Gintaras Ambrazaitis
Gimiau svajonių debesį
Gimiau svajonių debesį,
Miegojau amžinoj naktį.
Saldžiam sapne, mačiau tave,
Ir glosčiau plaukus, delnuose.
Aš nežinojau kas šviesa,
Aš nežinojau kas diena.
Tik tavo sapnas šis purus,
Atvėrė man naujus takus.
Nenoriu aš dienos šviesos,
Nenoriu, mirt jos spinduliuos.
Aš noriu sapno šio gilaus,
Ir tavo veido nuostabaus.
Rasa Kutkaitė
Žvilgsnis
vieną dieną
nieko nebeliks
tu nebeprieisi
ir nepaklausi
ar aš noriu kavos
kada grįšiu
kiek metų yra sapnui
kurį sapnuoju
kai tave pamačiau pirmą kartą
vieną dieną
ant mūsų užgyventų naktų
nusileis debesis
juodžemių spalvos ir akmens svorio
tą dieną man jau nebereikės balso
nes aš nebeturėsiu
nei su kuo pasikalbėti
nei ką pasakyti
tą dieną
aš žiūrėsiu nieko nematančiom akim
į dangų
kuriame nebebus debesų
nei paukščių nei žvaigždžių
ir tuomet man atrodys
jog ne aš žiūriu į tuštumą
o tuštuma žvelgia į mane
tokiu žvilgsniu
lyg žiūrėtų į save
Žvilgsnis
vieną dieną
nieko nebeliks
tu nebeprieisi
ir nepaklausi
ar aš noriu kavos
kada grįšiu
kiek metų yra sapnui
kurį sapnuoju
kai tave pamačiau pirmą kartą
vieną dieną
ant mūsų užgyventų naktų
nusileis debesis
juodžemių spalvos ir akmens svorio
tą dieną man jau nebereikės balso
nes aš nebeturėsiu
nei su kuo pasikalbėti
nei ką pasakyti
tą dieną
aš žiūrėsiu nieko nematančiom akim
į dangų
kuriame nebebus debesų
nei paukščių nei žvaigždžių
ir tuomet man atrodys
jog ne aš žiūriu į tuštumą
o tuštuma žvelgia į mane
tokiu žvilgsniu
lyg žiūrėtų į save
Aš sukūriau Tave
Aš sukūriau tave iš dienų ir naktų,
Iš bejausmių veidų ir svajonių šaltų -
Sapnuose uždariau tarsi paukštį!
Aš sukūriau tave iš velnių ir dievų,
Kabaretų tuščių, ežerėliu tylių,
Vien tik tam, kad pakilti i aukštį... Aš ieškosiu tavęs naktyje dienoje,
Ir žiemos pūgoje, ir rudens audroje,
Mintys bėgs tarsi upės vanduo...
Aš ieškosiu tavęs pragare, danguje,
Marmuriniam skausme, savoje širdyje,
Galbūt tam, kad tikėti kažkuo... Aš pamilsiu tave, ne dienas ar naktis,
Ne bereikšmius žodžius, ar kometų ugnis!
Į svajonę vėl bėgsim basi...
Aš pamilsiu akis,
Neš vėl lietų rytys,
Aš gyvensiu - šalia juk esi!..
Eilės paimtos iš čia:
http://www.svajos.co...s_sukuriau_Tave
Aš sukūriau tave iš dienų ir naktų,
Iš bejausmių veidų ir svajonių šaltų -
Sapnuose uždariau tarsi paukštį!
Aš sukūriau tave iš velnių ir dievų,
Kabaretų tuščių, ežerėliu tylių,
Vien tik tam, kad pakilti i aukštį... Aš ieškosiu tavęs naktyje dienoje,
Ir žiemos pūgoje, ir rudens audroje,
Mintys bėgs tarsi upės vanduo...
Aš ieškosiu tavęs pragare, danguje,
Marmuriniam skausme, savoje širdyje,
Galbūt tam, kad tikėti kažkuo... Aš pamilsiu tave, ne dienas ar naktis,
Ne bereikšmius žodžius, ar kometų ugnis!
Į svajonę vėl bėgsim basi...
Aš pamilsiu akis,
Neš vėl lietų rytys,
Aš gyvensiu - šalia juk esi!..
