O raudonskruostis klounas
šypsosis iš vitrinos prieblandoj per lietų
šalia gyvų raudonų tulpių
naktį kioskas užsivėręs lyg perluotė,
pilkieji mūrai be gyvybės,
tykos valkatos tarpuvartėse, taps
nykia nakties scena aklagatvis,
kol suplevens spalvotas vaiko sapnas...
1992
Vaičiūnaitė, Judita. Pilkas šiaurės namas: Eilėraščiai. Vilnius: Vilties spaustuvė, 1994.
Algimantas Kiminius
Ši diena vienintelė
Ši diena - vienintelė gyvenime,
Ji užges. Daugiau jos nebebus.
Mūsų džiaugsmui, mūsų laimei, mūsų nerimui
ši diena - vienintelė gyvenime,
Kaip šaltinį tyrą, ją mes geriame...
o jos balsas toks trapus, skambus...
Ši diena vienintelė gyvenime,
ji užges.
Daugiau jos nebebus.
Ši diena vienintelė
Ši diena - vienintelė gyvenime,
Ji užges. Daugiau jos nebebus.
Mūsų džiaugsmui, mūsų laimei, mūsų nerimui
ši diena - vienintelė gyvenime,
Kaip šaltinį tyrą, ją mes geriame...
o jos balsas toks trapus, skambus...
Ši diena vienintelė gyvenime,
ji užges.
Daugiau jos nebebus.
Miegantis vergas
kai temstantis pasaulis tyliai krenta
apleidžia krantą amžinybės sargas
nakties gyvybė tvenkiasi ir senka
šviesi jėga lydėjusi jo darbus
kada nei vėjas okeaną šviesą
tesaugo sapno ir mirties galybė
laisvėja vergas kai sapnuoja tiesą
baisesnę negu amžinybė
[Aidas Marčėnas]
kai temstantis pasaulis tyliai krenta
apleidžia krantą amžinybės sargas
nakties gyvybė tvenkiasi ir senka
šviesi jėga lydėjusi jo darbus
kada nei vėjas okeaną šviesą
tesaugo sapno ir mirties galybė
laisvėja vergas kai sapnuoja tiesą
baisesnę negu amžinybė
[Aidas Marčėnas]
J. Marcinkevičius
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu -
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:
Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,
Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,
Ir toli, labai toli girdėtis.
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.
Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu -
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:
Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,
Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,
Ir toli, labai toli girdėtis.
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.
Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.
Liepos mėnesį, per lietų,
Du drugeliai skrido
- Man į Vakarus skrist liepė!
- Liepė man į Rytus!
Išsiskyrė du drugeliai
Ežero pakrantėj
- Parašyk tu man laiškelį!
- Parašyk ir man tu!
Viens į vieną, kits į kitą
Nuplasnojo pusę
- Pasakyk, kur tau rašyti?
Kur tu žiemą būsi?..
Kopūstynėje žlegsėjo
Vikšrai tartum tankai
- Parašyk ant debesėlio
Ir pasiųsk į dangų
[Juozas Erlickas]
Du drugeliai skrido
- Man į Vakarus skrist liepė!
- Liepė man į Rytus!
Išsiskyrė du drugeliai
Ežero pakrantėj
- Parašyk tu man laiškelį!
- Parašyk ir man tu!
Viens į vieną, kits į kitą
Nuplasnojo pusę
- Pasakyk, kur tau rašyti?
Kur tu žiemą būsi?..
Kopūstynėje žlegsėjo
Vikšrai tartum tankai
- Parašyk ant debesėlio
Ir pasiųsk į dangų
[Juozas Erlickas]
Angelina Zalatorienė
Dėkoju tau
Dėkoju tau, kad ugnimi buvai,
Kai atėjau aš pūgoje sužvarbus,
Dėkoju tau, kad vėju atskridai,
Vienatvę išvarei už vartų.
Dėkoju tau, kad saule nušvitai,
Kai gyvenau juodžiau už naktį
Dėkoju tau, kad lietumi lietei
Karščiuojančią bejėgę mano kaktą.
Dėkoju tau, kad žodį suradai,
Kada tyla lyg bomba sprogt galėjo.
