Įsikuriam ant smulkių akmenukų. Tolumoje reide stovi prabangios jachtos:
Iš uosto išplaukia gražuolė
burinė jachta (tokie laivai mane labiausiai žavi):
Paėjus betonine prieplauka tolyn į jūrą, sutinkame tokius jos gyventojus
:
O čia vaizdai iš pliažo į Monaką:
Tarp kitko, kitoje nuotraukoje viduryje matosi įžymusis Formulės-1 trasos tunelis (peržiūrėjau visas nuotraukas ir nesupratau
, kodėl nepadariau nė vienos, susijusios su šia trasa esu šios sporto šakos mėgėjas, o Monake praėjome visus žymiuosius taškus: įvažiavimą ir išvažiavimą iš tunelio, starto-finišo vietą, patį lėčiausią posūkį ir kt.):
O čia dar vienas žvilgsnis į Viduržiemio jūros tolius:
Pliaže prabūname iki vakaro. Vanduo nors ir labai sūrus, bet ne toks šiltas, kaip pernai Kroatijoje, nors šiltesnio Baltijos jūroje nesu užtikęs. Todėl puolame maudytis. Tiesa, besimaudančių nedaug daugiausia rusakalbių ir vaikų, tai yra tų, kuriems toks vanduo šiltas
.
Norint nenorint imame lyginti Adrijos pliažą Kroatijoje ir šį. Tiesą sakant, Kroatija laimi visais atžvilgiais: vanduo šiltesnis, jis žymiai švaresnis (bent jau ten, kur buvome pernai Tučepyje, o Makarskoje jis panašus), pliaže taip pat žymiai mažiau šiukšlių, Monake tarp akmenukų daug kažkokių jūros augalų liekanų, kurie prilimpa prie šlapių kojų, pridžiūvus juos sunku nuplauti. Tad Kroatijoje poilsio atžvilgiu, mūsų nuomone, žymiai geriau.
Saulutė leidžiasi žemyn, tad judam link namų. Atgal judėti sunkiau vis tik į kalną. Žinoma, Monake nemažai nemokamų liftų, pakeliančių aukštyn, bet iki jų vis tiek reikia nueiti. Keli vaizdai, užfiksuoti einant per Monaką:
Papildyta:Paminklas deivei Europai:
Žinoma, pavarvinam seilę
, žiūrėdami į prabangių automobilių salonus:
Čia Monako operos pastatas:
Dar keli Monako vaizdai:
Kad pakiltumėme iki buto, mums reikia pereiti ir Monako geležinkelio stotį, ji irgi atrodo pakankamai prabangi:
O toliau jau laikas miegoti. Rytoj mūsų laukia išsami pažintis su Monaku.
: kurortinis miestas , ir tiek. Gal jis gražesnis vakare, nusileidus saulei ir sužibus žibintams 
. 