Eilės paimtos iš čia:
http://www.svajos.co...s_sukuriau_Tave
QUOTE(BA @ 2012 07 04, 13:26)
Aš sukūriau Tave
Aš sukūriau tave iš dienų ir naktų,
Iš bejausmių veidų ir svajonių šaltų -
Sapnuose uždariau tarsi paukštį!
Aš sukūriau tave iš velnių ir dievų,
Kabaretų tuščių, ežerėliu tylių,
Vien tik tam, kad pakilti i aukštį... Aš ieškosiu tavęs naktyje dienoje,
Ir žiemos pūgoje, ir rudens audroje,
Mintys bėgs tarsi upės vanduo...
Aš ieškosiu tavęs pragare, danguje,
Marmuriniam skausme, savoje širdyje,
Galbūt tam, kad tikėti kažkuo... Aš pamilsiu tave, ne dienas ar naktis,
Ne bereikšmius žodžius, ar kometų ugnis!
Į svajonę vėl bėgsim basi...
Aš pamilsiu akis,
Neš vėl lietų rytys,
Aš gyvensiu - šalia juk esi!..
Eilės paimtos iš čia:
http://www.svajos.co...s_sukuriau_Tave
Aš sukūriau tave iš dienų ir naktų,
Iš bejausmių veidų ir svajonių šaltų -
Sapnuose uždariau tarsi paukštį!
Aš sukūriau tave iš velnių ir dievų,
Kabaretų tuščių, ežerėliu tylių,
Vien tik tam, kad pakilti i aukštį... Aš ieškosiu tavęs naktyje dienoje,
Ir žiemos pūgoje, ir rudens audroje,
Mintys bėgs tarsi upės vanduo...
Aš ieškosiu tavęs pragare, danguje,
Marmuriniam skausme, savoje širdyje,
Galbūt tam, kad tikėti kažkuo... Aš pamilsiu tave, ne dienas ar naktis,
Ne bereikšmius žodžius, ar kometų ugnis!
Į svajonę vėl bėgsim basi...
Aš pamilsiu akis,
Neš vėl lietų rytys,
Aš gyvensiu - šalia juk esi!..
Eilės paimtos iš čia:
http://www.svajos.co...s_sukuriau_Tave
Labai malonu, kad mano kurtos eilės Jums patinka
QUOTE(BA @ 2012 07 04, 15:26)
Aš sukūriau Tave
Aš sukūriau tave iš dienų ir naktų,
Iš bejausmių veidų ir svajonių šaltų -
Sapnuose uždariau tarsi paukštį!
Aš sukūriau tave iš velnių ir dievų,
Kabaretų tuščių, ežerėliu tylių,
Vien tik tam, kad pakilti i aukštį... Aš ieškosiu tavęs naktyje dienoje,
Ir žiemos pūgoje, ir rudens audroje,
Mintys bėgs tarsi upės vanduo...
Aš ieškosiu tavęs pragare, danguje,
Marmuriniam skausme, savoje širdyje,
Galbūt tam, kad tikėti kažkuo... Aš pamilsiu tave, ne dienas ar naktis,
Ne bereikšmius žodžius, ar kometų ugnis!
Į svajonę vėl bėgsim basi...
Aš pamilsiu akis,
Neš vėl lietų rytys,
Aš gyvensiu - šalia juk esi!..
Eilės paimtos iš čia:
http://www.svajos.co...s_sukuriau_Tave
Aš sukūriau tave iš dienų ir naktų,
Iš bejausmių veidų ir svajonių šaltų -
Sapnuose uždariau tarsi paukštį!
Aš sukūriau tave iš velnių ir dievų,
Kabaretų tuščių, ežerėliu tylių,
Vien tik tam, kad pakilti i aukštį... Aš ieškosiu tavęs naktyje dienoje,
Ir žiemos pūgoje, ir rudens audroje,
Mintys bėgs tarsi upės vanduo...
Aš ieškosiu tavęs pragare, danguje,
Marmuriniam skausme, savoje širdyje,
Galbūt tam, kad tikėti kažkuo... Aš pamilsiu tave, ne dienas ar naktis,
Ne bereikšmius žodžius, ar kometų ugnis!
Į svajonę vėl bėgsim basi...
Aš pamilsiu akis,
Neš vėl lietų rytys,
Aš gyvensiu - šalia juk esi!..
