QUOTE(vinipooh @ 2012 07 17, 22:58)
sakykit o apie sia kelione planuojat reportaza rasyt? jei ne, tai gal galit cia siek tiek placiau?
dar labai domina, ar vaziavot i Dubrovnika, jei taip, kaip ten su parkingu kemperiu?
planuojam mes irgi su kemperiu vaziuoti, tai labai domina Jusu patirtis
Reportažo neplanuoju, neturiu tam laiko
su nuotraukom tingiu cackintis
gėda dėl to, bet deja
Užtat mielai skaitau kitų reportažus.
Dubrovnike apsistojom kempinge, kaina buvo didžiausia iš visų Kroatijos kempingų, gal apie koks 50 eurų (galiu ir klysti, nes neatsimenu kainų, dar tas kunas verst į normalią valiutą
), be to, ne ant jūros kranto, iki pležo pėstute apie 10 min. Iki centro važiavom miesto autobusu gal apie 10 min. Apsistojome kempinge apie pietus, ir kai karštis atslūgo, apie kokią 17 val., patraukėme į senamiestį. Kadangi dar buvo ganėtinai šilta, pirmiausia išvaikščiojom miesto gatveles, kur namai meta šešėlį, ir tik po to, jau apie 19 val., lipome ant sienos, ant kurios praleidome apie 2 val. Turiu pasakyti, kad mane Dubrovnikas šiek tiek nuvylė. Tikėjausi kažko tai nerealaus, vau, buvau prisiklausius, kad vienas gražiausių pasaulio miestų, bet kol neužlipom ant sienos tai iš viso nesupratom, už ką jį giria
Kroatijoje pilna panašių miestukų. Ką jis turi išskirtinio, tai įspūdingą miestą juosiančią sieną, nuo jos gražus vaizdai į stogus, jūrą ir pan.
Su kemperiu labai gera Kroatijoje. Laisvė važiuo kada nori ir kur nori
Kelias naktis miegojom netgi ne kempinguose, o tiesiog šiaip, ant jūros kranto, kokioje nors aikštelėje. O šiaip stengdavomės rytais atsikėlę išsimaudyti jūroje, paskui per pietų karštį važiuoti iki kokio gražaus miestuko, rasti ten kempingą, apsistoti, išsimaudyti jūroje, o vakare karščiui nuslūgus eiti pasivaikščioti į miestuką. Kartais per dieną aplankydavom po du miestkus: vieną ryte (maudynių jūroje sąskaita), kitą vakare. Vaikai mūsų buvo maudynių entuziastai, tai juos dažnai palikdavom kemperyje prie jūros, o patys eidavom klaidžioti miestukų gatvelėmis.
Net sunku būtų pasakyti kuris miestukas paliko labiausiai. Visi jie gan panašūs, bet kai įsigilini kiekvienas turi gan savitą istoriją ir paveldą.
Kempingų ieškojom kuo arčiau miestukų ir prie jūros, tad pakelėje stengdavomės pastebėti turizmo informacijos centrus, juose sužinodavom apie artimiausius kempingus, gaudavom žemėlapiukus, belikdavo išsirinkti labiausiai patikusį.
Juodkalnijoje su kempingais prastai, Kotore nebuvo, miegojom mieste centrinėje mašinų aikštelėje prie jūros, bet naktį ten buvo dainos šokiai pokiai, tad neiškentę išvažiavom ieškot ramesnės vietos. Pravalas buvo visiškas, nes kelias pakrante siaurutis ir jokios bent didesnės aikštelės
Šiaip taip sustojom netoli statomo namo. Toks buvo pirmas pasveikinimas Juodkalnijos
Antrą naktį miegojom kalnuose bele kur (važiavom į Lovčeną, Cetinę), trečią dieną aplankėm Barą, žiauriai nepatiko, tad išvažiavom link Skodero ežero, ten prie informacijos centro, restorano didelėje aikštelėje nakvojom, nes vėl kempingų nerasta
Ryte bandėm išsimaudyti Skoderio ežere - irgi pravalas, nes šiltuma svandens kaip vonioj, priaugęs augaliukų, nepaplauksi normaliai. Kitą dieną galiausiai jau radom kempingą Taros kanjone, prie Taros tilto už 10 eurų parai
Labai džiaugėmės, nes jau gyvybiškai reikėjo pasipildyti kemperio vandens ir kt atsargas. Bet... vakare buvo smarkus lietus su žaibais, dingo elektra, per visą naktį taip ir neatsirado, tad vėl visas batarkes nuo akumo reuikėjo krauti. O kempinge elektra pašildomas vanduo, tad vel kemperio dušu teko naudotis, vandenuką taupyti