Oho, žiūriu, kokias diskusijas
iššaukė keli mano skaičiukai apie kelionės išlaidas. Tad noriu šiek tiek pažerti ir savo pamąstymų.
Visų pirma, kaip ten sakė jau pamirštas katinas Leopoldas: Vaikai, gyvenkime draugiškai
.
Visų metodikos yra teisingos. Juk skirtingose įmonėse įgyvendinant tokį pat projektą, biudžetai gaunasi skirtingi, tai priklauso net nuo tokių dalykų, kaip kolektyvo tradicijos ir darbuotojų įpročiai. Panašiai ir čia: stopkaime, kiek atsimenu iš reportažų, vakarais iš savo pikapo pasidarydavo nemokamą viešbutį pritaikius mano kelionei ir atėmus automobilio nuomos bei nakvynių išlaidas, lieka 5000 Lt mažiau nei litas/km. Mums toks nakvynių būdas negalimas, nes važiavom praktiškai keturi suaugę (mažasis jau praaugo mamą, jei toliau išlaikys tokius tempus, greit ir tėtį praaugs
o mano ūgis nemažas). Be to mano amžius jau reikalauja daugiau patogumų
.
Galiu pritaikyti ir Miramax metodiką: atmeskim nakvynę Vokietijoje, laukiant sankabos disko (100 EUR), atmeskim automobilio nuomą, važiuojant 2-3 keleiviams bei paieškojus pigesnių viešbučių galim sutaupyti apie 30 procentų nakvynėms, tad lieka apie 6800 Lt, t.y. 1 Lt+10%.
Dar būna nuomonė, kad maisto išlaidų nereikia įtraukti į kelionės išlaidas (tai dar labiau sumažins išlaidas vienam km), atsieit ir namie valgytum. Bet aš laikausi kitos nuomonės viską, ką išleidau kelionėj, yra jos išlaidos, net lauktuvės. Pvz. aš Lietuvoje tikrai būčiau nepirkęs 10 prancūziško vyno butelių, ką sėkmingai padariau Monake.
Tarp kitko, dar lieka kuras. Mes važiavom tik su dyzeliu. Pernykštėj kelionėj mašinos kompas rodė 5.5 Ltr/ 100 km, šiemet suskaičiavau abiejų automobilių vidurkį kažkur 6.3 km/100 l. Padidėjo gal dėl to, kad buvo daugiau kalnų. Nors važiuojant į kalną kompas rodo 18 litrų, užtat žemyn 0 litrų. Žinoma, į pakalnę reikia važiuoti su įjungta pavara, o ne nuspaudus stabdį, jį spusteli tik labai retai. To labai greitai išmokau pernai Austrijoje. Pasigirsiu
nei pernykštėj (Didysis Alpių kelias Austrijoje, Dolomitinės Alpės), nei šiemetinėj kelionėj (Šveicarija, Napoleono kelias, Verdono tarpeklis, kelias palei Žydrąją pakrantę) niekada neužkaito stabdžiai. Labiausiai nervino, kai pasiveji automobilį, kuris pakalnėn važiuoja su nuspaustais stabdžiais
. (Čia gavosi šioks toks nukrypimas). Na, o naudojant dujas galima, ko gero, dar daugiau sutaupyti.
Tad apibendrinant:
1. Kelionės išlaidos yra labai individualios, tad bendros formulės pateikti neįmanoma. Mano manymu, važiuojant šeimai su mažesniais vaikais reiktų planuoti apie 1.0 - 1.2 lito kilometrui (pagal Miramax), važiuojant su didesniais vaikais reikia galvoti apie 1.5 Lt (žinoma, jei nežadate be proto taupyti).
2. Aš savo biudžeto planavimą pradedu nuo lengviausios dalies nakvynių bei lankytinų objektų kainos, po to plius kuras, maistas, lauktuvės, šiek tiek nenumatytų išlaidų.
3. Iš namų nepajudu, jei neturiu galimybės turėti tiek lėšų: biudžetas + 50% ypatingiems atvejams (šiemet turėjau 12000 Lt). Jei tų procentų neprireiks, liks kitai kelionei, o ką reiktų daryti
, jei šiemetinėje kelionėje nebūčiau turėjęs tų procentų? Žinoma, tai netinka, jei keliaujate su kelionių agentūra, o ne savarankiškai.
4.
Ir svarbiausia: atostogos uždirbamos nelengvu darbu, tad manau, kad per jas reikia pinigus leisti lengvai, netaupant juk gyvename tik vieną kartą. Ir mažiau skaičiuoti, o ieškoti daugiau galimybių keliauti. Va taip...