Kelionė į svajonę

KELIONĖ Į SVAJONĘ



Ką gi, mielieji SM forumo skaitytojai, atsivertėte jau ketvirtąjį mano fotoreportažą. Tiems, kas dar neskaitėte pirmųjų trijų, įdedu jų nuorodas:

Po Europą automobiliu "žaliems" (2010)

Opa opa per Europą (2011)

J'adore Paris (2011)

Nors sprendžiant pagal peržiūrų skaičių, tų, kurie neskaitė, turbūt jau nėra. Tas didžiulis peržiūrų skaičius paskatino mane rašyti ir šį reportažą. Žinoma, ne tik tai – prieš kelionę kur tik galėjau prisižadėjau parašyti, tad pažadus reikia tesėti . Nors iš kitos pusės - keliavom jau kitų atrastais maršrutais (šio reportažo paantraštė galėtų būti „Aidlukos pramintais takais“), kažko naujo neatradom. Bet vėlgi: kiekvienas daug ką pamatom savaip, o ir Aidluka kažkokioje žinutėje rašė, kad būtų visai įdomu virtualiai sugrįžti į prieš porą metų keliautas vietas. Dėliodamas savo nuotraukas dar kartą peržiūrėjau Aidlukos fotoreportažą, galvojau, kaip atrinkti tuos vaizdus, kurie būtų nepanašūs į įdėtus reportaže. Galų gale nusprendžiau, kad jei ir vaizdai bus panašūs – vis tiek, jie šiek tiek kitokie. Tad nepykite, jei pamatysite jau matytus vaizdus.

Noriu įspėti mielus skaitytojus: rašydamas liksiu ištikimas sau – nemoku rašyti sausai: buvau ten, kainavo tiek ir viskas (nors tokie fotoreportažai planavimo metu yra naudingiausi), čia rasite daug subjektyvumo, mano emocijų – amžius jau ne tas, kad galėčiau keistis . Be to, darbe daugiausiai draugauju su sausais skaičiais, tai bent čia leisiu pasireikšti savo romantiškai prigimčiai , bet vis tiek pasistengsiu, kad informacija būtų naudinga: jei pavyks, pateiksiu kiekvienos dienos žemėlapius, visų nakvynių nuorodas, lankytinų vietų kainas ir pan. Tad tikiuosi, kad reportažas skaitytojams bus ne tik pramoga, bet ir suteiks daug informacijos, gal ką nors pastūmės keliauti .

Bet prieš leisdamasis į savo kelionės peripetijas, dar noriu padėkoti visiems šio forumo dalyviams, kurie suteikė labai daug informacijos tiek atskirose temose, tiek asmeninėmis žinutėmis. Dėkoju visiems, kurie laikė suspaustus kumščius už mūsų šeimos kelionės sėkmę . Tarp kitko, daugelis išgirdę, kad savo reportažus dedu į Supermamas, ironiškai nusišypso . Bet čia aš radau griežtą sistemą, čia radau daug geranoriškų bendraminčių (žinoma, rašau apie forumą "Kelionės ir atostogos", kaip yra kituose SM forumuose – nežinau) – visi čia tarsi šeima: pasidžiaugia sėkme, pasiguodžia, kai kažkas nesiseka, o jau informacijos visada tikrai gausi, reikia tik mokėti paprašyti. Tad lieku ištikimas šiam forumui.

Ir dar: negaliu nepadėkoti mano dukterėčiai ir jos vyrui už suteiktą nepakartojamą gyvenime galimybę pabūti Monake, pakeliauti po Žydrąjį Krantą, už nuoširdų lietuvišką mūsų didelės gaujos priėmimą ir net trijų naktų apnakvyndinimą nedideliame butuke Monake, už visą suteiktą informaciją ir patarimus. Nuoširdus lietuviškas AČIŪ jums .

Na, bet jau laikas baigti šiek tiek užsitęsusią įžangą ir leistis keliauti pirmyn.

