Įkraunama...
Įkraunama...

Gražiausi ir mieliausi eilėraščiai II Tema

QUOTE(brita33 @ 2012 11 28, 19:13)
Tavo mylimoji yra ragana.
Ji sėdi po raudona musmire
ir žiūri į vieną tašką.

[Čepauskaitė, Daiva. Nereikia tikriausiai būtina: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.]

patiko labai wub.gif toks savotiškas ir mielas thumbup.gif

Atsakyti
Atsikelti rytą ir eiti

Per rasą, per rūką,

Per pabudusio paukščio čiulbėjimą,

Per pabundantį medžio šešėlį,



Atsikelti rytą ir eiti

Per saulės šviesą, per skardų

Balsą žmogaus ir per gausmą

Balsų, pripildžiusių erdvę,



Atsikelti rytą ir eiti

Per savo ir tavo buvimą,

Per mudviejų didelę dieną,

Kuri pabaigos neturi,



Atsikelti rytą ir eiti

Ir vadint visa tai - gyvenimu.

(Antanas Drilinga)
Atsakyti
Tie lietūs,— jie visai tokie kaip žmonės.
Ilgi, trumpi, maži ir dideli —
Geri jie būna, būna nemalonūs,
Kai persekioja nuošaliam kely.

Jie būna susigūžę, išsigandę,
Kai slepiasi nuo vėjo debesy,
Pavargę būna — beldžiasi į langą —
Tik niekada nebūna jie sausi.

Jie lanko naktimis Mėnulio kiną,
O miega neilgai — visai trumpai,
Nes šokinėt nuo debesų tramplinų
Į ežerus jie mėgsta kaip vaikai,

Jie mėgsta su draugais linksmai paūžti —
Nerūpestingai šoka ant asfalto,
Ir mėgsta rudenį tarytum Puškinas —
Klajoja po miškus ir jiems nešalta,

Po visą Lietuvą klajoja lietūs,
Kur laukiami, kur nekviesti svečiai —
O rudenį — lyg paukščiai į pietus jie
Greičiausių vėjų lekia traukiniais.

Ir grumiasi virš mūsų šlapios minios
Lyg Žmonės Palangoj, bet jų namai
Ne danguje yra, o vandenynuos —
Jie tik atostogauja ten — aukštai…

[Juozas Erlickas]
Atsakyti
alsuoju būtimi kasnakt
kai į mane brendi
švelnumo vandenyne
širdies lašeliais glostau pėdas
pūkais baltais žeriu sapnus
Tavojoj šypsenoj supuosi
ir odos vingiuose įaudžiu
Tau save...
Atsakyti
Tu užmokėsi už viską.
Pačią didžiausią kainą už tai, kad gimei.
Pulkas begėdžių ironiškų paukščių
persekios visą gyvenimą.
Ramybės valandą
ir sąmyšio valandą
jie tūps pačiam ant krūtinės.
Reikalaus, kad mokėtum.
Tu tik duosi ir duosi.
Tačiau niekas tavęs neišgelbės.
Kadangi nėra atleidimo.
Ir atpirkimo valanda neišmuša žmogui.
Ir nėra jokių vertybių tavy,
kuriomis galėtum mokėti.
Tu pats esi užmokestis už viską.

[Dane Zajc]
Atsakyti
Mirga žvaigždėm ir snaigėm
Žalios palaukių eglytės
Sidabro varpeliais aidi
Naujųjų metų rytas.

Paukščiams parneš dovanų
Saulę-raudoną uogą,
Kiškiams šiltų kailinių,
Vaikams -saldainių ir juoko.

Spindi ledinis langas,
Briedžio ragais išrašytas.
Sidabro varpeliais skamba
Naujųjų metų rytas
Atsakyti
TAU

Tik tau, kuris gyveni
visai nežinomoj gatvėj,
Žmogau, dienos šuliny,
Paskendęs savo vienatvėj,
Žmogau, tarp žmonių visų,
ar tau nebūna baisu –
Kasdien pro mus praeini,
o niekas tavęs nemato.

O tu tikiesi nubust,
nors laukia tavęs kasryt
Tik tuščias tamsus kambarys,
Trūksmingas tavo alsavimas,
Nemirksinčios išplėstos akys,
nubusk iš gyvenimo savo,
Tik vakaras dairosi aklas,
ir tu žinai – tai ne sapnas.

Žmogau, kuris gyveni,
lyg eitum per ištemptą vielą,
Giliam dienos šuliny,
Visai nežinomoj gatvėj,
Ant veido mylimo mielo –
gražesnis tau nei vienatvė –
Suspindęs vakarą vėlų –
kažkas – šviesa ar šešėlis...

[Degėsys, Liutauras. Tai naktis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990]
Atsakyti
Jei nebijai skraidyti

Ir lėktuvas, ir vanagas skraido,
Brolių juodvarnių pulkas darnus…
Pasakyk, ar skraidyt nebijai tu? -
Ir eilėraštis turi sparnus.

O! Jis gali tave nuskraidinti
Ir į Užvakar, ir į Poryt,
Nes eilėraštis greitas kaip mintys
Ir kaip aitvaras mėgsta skraidyt.

Naudininke širdis – jo variklis,
Kilmininkė fantazija – kuras.
Tad pirmyn! Atsiminkite tik,
Kad eilėraštis stabdžių neturi.

Kur matyta, kad stabdžiai skraidytų! -
Apsieisim puikiausiai be jų.
Tu atverk viršelius, lipk į vidų,
Įsitverk už sparnų abiejų.

Nebijok! Jei eilėraštis žalias,
Jeigu gimęs jisai auštant rytui
Iš spalvotų sapnų – viską gali!
Tik negali jisai neskraidyti.

[Juozas Erlickas]
Atsakyti
Ir aš, ir tu
ir mes, ir jūs, mielieji,
Tik įvardžiais,
tik įvaizdžiais pavirsim.
Prie žodžių lyg
prie rožių prisišlieję,
Bylosime,
bijosime į viršų.

Tuščiai, kvailai
išblėsime lyg tiesos,
Lyg debesys,
šaltieji ir pilkieji.
Vabzdžių būriais
plasnosime į šviesą,
Dienos nakty –
tai mes, menki lėkėjai.

Tylos nutrūkus
siūlui tartum garsui,
Sustosim, rūmų
rūbų atsisakę.
Nei žodžių, ak,
nei rožių neištarsim,
Ir gal tada
pamilsime vienatvę!

[Degėsys, Liutauras. Tai naktis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990]
Atsakyti
Aš jau nepakeliu minčių apie tave
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,
O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”.
O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.


O nesibaigianti kelionė į tave,
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ”.
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ”.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.

Justinas Marcinkevičius
Atsakyti
…Kiek išbarstyta
Bučinių karštų!
Besaikė meilė
Liejasi kraštais.
Mes žvakę deginam
Dienos metu,
Užmiršdami,
Jog vakaras ateis…

( A.Baltakis)
Atsakyti
Henrikas Radauskas

ŽIEMOS DAINA


Sūkuriuotom gėlėm, pasiklydusiais paukščiais,
Nepaeinančiais, griūnančiais sniego kalnais
Apsitvėrė žiema, - neįžiūrimais aukščiais,
Nepagaunamais, alpstančiais tonais švelniais.


O eilėraštis gimsta - kaip vėjas - iš nieko
Ir skambėdamas bėga pusnim neramus,
Bet negali daina prasimušti pro sniegą
Ir sugrįžta - kaip vėjas - į savo namus.





ŽIEMOS PASAKA


Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.

Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.

Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rooosa2: 19 gruodžio 2012 - 22:41