Dėkoju tau, kad jūra man ošei,
Kai nemiga galvūgaly budėjo.
Dėkoju tau, kad ąžuolu rėmei,
Kai baimė kojas man pakirto,
Dėkoju tau, kad samana glaudei,
Kai akmeniu buvau pavirtus.
Dėkoju tau, kad kartu gyvenai,
Tą pačią žvaigždę mes mylėjom
Dėkoju tau.
Dėkoju dar labai už tai,
Kad padėkot išmokau ir suspėjau...
Dėkoju tau
Dėkoju tau, kad ugnimi buvai,
Kai atėjau aš pūgoje sužvarbus,
Dėkoju tau, kad vėju atskridai,
Vienatvę išvarei už vartų.
Dėkoju tau, kad saule nušvitai,
Kai gyvenau juodžiau už naktį
Dėkoju tau, kad lietumi lietei
Karščiuojančią bejėgę mano kaktą.
Dėkoju tau, kad žodį suradai,
Kada tyla lyg bomba sprogt galėjo.
Dėkoju tau, kad jūra man ošei,
Kai nemiga galvūgaly budėjo.
Dėkoju tau, kad ąžuolu rėmei,
Kai baimė kojas man pakirto,
Dėkoju tau, kad samana glaudei,
Kai akmeniu buvau pavirtus.
Dėkoju tau, kad kartu gyvenai,
Tą pačią žvaigždę mes mylėjom
Dėkoju tau.
Dėkoju dar labai už tai,
Kad padėkot išmokau ir suspėjau...
Liutauras Degėsys
Sidabrinė žiema
Bus tylu, kad ir tu atbusi.
ir per sodą ryte eidama
Tu laiminga lengvai atsidusi:
Pagaliau sidabrinė žiema.
Blyškiai šyptelės saulė per ūką,
Paukštė šūktels girioj viena,
ir blizgės lyg žavus atvirukas
Po sniegu užpustyta diena.
Ak, kaip greitai prabėgo dienelė,-
Pagalvok vakare migdama.
Apie žiemą gražiausią dainelę
Tyliai tyliai dainuoja mama.
Sidabrinė žiema
Bus tylu, kad ir tu atbusi.
ir per sodą ryte eidama
Tu laiminga lengvai atsidusi:
Pagaliau sidabrinė žiema.
Blyškiai šyptelės saulė per ūką,
Paukštė šūktels girioj viena,
ir blizgės lyg žavus atvirukas
Po sniegu užpustyta diena.
Ak, kaip greitai prabėgo dienelė,-
Pagalvok vakare migdama.
Apie žiemą gražiausią dainelę
Tyliai tyliai dainuoja mama.
Dėk mamą prie žvaigždės.
Dėk paukštį prie dangaus.
O gal kas nors pridės
Teisybę prie žmogaus.
[Just. Marcinkevičius]
Dėk paukštį prie dangaus.
O gal kas nors pridės
Teisybę prie žmogaus.
[Just. Marcinkevičius]
Aš nesakysiu, kur skubu,
Namo sugrįžęs po darbų.
Tegu spėlioja!
Tegu pažiūri į akis.
Gal akys ims ir pasakys:
- Gyventi gera!
Tegu paklausia jie širdies.
Galbūt ji pakuždom pridės:
- Mylėti gera!
O jeigu rankų prisilies -
Jos pasakys, neištylės:
- Ir dirbti gera!
J. Marcinkevičius Šią naktį...
Šią naktį mintimis pabėgau nuo savęs,
Pabėgau nuo daiktų, šaltų ir įkyrių.
Žinojau, kad kažką turėsiu parsivest,
Jaučiau, kad reikia rast kažką, ko neturiu.
Nes jau per žema tai, kas buvo aukšta.
Nes jau per menka tai, kuo pats lig šiol buvai.
Nes jau kiekvieną rytą, kiekvieną rytą auštant
Tie patys horizontai ir laivai.
Ir taip kankinamai ilgiesi tolumų,
Ir taip kankinamai ilgiesi aukštumų,
Ir taip kankinamai be tolumų ramu,
Ir taip kankinamai ramu be aukštumų.