PROLOGAS

KAIP GIMĖ SVAJONĖ

Po pernykštės kelionės į Kroatiją galvoje sukosi viena svajonė – pamatyti Atlanto vandenyną, gal Prancūzijoje, gal Ispanijoje, gal Portugalijoje, o gal ir visose šalyse. Bedėliojant mintyse maršrutą, pasirodė, kad turėtumėme pravažiuoti netoli Paryžiaus, bet supratau, kad keliaujant automobiliu Paryžius iškris iš kelionės konteksto, tad rudenį šį nuostabų miestą pasiekėme lėktuvu – ir dėl to džiaugiuosi iki šiol . Bet žiemą jau supratau, kad kelionė link Atlanto tiek atstumo, tiek finansiniu požiūriu mums ko gero nepasiekiama . O noras keliauti juk niekur nedingsta. Kažkurį niūrų žiemos vakarą atsiverčiu Aidlukos 2010 metų fotoreportažą, ir staiga gimsta planas – važiuoti ne į Atlanto pakrantę, o į Žydrąjį krantą. Tai ir arčiau, ir pakeliui galima aplankyti Šveicariją, Prancūzijos Provansą, grįžtant Milaną, užsukti į mūsų mylimą Austriją. Perverčiu daugumą temų apie mūsų planuojamą maršrutą, ypač naudingi stopkaime reportažas, mildutes tetis reportažas, na ir žinoma viso planavimo alfa ir omega – Aidlukos reportažas.

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – taip ir čia: kuo toliau planuoju, kuo daugiau skaitau, tuo didesnis noras aplankyti Šveicariją, pasikelti į Aguille du Midi, apvažiuoti Verdono tarpeklį . Suprantu, kad mano svajonė pasikeitė – Atlanto vandenynas nutolsta... Susidėlioja visas svajonių maršrutas: Šveicarija (Reino kriokliai, Grimslio, Furkos ir Susteno perėjos, Triumelbacho kriokliai, Liucerna, Bernas), Aguille du Midi kalnas, Verdono tarpeklis, Kanai, Nica, Monakas, Milanas, Insbrukas.

Bėga laikas. Kankina nežinomybė – neaišku, ar sugebėsime išvažiuoti: tai finansai, tai sveikata ... Bet gegužės pradžioje galų gale nusprendžiam: kaip ten bebūtų, vis tiek važiuojam. Išvykimo diena aiški: pasibaigus moksleivių mokslo metams – birželio 9 rytas. Įsiprašom į svečius pas dukterėčią Monake, užsisakom viešbučius ir kempingus. Žinoma, baltai (o gal net juodai) pavydžiu tiems, kurie gali sau leisti miegoti palapinėje ar mašinoje ir turėti absoliučią keliavimo laisvę, na o mano ir žmonos nugaros problemos nelabai leidžia tai daryti . Tad tenka paaukoti dalį atostogų laisvės ir prisirišti prie užsakytų nakvynės vietų.

Prieš kelionę dar reikia išspręsti problemą – kiek pirkti valiutos. Nusprendžiu, kad Lenkijos zlotų neprireiks, užteks kreditinės kortelės, nusiperku 100 Šveicarijos frankų, jų užteko, na ir apie 800 eurų. Jų irgi užteko, grynųjų nusiimti daugiau nereikėjo.

Kelionei reikia tinkamai paruošti automobilį. Savo Peugeot 406 patikiu serviso meistrams. Jie sutvarko pakabą, šiek tiek variklį. Viskas atrodo gerai. Tik dėl sankabos jokių pretenzijų jie neturi. Čia ir buvo esminė pasiruošimo klaida, visų automobilio bėdų priežastis – sudilęs sankabos diskas . Bet apie tai sužinosime tik besibaigiant kelionei...

