Vėl išsukam į Napoleono kelią. Netrukus pasiekiam Kanus, į kuriuos atveda dukros svajonė nusifotografuoti ant įžymiojo raudonojo kilimo . Vėl požeminė stovėjimo aikštelė. Bandysim ieškoti kilimo:
Pasiekiam uostą, kuris pilnas milijonierių žaisliukų prabangių jachtų:
Prieiname aktorių šlovės alėją: jie čia palikę savo delnų antspaudus:
Papildyta:
Na, ir pagaliau raudonasis kilimas, tiesa, turistų pakankamai aptrintas :
Dukra įgyvendina savo svajonę :
O aš Kanus pasveikinu va taip :
Dar pora Kanų vaizdų:
Bet laikas visai vakarop, o šiandien dar reikia pasiekti Monaką. Išlekiam į autostradą, žinoma, mokamą. Netrukus GPS įspėja, kad jau kertam Prancūzijos Monako sieną. Daugiau jokių sienos požymių nėra. Parkuojamės šalia dukterėčios namų esančioje požeminėje (tiksliau sakant, kalno vidaus) aikštelėje su 14 aukštų, kurie tęsiasi žemyn iki Monako geležinkelio stoties. Pirmasis Monako vaizdas, išėjus iš požeminio parkingo:
O čia keli vaizdai iš dukterėčios buto terasos :
Laikas miegoti. Rytoj mūsų laukia išsamesnė pažintis su Žydruoju Krantu.
Arturas super Labai patriotiski Jusu marskineliai. Dukra tai grazuole
QUOTE(ZBITKA @ 2012 07 14, 12:41)
Arturas super Labai patriotiski Jusu marskineliai. Dukra tai grazuole
O kodėl ?
Man Arturo jumoro jausmas begalo patinka. Labai pagyvina reportažą. Ir baltas pavydas, kad Monake pabuvojote kaip vietiniai, turėjote asmeninius gidus ir nakvynę
Labai laukiu tęsinio, nes Monakas man nr 1 Europoje. Jau metai laiko po apsilankymo jame, sapnuoju bent kartą į savaitę, kad vis dar vaikštau jo gatvėmis
Patiko man apie kvepalus kaip būnant Grase jų nenusipirkti, neįsivaizduoju Ar gerai išsirinkot, ar prilipo kvapas? (aš savųjų grįžus namo nenaudoju, ten matyt man kitaip kvepėjo)
Jei apie kvepalus prakalbome, tai manau tikrai nuodėmė jų nenusipirkti ...tik mes vos neapsigavome, buvome tame pačiame ko gero muziejuje, kai praėjome visas sales, pabaigoje suvenyrai, kvepalai, tačiau kainos aukštokos pasirodė, jau galvojau ate kvepalams pasakyti, tačiau tik išėjus mus kitoje gatvės pusėje pasitiko specializuota Fragonard parduotuvė, na o jau čia kainos tai tikrai juokingos lyginant su Lietuva, tik aišku nei Sarmos, nei Kristi Anos kvapų Jūs čia nerasit, tačiau buvo labai malonu uosti vis naujus nepažintus aromatus Finalas toks, kad nusipirkau kvepalus, jie man labai tiko ir patiko ir...labai gailėjausi daugiau nenusipirkus, todėl po metų važiuodami draugai man visą rinkinuką paėmė, dvejus jau atsirinkus
Atsiprašau, išsiplėčiau... na moteris , gal atleisite
Atsiprašau, išsiplėčiau... na moteris , gal atleisite
QUOTE(CESARIA @ 2012 07 15, 10:09)
Patiko man apie kvepalus kaip būnant Grase jų nenusipirkti, neįsivaizduoju Ar gerai išsirinkot, ar prilipo kvapas? (aš savųjų grįžus namo nenaudoju, ten matyt man kitaip kvepėjo)
Kvepalų kvapas prilipo - juk apie valandą rinkomės. Tik įspūdis, kad kvapas nesilaiko taip ilgai , kaip Sarminių kvepalų.
QUOTE(ZBITKA @ 2012 07 14, 12:41)
Arturas super Labai patriotiski Jusu marskineliai. Dukra tai grazuole
Visų pirma dukros vardu dėkoju už gražius žodžius
O apie patriotizmą: buvau, esu ir liksiu Lietuvos patriotu - ir čia rimtai, be maivymosi.
Dėl tos nuotraukos - tai turbūt visi supratote mano jumorą.