Šią naktį mintimis pabėgau nuo savęs,
Pabėgau nuo daiktų, šaltų ir įkyrių.
Žinojau, kad kažką turėsiu parsivest,
Jaučiau, kad reikia rast kažką, ko neturiu.
Nes jau per žema tai, kas buvo aukšta.
Nes jau per menka tai, kuo pats lig šiol buvai.
Nes jau kiekvieną rytą, kiekvieną rytą auštant
Tie patys horizontai ir laivai.
Ir taip kankinamai ilgiesi tolumų,
Ir taip kankinamai ilgiesi aukštumų,
Ir taip kankinamai be tolumų ramu,
Ir taip kankinamai ramu be aukštumų.
Lietus plonom stiklinėm kojom
Po visą sodą bėginėja.
Lazdyno žalsvos šakos moja,
Džiaugsmingai krūpčioja alėja.
Miško aikštelėj senas beržas
Iškėlė žalią kiaurą skėtį,
Ir iš vandens purienos veržias
Pasaulį auksu sužavėti.
Geltonu vingiu žaibas liejas,
Nurieda dundesys platus.
Po visą žemę bėginėja
Stiklinėm kojom tas lietus.
[Henrikas Radauskas]
Po visą sodą bėginėja.
Lazdyno žalsvos šakos moja,
Džiaugsmingai krūpčioja alėja.
Miško aikštelėj senas beržas
Iškėlė žalią kiaurą skėtį,
Ir iš vandens purienos veržias
Pasaulį auksu sužavėti.
Geltonu vingiu žaibas liejas,
Nurieda dundesys platus.
Po visą žemę bėginėja
Stiklinėm kojom tas lietus.
[Henrikas Radauskas]
Aš ateisiu dažnai...
Kai išėjęs į minią
Tu ieškosi akių..
Aš ateisiu dvelksmu
Ir dar kartą save
Neįkyriai priminus,
Aš ir vėl neilgam
Iškeliausiu laiku...
Aš ateisiu dažnai-
Pirmo speigo karoliais,
Rudens dargana,
Ar vaiduokliu naktim...
Aš ateisiu per pūgą,
Per lietų, per gruodą
Susitikti ir vėl
Pakalbėt su Tavim...
Aš ateisiu dažnai-
Susisupus į rūką,
Apsisiautus migla
Darganotais rytais..
O pabandžius paliesti,
Nubrisiu per upę,
Akyse suraibavus
Margais sūkuriais...
Aš ateisiu dažnai-
Tik manęs nematysi,
Nesutiksi manęs
Ir dienų tėkmėje...
Aš ateisiu dažnai
Nors ir ginsi, ir vysi-
Aš ateisiu bekūne,
Beveide dvasia..
Aš ateisiu tokia,
Kokią tvėrei ir kūrei.
Kai svajonių pilies
Sudūlės pamatai..
Net tada, net beveidė,
Bekūnė, betūrė-
Aš ateisiu dažnai...
Aš ateisiu dažnai...
Kai išėjęs į minią
Tu ieškosi akių..
Aš ateisiu dvelksmu
Ir dar kartą save
Neįkyriai priminus,
Aš ir vėl neilgam
Iškeliausiu laiku...
Aš ateisiu dažnai-
Pirmo speigo karoliais,
Rudens dargana,
Ar vaiduokliu naktim...
Aš ateisiu per pūgą,
Per lietų, per gruodą
Susitikti ir vėl
Pakalbėt su Tavim...
Aš ateisiu dažnai-
Susisupus į rūką,
Apsisiautus migla
Darganotais rytais..
O pabandžius paliesti,
Nubrisiu per upę,
Akyse suraibavus
Margais sūkuriais...
Aš ateisiu dažnai-
Tik manęs nematysi,
Nesutiksi manęs
Ir dienų tėkmėje...
Aš ateisiu dažnai
Nors ir ginsi, ir vysi-
Aš ateisiu bekūne,
Beveide dvasia..
Aš ateisiu tokia,
Kokią tvėrei ir kūrei.
Kai svajonių pilies
Sudūlės pamatai..
Net tada, net beveidė,
Bekūnė, betūrė-
Aš ateisiu dažnai...
Aš ateisiu dažnai...