O dabar pamąsčius apie mūsų kelionės peripetijas, visi nusprendžiam, kad visą kelionę mus lydėjo Angelas sargas : kai reikėjo, jis mus pristabdydavo, kitais atvejais pastūmėdavo į priekį. Bet apie tai vėliau. Laikas pradėti Kelionę į svajonę.

Oi, kaip smagu Arturai15 išvysti Jūsų reportažą, Jūs nepakartojamas rašymo meistras, mokate suintriguoti nuo pirmųjų žodžių...labaiiiiiii laukiu tęsinio ir džiaugiuosi su Jumis, kad svajonė, gal ir ne visa, bet dauguma jos išsipildė

Vooohoo laukiu nekantriai tęsinio ir vaizdų o ir ištikimų gerbėjų ratelis apačioj susidaręs šioks toks

Na pagaliau



Kelioniu Angelas jis turetu buti pavaizduotas vienoje rankoje laikantis zemelapi, o kitoje GPS
Papildyta:

nu tai saviakai sugrizo, siaip ar taip paskui bus tavo eile, nesvarbu, kad nenori rasyti - teks

Ką gi, kaip matau ištikimiausi skaitytojai dar nemiega , tad bandau tęsti toliau:


I DALIS

NUOTYKIAI PRASIDEDA

Pirmoji diena, birželio 9

Ši diena nelabai įdomi, užduotis – pervažiuoti Lenkiją ir pasiekti viešbutį Slubice miestelyje ant sienos su Vokietija.



Iš vakaro visi daiktai jau supakuoti, bet pasižiūrėjus į didžiulę daiktų krūvą, ramybės neduoda mintis – kaip visa tai reikės sukrauti į pežiuko bagažinę ? Daiktų daug, nes tenka pasiimti ir patalynę, pagalves, antklodes... Bet pežiuko bagažinė labai talpi , dar net lieka vietos. Tad 4 val. ryto mūsų keliautojų komanda išvažiuoja iš Klaipėdos.

Toliau viskas kaip įprasta: apvažiuojam Kauną, kertam sieną, kur niekas mumis nesidomi, nors dėl Europos futbolo čempionato sienos apsauga sustiprinta: stovi keli pareigūnų ekipažai, jie per žiūronus stebi atvažiuojančias mašinas, matyt, sukėlusias įtarimus, stabdo, tikrina. Toliau Augustavas, Lomža, Ostrow Mazowiecka, Varšuva.
Torunės trasa ir alėja Armii Krajowa visiškai suremontuotos, tablo šviečia užrašai, kad A2 trasa atidaryta iki pat Berlyno. Iš tikrųjų net nepajuntam, kaip išlekiam į greitkelį, kurio aplinka dar tvarkoma, dar kai kur statomi tiltai, bet visa tai netrukdo švilpti su vėjeliu . Tarp kitko, žemėlapyje, kurį įdėjau, dar nėra šios greitkelio dalies – maršrutas rodomas pro Lodzę. Už Varšuvos sustojam dar nevisiškai įrengtoje aikštelėje, bet modernus tualetas jau veikia:



Vaizdas iš aikštelės į greitkelį:



Iki sienos tenka stabtelėti keturiuose mokėjimo punktuose ir sumokėti dukart po 14, kartą 9.9 ir kartą 31 zlotą, iš viso 68.9 zlotų. Tarp kitko, prie pat Varšuvos jau įrenginėjamas dar vienas mokėjimo punktas, tad greitai teks mokėti dar daugiau . Be nuotykių apie 6 val. vakaro pasiekiam savo užsakytą viešbutį:



Čia viešbučio nuoroda. Viešbutis ne iš pačių pigiųjų (už keturvietį kambarį sumokėjom 249 zlotus), bet labai švarus, malonus. Pusryčiai sotūs, jų kaina irgi normali - 10 zlotų. Dar išvažiuojam į miestelį, užsukam į parduotuvę apsipirkti vakarienei. Bet pravažiuota beveik 1100 km, tad ilgai nelaukus, einame miegoti.

