Gyvi vakarykščiai pokalbiai vestuvinių muzikantų kompanijoj. Pasikalbėjom atvirai apie dabartines vestuves ir priėjom išvados: dabartiniai muzikantai yra chaltūrintojai, o būtent tokiais juos išugdė iškrypęs užsakovų skonis.
Tie žmonės, su kuriais kalbėjausi, groja jau 20 metų ir jų tokia nuomonė: anksčiau, mokant 20 liaudiškų ir 30 populiarių dainų (Rondo, Vairas, Hiperbolė, Aliukai) + keletą maršiukų, valsiukų, polkučių galima buvo drąsiai eit į vestuves. Nebuvo svečiai išrankūs, viskas tiko, arba beveik viskas. O dabar jau tariantis dėl bet kokių vestuvių jaunieji (piršliai, svotai) reikalauja naujausių dainų, TŲ KURIOS SKAMBA PER TV (visoks "dangus", "kelias į žvaigždes" ir t.t.t.). Liaudiškos iš viso nebepopuliarios, nebent tos "privalomos" (sakalėlis, akmenėlis ir t.t.t.). Taigi muzikantai priversti vogti dainas, gaudyti aranžuotes ir chaltūrinti. Normalaus muzikanto požiūris yra toks: geriau jie pasistatytų CD grotuvą ir leistų originalus, bet jie (uzsakovai) TOKIE DURNI, kad moka po 1500 Lt už vakarą "chaltūros". Vemt verčia dainuojant tas "dangaus" ir "žvaigždžių" častuškas, bet TOKS PIRKĖJO skonis
Pvz. dabar intensyviai mokosi "Vivo per lei" - garantuotai kas nors prašys
Taigi, vestuvinių muzikantų nuomone, vertybės susdėlioja taip:
1. Repertuaras;
2. Aparatūra (kuo garsiau kad rėktų);
3. Vokalas
O kokia jūsų nuomonė apie vestuvių muzikantų repertuarą?