Vyras geria

Skaitau aš,mergaitės,jūsų istorijas ir vos nebliaunu Aktuali ir man ši tema.Susituokę mes jau 18 metų,mano brangiausio tėvas per šnapsą žuvo...neatkreipiau tada dėmesio,bet genai...visdėlto svarbu.Iš pradžių kaip ir visada buvo-gražu,gerai,negėrė,nerūkė.Varinėjo mašinas,tipo bizniukas.Aš viena vaiką auginau,kol staiga viskas ėmė ristis bedugnėn-avarija,skolos.Skolų vis daugyn,nebuvo už ką nei varyt mašinų,nei už butą mokėt-pradėjau dirbt,bet algos vos kukliai pavalgyt užteko.Skolos už butą vis didėjo,aš plėšiaus ir darbe,ir po darbo.Jis pagaliau įsidarbino,bet jau buvom taip nusivažiavę,kad tai beveik nieko nekeitė.Prasidėjo teismai,antstoliai,bankas ėmė grasint,kad išmes iš buto...Brangenybė pradėjo pilt-jam darbe gimtadieniai,prirašymai,nurašymai ar paskutinis tos savaitės penktadienis...Grįžta 12, 3, 5 ryto...gatavas,kaip šliurė.Man stogas važiuot pradėjo,sakau,nagais ir dantim aš tą butą išlaikysiu,nes atsidursim prie tvoros.Brangiausiam-dzin.Draugės padėjo.Išlipau iš penkiaženklių skolų.Lyg ir apsiramino.Trumpam.Paskui prasidėjo vėl-alus (2 bambaliai kasdien),degtinėlė(vienas namie,slapta)...Aiškina,kad nesuprastas,kad darbas slegia,kad ne savo vietoj...Žinoma,žmogus su aukštuoju,o už traktoriaus vairo...Bet darbo neieškojo-gal kompleksas... Ką gi,iš paskutiniųjų išgrūdau mokytis į magistratūrą,atimdama kąsnį nuo savęs ir vaiko.Žūva žmogus-gal įgaus pasitikėjimo,gal darbą susiras...Manot,susilaukiau dėkingumo?Iš pradžių tik buvo didžiulis entuziazmas,kol suprato,kad MOKYTIS REIKIA.Tai dabar likau kalta,ir šiokia,ir tokia,nes,pasirodo,jis visai nenorėjęs(!)mokytis...
Tas jo gėrimas mane užmuša.Matau,kad žmogus negali susilaikyti.Žino,kad reiks vairuot,puola prie stikliuko-"tu man nė pailsėt neleidi...",man baisu.O išgėręs visokias nesąmones išdirbinėja,įžeidinėja mane prie vaiko ir viešai...Galvojau apie skyrybas,bet argi tai išeitis,kai butas-
banko ,juk duos kiekvienam po kambarį ir sėdėsim tam pačiam bute,abu su savo nuoskaudom.Bus tik blogiau...Ir iš vis galvoju,kad tikriausiai kažkada per daug jį mylėjau,kad taip sugadinau.Taigi,kurios dar galit-nelepinkit savo vyrų-tai jie turi jus lepinti,tai jie turi dėl jūsų stengtis,tai jie turi daryti viską,kad būtų jaukūs namai ir laiminga šeima...Jei taip nėra(lengva patarinėti)bet...spjaukit į tokius.Mano išsiskyrusios draugės tiesiog pražydo iš naujo...

vaje as ir tu genu ziauriai bijau Senelis jo gere, tevas nuo snapso mire, motinai nedaug truksta kad irgi uzsilengtu. Siaubas ......
Bet siaip tai jis labai geras zmogus, mane labai myli, vaikiuku labai nori..... Daug kalbames, tai jis vis sako, kad nori tikros seimos, ko pats neturejo.
istes man tai labai daug kainuoja.... bet negi imsi ir mesi taip zmogu kol jis nieko blogo nepadare.
Su krikstamote kalbejau mano krikstatevis irgi is tokios seimos kur visi nuo snapselio numire, bet ji ji kazkaip sugebejo sulaikyt.
Tai man cia palaikantis dalykas, kad jei ji galejo tai gal ir as galesiu.....

O del to lepinimo tai jau tikrai sutinku 100%
Bet kaip sunku neislepint, kai ta meile seile tokia sviezia, viska noris del mylimo vyro padaryt.
Tai kartais ir uzsimirstu. Padariau kazkada valgyt ir pasiuliau paciam isidet tai kokios akys buvo tai paskui kelias dienas net valgyt nedariau tai lasinius valge paskui kai vel padariau tai tokia ivertinta pasijutau
Matau kaip kai kurios drauges jau uzsileido saviskius sau ant gtalvos tai kokios tragedijos kai ka netaip padaro.
O as stengiuos kiek iseina laviruot nors kartais atrodo, kad pati greiciau padaryciau

Žinai,birbusiuk,turiu tokią draugę... Nepatikėsi...išvaizdos nežiūri,su tvarka jai-sunku,viskas tep-lep.O jau vyrą turi...Visos čia nagus apsigraužtumėm,ir ne dėl gražumo(nors ir išvaizdus),o dėl gerumo.Mes varom,plaunam,konservuojam,dirbam ir visus rūpesčius namuos ant savo kupros kraunamės.O ta iš mūsų žvengia,sako-taigi aš moteris,aš daug ko nesugebu,nemoku,bijau-ir tai parodau vyrui.O jis džiaugias,kad visur savo vyriškumą ir ne tik gali parodyt.Jeigu net triusikus jos plovė,kol vaikus augino,ir valė,ir gamino ir rankos nenutrūko.Iš tikrųjų-juk fiziškai stipresnis.
O tai kaip dabar saviškį nuo gero gyvenimo nupratint...

