Vyras geria

Mielos mergaitės, esu ištekėjusi už alkoholiko jau 22 metai. Kai tekėjau, taip pat, kaip ir jūs, tikėjausi, kad mylės, manęs klausys ir negers. Iš karčios patirties galiu pasakyti, kad tai buvo utopija. Vienas po kito gimė trys vaikai. O jis vis gėrė. Buvo ir įžeidinėjimų, ir nepagarbos, ir atsiprašymų po to. Ir daug daug mano ašarų. Gąsdinau, kad skirsiuos. Bet vis nesiryždavau. O metai bėgo... Čia skaičiau, kad kažkuri rašėt, jog kai prasidės vyrui ligos - nebegers. Netiesa. Potraukis alkoholiui yra stipresnis už baimę mirti. Mano vyrui prasidėjo ligos - nuo gėrimo pradėjo streikuoti kasa. Po pirmo priepuolio gydytojai
gelbėjo nuo mirties, buvo prasidėjusi kasos nekrozė (audinių apmirimas). Šiaip ne taip "atpumpavo". Dvi savaites negalėjo valgyti pro burną, maitinamas buvo per zondą, pravestą per nosį. Tada vyras prisikentėjo ir dievagojosi, kad daugiau nebegers. Taip, negėrė 2 mėn. Kai pagerėjo, vėl pradėjo gerti. Ir taip ligoninėje jis su tokiais priepuoliais gulėjo dar 2 kartus. Gydytojai įspėjo, kad jei gers - negyvens.Tris kartus gydėsi priklausomybės centre nuo alkoholizmo. Ir kas iš to. Vis tiek geria. Nebijo net mirties. Anksčiau gerdavo per savaitę 4-5 dienas. Dabar po paskutinio gulėjimo ligoninėje praėjo tik 2 savaitės ir jis vėl pradėjo gerti. Dabar be perstojo geria jau antra savaitė. Tai, va. Džiaugiuosi tik, kad turiu tris puikius vaikus. Tačiau bijau, kad priklausomybė alkoholiui gali būti paveldima. Mėgsta išgerti ir vienas mano sūnų. Dabar tik gailiuosi, kad neišsiskyriau, kai dar buvau jauna ir kai dar galėjau sukurti kitą šeimą. Dabar bijau, kad per vėlu. Nekentėkit, mergaitės. Nedarykit mano klaidų. Esat jaunos ir tikrai dar sukursit naujas šeimas. Ir būsit tikrai laimingos. O dėl vaikų nesiaukokit. Vaikai tokioj šeimos tikrai nelaimingi.

sveikos paneles, smagu cia lankytis, nes visos labai draugiskos, visada pades, patars, bedoje nepaliks...
kas geriau supras jei ne moteris-moteri 
taigi... esu jauna mamyte, tiesiog pasimeciau ir nebezinau ka daryti, bijau ka ir imtis, kad paskui netektu graustis naguciu. bet zinau tik viena kad kuo daraisi vyresnis, tuo protingesnis ir labiau apmastai savo veiksmus, maziau darai klaidu. viliuosi gal atsiras kas gales patarti, bent atvesti ant to tiesaus kelio ir mane 
esu du metus istekejusi, bet jau po pirmu metu santuokos pamaciau, kad vyrui darausi nuobodi, o jam vaikas nuo pat pirmu dienu nei rupejo nei padejo man juo rupintis... taip atvargau metus, prasidejo pykciai, barniai, vyro neistikimybes, lakstymai, gerimai, nenorejau visko taip imti ir mesti, nes jauciausi ir pati siek tiek kalta, kad visa saVE ATIDAVIAU VAIKUI... maziau demesio gal skyriau vyrui, neisiskyriau . po viso sio apmastymo meginau pasikeisti pati... kas gavosi/? laukiuos antrojo leliuko, po tos zinios vyras liepe darytis aborta, delsiau mastydama gal apsigalvos...atejo penktas menuo, o jis duoda man pinigus darytis isvalymui... siaubas galvoju... geriau issiskirsiu, bet mazo zmogucio tikrai nezudysiu, kuo jis kalras, juo labiau jau jis didelis kudikelis 
tada prasidejo pykcviai, barniai, manes uzgauliojimaI... KENTEJAU vel masciau apie skirybas, nes pagalvojau jei jis nepasikeite, tai ir nebepasikeis, o kam save  kankinti juolab dukryte matydavo visus musu barniu...
viskas taip ir tesias... aprimsta... vel pradeda lakstyti, gerti, buti neistikimas, viska slepia nuo manes, bet kantrybe pas mane nzn gelezine, paverkiu ir vel pirmyn. buna dienu kai jis na LEDAS koks geras, mielas bet dauguma dienu buna net nekalba izeidineja... bijau jau 1.5 metu kai bijau daruyti kazkokias isvadas, todel ir  laukiu vis kazkokio prasviesejimo... vyrui su mumis eiti kazkur nesinori pats sako man neidomu, as jam db stora, negrazi... tai ir eina visada vienas, sau leidzia labai daug, dar skaudu ir del izeidinejimu ju k regis nieko nesakius nepadarius gauti replika valkata, t.t. skaudu  nebezinau nei ka daryti ar jam parodyti, kad esu moterias ir galiu isiversti be jo ir iseiti... ar... >?bet jis tada liks laisvas paukstis o man du vaikai cia ne juokas