Eilės paimtos iš čia:
http://www.svajos.co...s_sukuriau_Tave
***
kanarėlės mes tik kanarėlės
gelsvos žalios mūsų nugarėlės
o virš nugarėlių plyti mėlis
o tas mėlis remiasi į smėlį
o tam smėly kanarėlių vėlės
kanarėlių broli kanarėlių
čiauškiančių kažką kažkam į ausį
dideliam narve kuriam tave
laiko uždarytą ir baisiausia
jog jauties lyg ne narve
[Kajokas, Donaldas. Tylinčiojo aidas: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1988]
kanarėlės mes tik kanarėlės
gelsvos žalios mūsų nugarėlės
o virš nugarėlių plyti mėlis
o tas mėlis remiasi į smėlį
o tam smėly kanarėlių vėlės
kanarėlių broli kanarėlių
čiauškiančių kažką kažkam į ausį
dideliam narve kuriam tave
laiko uždarytą ir baisiausia
jog jauties lyg ne narve
[Kajokas, Donaldas. Tylinčiojo aidas: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1988]
Vincas Mykolaitis - Putinas
Rudenio naktį
Tyli naktis, šviesi rudens naktis,
Skambi kaip dainiaus kankliai šilkastygiai,
Pilkus laukus, ir pievas, ir girias
Užliejo sidabru taip lygiai lygiai.
Vėlai nuklydau aš į tuščią lauką
Tavim pasigėrėt, gilus dangau.
Pakėliau veidą į žvaigždėtą aukštį
Ir tartum lašas jūroj išnykau.
Ir nežinau, kad šioj buities kelionėj
Minu vien žemės tremtinio takus,
O mano džiaugsmas, poilsis ir laisvė
Toli, kaip aukštos žvaigždės ir dangus.
Ir nežinau, kad ryt ir vėl su saule,
Ant veido užsimovęs margą kaukę,
Žingsniuosiu, kaip lig šiol, į šviesų rūmą,
Kur nieks manęs nei sveikina, nei laukia.
Ir nežinau, kad visos mano dienos
Bus be vilties skausminga vienuma,
Kur mano siela kaip nyki liepsnelė
Klajos, dangaus žvaigždėto laukdama.
Tyli naktie, šviesi rudens naktie!
Tau daug yr žiburių dangum spindėti,
O man širdis viena, tyli, liūdna:
Tau šviesti ir spindėt, o man mylėti.
Rudenio naktį
Tyli naktis, šviesi rudens naktis,
Skambi kaip dainiaus kankliai šilkastygiai,
Pilkus laukus, ir pievas, ir girias
Užliejo sidabru taip lygiai lygiai.
Vėlai nuklydau aš į tuščią lauką
Tavim pasigėrėt, gilus dangau.
Pakėliau veidą į žvaigždėtą aukštį
Ir tartum lašas jūroj išnykau.
Ir nežinau, kad šioj buities kelionėj
Minu vien žemės tremtinio takus,
O mano džiaugsmas, poilsis ir laisvė
Toli, kaip aukštos žvaigždės ir dangus.
Ir nežinau, kad ryt ir vėl su saule,
Ant veido užsimovęs margą kaukę,
Žingsniuosiu, kaip lig šiol, į šviesų rūmą,
Kur nieks manęs nei sveikina, nei laukia.
Ir nežinau, kad visos mano dienos
Bus be vilties skausminga vienuma,
Kur mano siela kaip nyki liepsnelė
Klajos, dangaus žvaigždėto laukdama.
Tyli naktie, šviesi rudens naktie!
Tau daug yr žiburių dangum spindėti,
O man širdis viena, tyli, liūdna:
Tau šviesti ir spindėt, o man mylėti.
GĖLĖ IR VĖJAS
Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė tuoj,-
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų,
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų.
Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos,
Ir trankės, klausinėdamas, kokios ji bus spalvos.
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, -
Gėlė baltai pražydo ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: Balta, balta, balta!
HENRIKAS RADAUSKAS
Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė tuoj,-
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų,
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų.
Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos,
Ir trankės, klausinėdamas, kokios ji bus spalvos.
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, -
Gėlė baltai pražydo ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: Balta, balta, balta!