Antroji diena, birželio 10

Ir vėl diena, kuriai nesukurta didelių planų, tiesiog reikia pasiekti užsakytą pensioną Grafenhauzeno miestelyje Švarcvaldo (Juodojo miško) regione. Tam reikia nuvažiuoti beveik 1000 km:



Ryte dar kartą apsilankom vietiniame prekybos centre, nusiperkame produktų visai dienai (Vokietijoje, kuri kitoje upės pusėje, viskas brangiau). Važiuojam per Vokietiją. Greitkeliuose nėra furų (joms sekmadienį draudžiama važiuoti), bet nemažai kelių remontuojama, tad nemažai ir kamščių:



Bet ten kur kamščių nėra, spidometro rodyklė dažnai atsilenkia iki skaičiaus 170 (pagal GPS apie 163 km/h) . Kadangi buvau suplanavęs užsukti į Bambergą, išsukam iš magistralės vedančios į Niurnbergą. Bet čia pakliūnam į rimtą kamštį: mašinos stovi, pravažiuoja greitoji, suprantam, kad priekyje rimta avarija. Kaip ir dauguma mašinų, išsukam iš greitkelio ir nusprendžiam sustoti pirmoje degalinėje. Čia kažkodėl užeina noras pasižiūrėti, kas dedasi po automobiliu, o ten : laša tepalas. Atidarau kapotą, ištraukiu tepalo lygio matuoklį – jis švarus . Čia pat degalinėje nusiperku litrą tepalo, jį visą supilu į variklį. Matuoklis rodo, kad tepalo lygis normalus. Sprendžiame ką daryti: sekmadienio pavakarys, niekas nedirba. Nusprendžiu nusipirkti dar litrą tepalo ir judėti į priekį.

Dabar žiūrint į tai iš perspektyvos, galiu teigti, kad tai buvo pirmoji mūsų Kelionės Angelo (ačiū Cobre už pavadinimą) pagalba: kas būtų, jei nebūtų buvę kamščio, nebūtume sustoję aikštelėje ir dar degalinėje, nebūčiau pažiūrėjęs po mašina ? Ko gero tepalo lygis būtų dar nukritęs, ir varikliui bei mūsų kelionei amen . O dabar – beveik viskas OK.

Pravažiuojam 10 km, stojame, vėl tikrinu tepalo lygį – jis nepakitęs. Tad galutinai nusprendžiu: jei tepalas nepradės staigiai mažėti, važiuojam iki užsakyto viešbučio (o iki jo dar beveik 500 km), o pirmadienio ryte ieškom artimiausio serviso. Stojam kas 50 kilometrų ir tikrinam tepalo lygį, jis normalus, bet po truputį mažėja, nes toliau varva. Pravažiavus dar 400 km jau už Štutgarto tenka supilti dar pusę litro tepalo. Pradeda temti, bet jau netoli mūsų užsakytas pensionas Grafenhauzene (čia jis ryte):



Viešbutį užsisakėm, kadangi jnuo jo iki pirmojo mūsų objekto - Reino krioklių - tik 40 km, ir jo kaina buvo prieinamiausia. Nakvynė su sočiais vokiškais pusryčiais mums kainavo 98 eurus plius 6 eurai miesto mokestis už keturis asmenis. Čia pensiono nuoroda. Gauname dviejų kambarių numerį. Pensionas ir jo šeimininkai patiko. Mes dar nežinojome, kad šiek tiek daugiau nei po savaitės teks čia vėl apsistoti...

Šeimininkų paprašom kartono, kurį patiesiam po varikliu, kad tepalas neužterštų aikštelės. Pradeda pliaupti lietus. Nervai įtempti: ką mums atneš rytojus ?