Ale kokia ji saunuole. Reiktu is jos pasimokyt. Na as irgi ta girdejau,kad reik but silpna kvailute prie vyro Esu kelis kart isbandzius ale man kantrybes pritruksta kaip sakai galeciau jam daugiau visokiu darbu perleist, bet tada namuose visiskas bardakas butu.
Nors keleta dalyku esu perleidus pvz kiausinienes, bulviu kepima nu ir dar kelis patiekalus nu tipo man niekad taip nesigauna skaniai padaryt kelis kart tipo dariau tai specialiai sugadinau, kad valgyt nejo tai koks jis saunuolis jauciasi.
Nu zinai cia gal ir yra ta paslaptis kaip vyras gali pasijusti atsakingu uz savo seima ir neturet laiko gurksnot kasdien. Nieko nebus reik dazytis plaukus baltai ir augint ilgus nagus

Žinai,zuikute,kaip supratau,dar neseniai esi susituokusi...Tai nesuk perdaug galvos dėl kokio menko bardakėlio,nors ir žinai,kad pati viską geriau padarytum... Svarbu,kad vyras ereliu jaustųsi O tu...kaip ir sakei-dažyk baltai plaukus ir augink ilgus nagus ,daugiau kartok,kad nemoki,kad tau sunku,ir kad tik jis...vienintelis...taip sugeba...
Man jau per vėlu to imtis,nes maniškis puikiai žino,kad ir baldus sugebu susirinkt,ir tašes po 10kg kiekvieną iš turgaus partyst,ir sienas išdažyt...
Mano draugelė,apie kurią pasakojau,Dambrauskaitės tipo(įsivaizduoji?),o dėmesio jai netrūksta,nes,kaip kažkuris išsireiškė -"tu tokia moteriška..."
Taigi,mažute,jungi durnių ir mažais užtikrintais žingsneliais pirmyn...

na ka ir as prisijungiu

gyvenam 2 metai kartu. Dar nesusituoke. Ir tuos du metus nebuvo nei dienos kad nebutu butelio vakare. Jis vienas namuose sededamas buteli gali patvarkyti.
As jau nebegaliu i ji ziureti, net jo prisilietimai jau purto mane. Jis pats pripazysta sako :taip as esu priklausomas, tai ka man dabar daryti. Jis supranta tai, bet nieko nesistengia keisti. kadani turi darba tai geria vakarais. pareina 17 val namo ir geria. matau kad pati esu labai silpna jam isrezti viska, ir jauciu gailesti jam, bet jauciu , kad ateis jau greitai tas laikas. Mums jau 30m, ir norisi kurti seima, bet tik ne taip kaip yra dabar. is tikruju liudna labai, kaip prisiversti pasakyti GANA
ech

Ir nesituokit.Vyrai su amžium tik blogėja.O jei matydamas,kaip tu kankinies,nedaro išvadų-ar toks tau reikalingas?Ar taip nusivertini,kad su tokiu žmogum gyveni?Man atrodo,jei susirašytum punktais,KODĖL su juo gyveni,visus UŽ ir PRIEŠ,daug kas pačiai paaiškėtų.O vyrų yra.Taigi manau,kad čia-ne tavo puselė...

[quote=rutka28,2008 09 12, 10:01]
na ka ir as prisijungiu

gyvenam 2 metai kartu. Dar nesusituoke. Ir tuos du metus nebuvo nei dienos kad nebutu butelio vakare. Jis vienas namuose sededamas buteli gali patvarkyti.

ar nebandei kalbėti apie užkodavimą?

Tai lai jis koduojasi, lai kitaip gydosi, lai kapstosi kai tik išmano, bet jei jau geria, aš patariu tik viena - nešt kudašių nuo tokio arba jį patį pasiųst pakibieni fieni. Ar jūs veikt gyvenime neturite ką, kad pačios savo noru su ligoniu susidedate?

Aukso verti zodziai

Mane prilaikydavo tai kad nuvaziavus namo pas tevus , jis gali negerti, gali isgerti 2 stiklukus per vakara prie kompanijos ir viskas ir ramiai visi nueinam miegoti, bet kai tik nera salia tevu viskas prasideda
Is tikruju, kokia as pasirodo silpnavale. bet tikriausiai reiks tarti zodi ir sau paciai ir jam.

Aciu visoms labai labai

rutka, tu nešk į bažnyčią žvakelę uždegti ir padėkoti dievui, kad jis tave sulaikė nuo pagrindinės klaidos - vedybų su tokiu ir bendrų vaikų. Va tada tai būtum pagyvenusi