ir daznai zmonos buna tarsi kartu psiklausomos nuo butelio, savo prasymais ir pykciais tik palaiko vyro gerima, jo gaili, baudzia, bet ne gydo. Joms pacioms reikia pagalbos. Linkiu kantrybes ir stiprybes.

Skaitydama šią temą, neiškenčiau neparašius, tik šiek tiek iš kitos pusės. Pabandysiu trumpai savo istoriją. Šiandien aš pati jau esu mama, turiu nuostabų vyrą, tačiau turėjau alkocholiką tėvą. Mama su juo pragyveno 26 metus, per visą tą laiką matydavau girtą tėvo marmūzę, girdėdavau kaip šlykščiai užgaulioja mamą, ir pati aišku jokios tėviškos meilės nepatyriau. Deja, mama manė kad gal vieną dieną viskas pasikeis, gal jis taps geresniu, kad vaikui reikalingas tėvas ir t.t. Tačiau kokia buvo mano savijauta: maža - tėvo bijojau, paauglystėje - baimė iššaugo į neapykantą, pyktį. Mamos niekada nekaltinau, bet man buvo be galo gaila žiūrėti kaip ji aukojasi, kaip ji kenčia, vis tikėdama stebuklu. Šiandien jie vis dar kartu, taip tėtis užsikodavo, kai buvo pasiekęs visišką dugną, tačiau jausmai jam man yra senai atšalę, o gal jų ir visai niekada nebuvo, mama tik džiaugiasi kad nebereikia jo bijoti, bet kiekvieną dieną galvoji ar jis neužgers, ir ar tai yra gyvenimas. O man, kai susipažinau su savo vyru, drebėdavau dėl kiekvieno stiklelio kurį jis išgerdavo, nors jis tikrai nepiknaudžiavo, bet buvau įgijus didžiulę baimę, kad ir mano vyras nebūtų toks kaip tėvas, ir vos jo nepraradau per tas savo baimes ir įtarimus, ačiū Dievui jis buvo kantrus. Aš manau, kad tikrai neverta kankintis, jei matai kad žmogus geria ir dar mano kad tai yra normalu, gali praeiti daug metų kol jis supras kad jis alkocholikas, arba tas laikas niekada neateis, ir ar verta švaistyti savo gyvenimą, nejaugi mes tik tiek vertos. O tos, kurios mano, kad verta kentėti dėl vaikų, irgi labai klysta, aš galiu drąsiai pasakyti, kad geriau neturėti jokio tėvo negu tokį, o jei ir atsirastų koks patėvis, kuris gal ir nelabai patiktų, bet matyčiau jog mama laiminga, geriau jau taip, nei matyti mamą kas dien verkiančią. Aš tikiu kad išsiskirti, palikti, išeiti yra be galo sunku, bet patikėkit manim, kad vėliau visas tas sunkumas atsipirks. IR JOKIU BŪDU NEKENTĖKIT, MES GYVENAM TIK KARTĄ IR NEVERTA TAIP SAVE KANKINTI!!!