QUOTE(QWERTI @ 2006 05 03, 22:52)
nera jau taip viskas juoda su alkoholikais gali ir jie pasveikti,ir pasveiksta tik beabejo jie patys turi noreti
o tau patarciau pirmiausia su juo issiaiskinti ko jis tikisi is jusu bendro gyvenimo
o del vaiku tai tikrai reiketu palaukti
Teisingi žodžiai
Manau, dar labai svarbu KĄ vadiname alkoholiku
Yra visiškai priklausomi žmonės, yra linkę išgėrinėti, yra mėgstantys išgerti, bet jaučiantys saiką ir dar begalė įvairiausių- iš vienų jau nieko negalima tikėtis, o kiti išties gali pasikeisti
Dar svarbu koks jo santykis su šeima ir kokia šeima- jei šeimos nariai negeria ir palaikys, esant reikalui, tai jau neblogai.
Mano asmeninė patirtis nekokia
Vaikystė buvo sudėtinga- nuolatiniai skandalai namie tarp tėvų, man- padidėjęs jautrumas...
Vyras... turėjo draugų, su kuriais susitikti negalėjo atsisakyti
Be to- alus juk ne alkoholis
... Kankinausi labai daug, nervų sistemai visai blogai
Bet rezultatas toks- jis negeria kiek daugiau nei pusnatrų metų, buvo vieną karta suklupęs- prieš metus, bet dabar ramu. Kartais šiek tiek išgeria (per šventes), bet saikingai
Pradžia buvo atsiskyrimas nuo VISŲ draugų, su kuriais išgėrinėdavo. Dabar jis pats sako, kad
-nebeturėtų apie ką su jais bendrauti,
-žino, kuo tas bendravimas pasibaitų,
-po susitikimo su vienu pasakė: "tu pažiūrėk kaip aš dabar atrodau ir kaip jis atrodo. Man jo gaila..."
Aš nežinau kiek laiko mes dar taip gyvensim, tikiuosi, kad ilgai
Jis pats dabar džiaugiasi, kad gyvenimas pasikeitė, pomėgiai kiti ir t.t., bet aš pati jau viską vertinu kitaip... Prireiks dar labai daug laiko tokio ramaus gyvenimo, kad aš pati atsigaučiau ir žinau, kad jei jis palūš, mūsų keliai iškart išsiskirs.
Dabar jau nesigailiu to gyvenimo, bet antrą kartą atsidūrusi tokioje situacijoje dingčiau po pirmo užgėrimo