Trečioji diena, birželio 11

Visą naktį pila lietus. Ryte jis nustoja. Papusryčiaujame pensione. Esant normaliai situacijai, Grafenhauzenas, ko gero, būtų vertas dėmesio miestelis. Pora miestelio vaizdų:





Aplinkui – gražūs Švarcvaldo kalnai ir miškai:



Bet mums ne tas galvoje. Dar vakare matėm, kad miestelyje yra servisas, tad, merginas palikę pensione, su sūnumi važiuojam link jo. Ten pasiūlo važiuoti į autorizuotą Peugeot servisą. Jo adresą dar ryte buvau susiradęs internete. Jis už 25 km kalnų keliais, miestelyje Waldshut-Tiengen, esančiame ant Šveicarijos sienos. Servise meistras, pakėlęs mašiną ir apžiūrėjęs tepaluotą dugną, paskelbia nuosprendį: sugedo turbina, ją reikia keisti, toliau negalima važiuoti . Restauruotą turbiną jie gali gauti tik trečiadienį, o penktadienį atiduoti suremontuotą automobilį. Kas lieka: susirasti pigų motelį, iki penktadienio jame besinervuojant prasivartyti, po to keliauti namo . Svajonei nelemta išsipildyti ? Nusprendžiu – ne! Meistro paprašau automobilių nuomos telefono. Telefonu susitariam dėl nuomos, jie atvažiuoja į servisą mūsų pasiimti. Pasiūlo keletą mašinų. Mums keturiems reikia nemažo automobilio, tad pasirenkam dyzelinį Ford Focus, 2011 m. gamybos, nuvažiavusį 30 000 km:



Bet nuomos kaina žvėriška: 9 dienom ir 1800 km – 750 eurų (pravažiavom 2170 km, tad už kiekvieną papildomą km dar teko sumokėti po 0,15 euro, iš viso nuoma atsiejo 800 eurų ). Tenka kortele sumokėti 1000 eurų (skirtumas – užstatas). Viena paguoda – vadybininkas užklijuoja Šveicarijos kelių lipduką, tad sutaupau 40 Šveicarijos frankų. Belieka grįžti į servisą, perkrauti daiktus iš pežiuko.

Dabar suprantu, kad čia vėl padėjo Kelionių Angelas: teko bendrauti su vokiečių meistrais – mano vokiečių kalba pusėtina, o kas būtų buvę, jei būtų tekę remontuotis pvz. Prancūzijoje – prancūziškai moku tik merci, bonjour ir la france bei la varlė .

Parvažiuojam į Grafenhauzeną, sukraunam likusius daiktus, įsisodinam merginas. Ko gero, visos bėdos baigtos, galim keliauti toliau .

Valio, ilgai lauktas Arturo reportažas

[quote=Cobre,2012 07 05, 00:07]
Kelioniu Angelas jis turetu buti pavaizduotas vienoje rankoje laikantis zemelapi, o kitoje GPS


na čia tai geras Facebook kalba turėčiau pasakyti kad - laikinu , arba lietuviškai - spaudžiu patiktuka
mums dar nekeliavusiems šiemet reik pradėt jaukintis ta angeliuką.
O Artūras15- tai tikrai geba ( čia turbūt įgimta, neišmokta) taip gražiai ( net nerandu tikslaus žodžio ) dėstyti mintis, kad.....net pamiršti kad skaitai pasislėpus darbe.....

Parvažiuojam į Grafenhauzeną, sukraunam likusius daiktus, įsisodinam merginas. Ko gero, visos bėdos baigtos, galim keliauti toliau .
[/quote]

Laukiam, laukiam tęsinio, kuris reiklaingas mums, šituo maršrutu išvykstantiems jau už ne pilno mėnesio Ačiū už informaciją. Rašyk ją ir toliau tiek "sausai", tiek su emocijom

Pasirašau po kiekvienu žodžiu.

Dar tik pasakojimo pradžia, o jau neįmanoma atsiplėšti.
Artūrai15, jei kada parašysite knygą, būsiu gerbėjų gretose.