QUOTE(oddity @ 2012 07 14, 12:46)
Man Arturo jumoro jausmas begalo patinka. Labai pagyvina reportažą. Ir baltas pavydas, kad Monake pabuvojote kaip vietiniai, turėjote asmeninius gidus ir nakvynę
Labai laukiu tęsinio, nes Monakas man nr 1 Europoje. Jau metai laiko po apsilankymo jame, sapnuoju bent kartą į savaitę, kad vis dar vaikštau jo gatvėmis
Dėl tikrai objektyvių priežasčių dukterėčia su vyru negalėjo mums skirti daug laiko, tad negalėjo leisti sau būti mūsų gidais. Bet iš jų gavome labai daug informacijos. GPS jie sudėliojo visus lankytinus taškus. Pasikartosiu - lieku jiems dėkingas už suteiktą galimybę susipažinti su Žydruoju Krantu .
Astra777 - atleidžiu . Juk temos tam irkuriamos, kad joje galėtume pareikšti savo nuomonę, pasidalinti savo įspūdžiais.
Pasigedau lavandu lauku nuotrauku. Gal jos dar nezydejo tuo metu
QUOTE(NY @ 2012 07 15, 21:37)
Pasigedau lavandu lauku nuotrauku. Gal jos dar nezydejo tuo metu
Deja, mūsų viena svajonė liko neįgyvendinta - žydinčių levandų laukų nematėme , jų žydėjimo laikas dar nebuvo atėjęs...
Bet keliaukime toliau:
Aštuntoji diena, birželio 16
Šią dieną mes nuvykome iki Nicos, pakeliavom Žydruoju Krantu ir pagaliau pailsėjome pliaže:
Rytas išaušta nuostabus, saulėtas, tuo patvirtindamas, kad čia 300 dienų per metus šviečia saulė . Atvažiavome ne miegoti, todėl ilgai nelaukdami lipame į automobilį ir pirmyn. Pirmasis mūsų sustojimas suplanuotas vietovėje La Tete de Chien, kas išvertus iš prancūzų reiškia Šuns galva. Ji prie pat Monako. Laaabai vingiuotu keliu (jis matosi vienoje nuotraukoje) pakylam ant kalvos. O ten pirmiausia pamatome štai ką:
Čia, kaip supratome, pati Šuns galva:
Einant link jos, tenka pražygiuoti ir tokiu tuneliu:
Ir štai pagaliau Žydrasis Krantas po mūsų kojomis:
Tuo keliu neseniai važiavome:
Argi nenuostabus tas iš tikro žydras Žydrasis Krantas:
O aplink tokios uolos:
Bet ir tarp šitų uolų irgi žydi gėlės:
O čia Monakas visas kaip ant delno:
Prisifotografuojam, prisidžiaugiam vaizdais. Bet laikas keliauti toliau. Kitas mūsų sustojimas kaimas Eze, kuris mus sužavėjo iki begalybės, todėl nuotraukų iš jo bus nemažai. Tai ant aukštos uolos virš Viduržiemio jūros kaimas:
Į jo centrą patenkama pro XIV a. vartus. Praeiname pro juos ir kylame aukštyn. Žvilgsnis į Viduržiemio jūrą:
Pažvelgę žemyn, pamatome išpuoselėtą sodą:
Artėjame link kaimelio bažnyčios:
Papildyta:
Užeiname į vidų:
Kaip ir daugumoje lankytų bažnyčių, uždegame žvakutę:
Lipant aukštyn, aplink tokie vaizdai:
O dabar tiesiog pasivaikščiokime po siauras Eze gatveles, tokias mielai prancūziškas :
Tos Žydrojo kranto nuotraukos, tai kaip rusai sako- umeret i ne vstat.
Kuo toliau, tuo gražiau. Patys sau dabar pavydit, tiesa?
Dukriukas šaunuolė, būti Kanuose ir neužlipti ant raudono kilimo, nuodėmė.
Kuo toliau, tuo gražiau. Patys sau dabar pavydit, tiesa?
Dukriukas šaunuolė, būti Kanuose ir neužlipti ant raudono kilimo, nuodėmė.
O argi ne mieli šie paršiukai prie vienos parduotuvėlės:
Leidžiamės žemyn, čia aikštelėje prekiaujama įvairiausiais prieskoniais:
Kaip minėjau, žydinčių levandų laukų nematėme, bet kaip kompensaciją apačioje prie TIC pamatome klombas su levandom , o bitės jau dirba savo darbą:
Na kaip, ar nesusižavėjote šiuo kaimeliu ? Bet mes dar norime aplankyti Nicą. Išlekiam į autostradą, ir neužilgo, išėję iš požeminės aikštelės, pamatome Nacionalinį teatrą:
O čia tiesiog keletas Nicos vaizdų:
Nors jau esu rašiusi, bet vis viena pasikartosiu ...na negaliu aš atsispirti tokiems viduramžių miesteliams , nors iki šiol neteko praleisti visų atostogų tokiose vietose, bet vis viena atrodo, kad ten galėčiau vaikščioti amžinai...