HENRIKAS RADAUSKAS
Antanas Drilinga
Kol
Kol saulė, kol vėjas,
Kol lietūs žolėj.
Kol stiebias į dangų
Sidabro gėlė.
Kol paukštis padangėj,
O žemėj dangus.
Kol krenta į žemę,
Griaustinis sunkus.
Kol skausmas ir laimė,
Nelaimė greta.
Kol mylinti moteris
Meilės verta.
Kol bręstančių grūdų,
Alsuoja laukai,
Kol bėga per lauką,
Ir laiką vaikai.
Kol žemėje esam,
Dar ne vieni.
Kol aš gyvenu,
Kol tu gyveni.
Kol
Kol saulė, kol vėjas,
Kol lietūs žolėj.
Kol stiebias į dangų
Sidabro gėlė.
Kol paukštis padangėj,
O žemėj dangus.
Kol krenta į žemę,
Griaustinis sunkus.
Kol skausmas ir laimė,
Nelaimė greta.
Kol mylinti moteris
Meilės verta.
Kol bręstančių grūdų,
Alsuoja laukai,
Kol bėga per lauką,
Ir laiką vaikai.
Kol žemėje esam,
Dar ne vieni.
Kol aš gyvenu,
Kol tu gyveni.
J. Aistis
Gegutėlė
Ir atskrido, atplasnojo gegutėlė
Vyšnių sodan -
O tada toks baltas vyšnių sniegas krito...
Užkukavo, užraudojo gegutėlė
Aukso godą,
Ir jos balsas nuaidėjo, nusirito...
Tai kukavo, tai raudojo gegutėlė -
Šaukė soduos,
O jos balsas sidabrinis tvino, tvino...
Susivartė sniego pūga, pasikėlė,
O man rodės,
Kad gegutė graudžiais žodžiais pavadino,
Pavadino vyšnių sodan, kur šakelės
Sniegą kėlė,
Kur vėjelis toks lengvutis siautė, šėlo.
Pavadino vyšnių sodan, kur gegutei
Širdį gėlė,
Kur gegutė savo skausmo nepakėlė...
Gegutėlė
Ir atskrido, atplasnojo gegutėlė
Vyšnių sodan -
O tada toks baltas vyšnių sniegas krito...
Užkukavo, užraudojo gegutėlė
Aukso godą,
Ir jos balsas nuaidėjo, nusirito...
Tai kukavo, tai raudojo gegutėlė -
Šaukė soduos,
O jos balsas sidabrinis tvino, tvino...
Susivartė sniego pūga, pasikėlė,
O man rodės,
Kad gegutė graudžiais žodžiais pavadino,
Pavadino vyšnių sodan, kur šakelės
Sniegą kėlė,
Kur vėjelis toks lengvutis siautė, šėlo.
Pavadino vyšnių sodan, kur gegutei
Širdį gėlė,
Kur gegutė savo skausmo nepakėlė...
Thomas Binz
..................
Vienas sėdžiu aš
mažam kambary,
užrakintos durys,
užsklęsti langai.
Atremiu galvą į sieną
ir laukiu,
laukiu, kol Tu išvaduosi,
nors žinau,
kad durys užsklęstos iš vidaus.
..................
Vienas sėdžiu aš
mažam kambary,
užrakintos durys,
užsklęsti langai.
Atremiu galvą į sieną
ir laukiu,
laukiu, kol Tu išvaduosi,
nors žinau,
kad durys užsklęstos iš vidaus.
Man patinka šypsotis,
Kai išaušta dar vienas,
Niekam nereikalingas rytas...
Man patinka dainuoti,
kai manęs nasiklauso
Nieko negirdinčios ausys...
Man patinka tylėti,
Kai iš lūpų tūrėtų
Išsprūsti laukiamas žodis...
Man patinka trukdyti
Tyliai tekančiai gyvenimo upei -
Aš - žmogus...
IEVA ŠUKYTĖ
Kai išaušta dar vienas,
Niekam nereikalingas rytas...
Man patinka dainuoti,
kai manęs nasiklauso
Nieko negirdinčios ausys...
Man patinka tylėti,
Kai iš lūpų tūrėtų
Išsprūsti laukiamas žodis...
Man patinka trukdyti
Tyliai tekančiai gyvenimo upei -
Aš - žmogus...
IEVA ŠUKYTĖ
