III DALIS
NUOTYKIAI TĘSIASIVienuoliktoji diena, birželio 19Ryte stipriai papusryčiaujame kiek teko gyventi Vokietijos viešbučiuose, pusryčiai visada labai gausūs

. Merginas paliekame pensione, su sūnumi lekiame iki Waldshut Tiengen. Pripilame pilną baką dyzelio, atvykstam į nuomos įmonę. Toliau vadybininkas apžiūri automobilį reikėjo matyti

, kaip jis pritūpęs prie kiekvieno kampo ieškojo kėbulo pažeidimų, įdėmiai apžiūrinėjo visus stiklus. Bet nors su Ford pravažiavome 2170 km sudėtingais keliais, ant automobilio nė vieno įbrėžimo

. Tad vadybininkas grąžina užstatą. Toliau su taksi nulekiam į servisą. Mūsų Peugeot 406 jau paruoštas, turbina pakeista. Atsisveikinam su serviso meistrais ir grįžtame į Grafenhauzeną.
Susikrauname visą savo mantą, atsisveikinam su pensiono šeimininke. Dar pasigrožim Švarcvaldo apylinkėm. Ir čia be mūsų Kelionės Angelo nepasieita

: turbūt jo pastūmėtas, žvilgteliu po automobilio apačia: o ten tepalas varva

, kaip ir prieš savaitę. Susėdam visi į pežiuką ir lekiam atgal į servisą. Ten po pusvalandžio apžiūros meistras paskelbia diagnozę: pramuštas alkūninio veleno riebokšlis, jį gaus kitą dieną ir apie pietus grąžins automobilį. Švarcvaldas nenori mūsų paleisti

. Turbūt suprasdami savo kaltę, darbuotojai duoda štai tokį pakaitinį automobilį:

Mokesčio už automobilį neima, tik įspėja, kad reikės susimokėti už sunaudotą benziną.
Ieškome viešbučio nakvynei. Susirandame
štai tokį motelį.Keturių vietų kambarys vienai nakvynei kainuoja 98 eurus. Jei būčiau žinojęs, kas laukia kitą dieną, ko gero būčiau grįžęs į Grafenhauzeną ir pakeliavęs po Švarcvaldą. Bet tuo metu priimtas sprendimas atrodė geriausias.
Nuvažiuojam į prekybos centrą, prisiperkam produktų. Išvažiuojam į miestelį nieko jame įdomaus. Kadangi žemėlapyje mačiau, kad šalia teka Reinas, nuvažiuojam iki jo. Po lietaus jis ypač sraunus (turiu tik tokią nuotrauką):

Nuotraukoje matomas tiltas per Reiną jungia Vokietiją su Šveicarija. Ilgai prie Reino neužsibūnam, nes labai puola uodai. Grįžtam į motelį. Vakarėja. Nusprendžiam atsimiegoti už visą kelionę juk ryt laukia kelionė per visą Vokietiją.
Dvyliktoji diena, birželio 20Tai buvo pati bjauriausia kelionės diena

. Rytą 8 valandą suskamba mano mobilus telefonas, skambina serviso meistras dar kažkokios bėdos su automobiliu. Nulekiu į servisą. Meistras parodo susidėvėjusį sankabos diską jį būtina keisti. Pamatęs mašinos sankabos diską, suprantu, kad Kelionės Angelas mus labai laiku sustabdė kaip būčiau pavažiavęs kalnuose, nežinau

...
Susiskambinu su mūsų įmonės mechaniku jis prižiūri ir remontuoja įmonės vilkikus. Mechanikas viską paaiškina: kadangi sankabos diskas buvo sudilęs, Vokietijos autobane jis labai įkaito, dėl to buvo pramuštas riebokšlis, ir pasipylė tepalas. Jokios turbinos keisti nereikėjo. Kai paaiškinu meistrui, kad jie be reikalo keitė turbiną, jis šiek tiek raudonuodamas paaiškina, kad turbina buvo sena. Aš ir pats tai suprantu juk mašina ne pirmos jaunystės

. Bet laiko atgal nepasuksi... Taigi, sankabos diską jie gali gauti kitą rytą ir apie 12 valandą galėsiu pasiimti automobilį. Pasirinkimo neturiu...
Va tada suprantu, kad kažkas nenori, kad mes išvyktume iš Švarcvaldo tai aš pavadinu Švarcvaldo prakeiksmu

... Dar vienai parai užsisakau kambarį tame pačiame motelyje. Buvo mintis nulėkti iki Bodeno ežero, kuris už 90 kilometrų, bet pastoviai purškiantis lietus nuveja tokias mintis. Vėl nulekiam į prekybos centrą. Visas miestelis užkištas automobilių, kadangi, kaip supratau, vokiečių muitinė ant sienos darė totalų tikrinimą, po miestelį zujo automobiliai su užrašu Zollamt (muitinė). Tad ne visada per sieną galima pravažiuoti be patikrinimo.
Užplūsta kažkokia depresija. Dar gerai, kad motelyje veikia nemokamas belaidis internetas vis šiokia tokia pramoga. Nuo nieko neveikimo pavargstame labiau, nei intensyviai keliaudami, tad anksti užmiegame.
Tryliktoji diena, birželio 21Kaip ir buvo pažadėta, dvyliktą valandą pasiimame savo pežiuką. Pajuokauju su priėmėjais, kad Švarcvaldas pagaliau mus paleis. Jie juodamiesi atsako, kad po tokio remonto galiu drąsiai lakstyti po Švarcvaldo kalnus. Bet mūsų šios dienos tikslas- nuvažiuoti kuo arčiau namų, gal net pasiekti Lenkiją. Išvažiuojame dar nežinodami, kad Švarcvaldo prakeiksmas mus dar pasivys

...