O ka daryti tokiu atveju, jei vyras kai tik prisigeria (na gimtadienis ar pan.) ir jam kyla agresija Buvo daug atsiprasinejimu, gailejimosi, bet niekas nesikeicia. Ir blogiausia tai, kad jam atrodo jog pas ji nera jokios agresijos, nes jis paprasciausiai puses neatsimena. Nors jam ir draugai sako, kad jo agresija kaip visada buvo nukreipta pries mane, jis vistiek to nepripazysta. Mes vede 4 metus. Turim 3.5 metu dukra. Ar verta toliau buti kartu ir bijoti kiekvienos sventes kur jis isgers Daug kartu sau si klausima uzdavinejau ir manau, kad priemiau sprendima skirtis. Bet vat kyla kitas klausimas: ar taip bus geriau?

Tiesa maniskis kazkada kai draugavom yra viena kart ant manes garsiai uzrikes  Na dar tada manes nepazinojo ir nezinojo kaip tokioj situacijoj elgtis, tai pasirinko visai netinkama buda. As buvau del visai kitu dalyku labai susinervinus. O kai man taip buna as negaliu pratart nei zodzio. Atrodo, kad kas ciela obuoli butu sukises i burna. Tai va o jis neturejo kantrybes palaukt kol as apsiraminsiu    ir kad uzriko    kad baigciau tylet ir viska greit jam papasakociau.
Nu tada tai jam buvo geras sokas    nes per 4 metus tai daugiau niekad tai nepasikartojo.
nu as elergiska    rekimui    sakyciau vaikystes trauma, kai tevai viens ant kito rekdavo.
Tai ta kart maniskis mane gaudyt turejo    as taip suregavau ..... nezinau kiek dar laiko tylejau gal kokia para ir jei nebutu beges is paskos ir atsiprasinejas as buciau negryzus.
Dar man nuo itampos tikai prasideda (cia irgi is vaikystes) visa isbalu kaip popierius akys issproksta   
Tai matyt jam vieno to karto uzteko 

  stiprybes tau    ir tai tu dar labai kantri  as tai biski kas ir iskart pradedu parintis    ir tragedijas daryt    labai bijau kad maniskis nenusivaziuotu    nes polinki tai turi  (ta moteriske apie kuria pasakojau tai jo mama)
  nors kolkas dar atrodo susitariam    aisku tai man tiek pastangu kainuoja    kartais atrodo, kad reik spjaut viska kol dar vaikiuku ner    bet zinote ta meile    ir siaip jis labai geras zmogus    tik kad man kantrybes ir isminties uztektu tai manau viskas bus gerai
o vaiku kaip nori    tai as net neisivaizdavau kad vyras gali taip noret  bet as vis dar stabdis...

Stiprybes tau brangioji    laikykis del savo mergaites. Kartais reik gyvenime drastiskai pasielgt,kad paskui rames dienas turetum. O kartais toki sprendimai gali ir taviski paveikt teigiamai    gal supras ka prarado del bonkeles, ko dar visai smegeneliu nepragere    laikykis, saunuole tu