Nesapnuoki niekad keršto, atkeršijęs už mano silpnumą...
nesugrįžk pas mane suteptas, liestas kitų...
Autoriaus nežinau

J. Marcinkevičius
Išeisiu, maniau, į šilą,
galvojau, viena pabūsiu —
lyg broliai medžiai sukilo,
apstojo iš visų pusių.
Ir peikė mane, ir barė,
ir mokė tiesaus paprastumo,
bet priėmė — neišvarė,
bet priglaudė — neatstūmė.
Supuolė pušelės guosti
su dzūkišku nuoširdumu.
O senas protingas gluosnis
lydėjo lig pat namų.
Ten, kur tylūs milžinkapiai stovi,
Griovė priešai pilis medines.
Tvirtesnių čia nebuvo tvirtovių
Už lietuvių plačias krūtines.
Įdainavo nepaprastą drąsą
Motinėlės lopšinė graudi,
Ir Pilėnų ugnis neužgeso:
Dega Margirio ainių širdy.
Ten, kur želia darželiuose mėtos,
Apdainuotas kiekvienas akmuo.
Ten kiekvienas karys ir poetas,
Kiekviena audėjėlė sesuo.
Įdainavo nepaprastą drąsą
Motinėlės lopšinė graudi,
Ir Pilėnų ugnis neužgeso:
Dega Margirio ainių širdy.
Man labai patiko šis, rastas https://www.rasyk.lt...ai/252926.html:
Man labai patiko šis, rastas https://www.rasyk.lt...ai/252926.html:
Man labai patiko šis, rastas rasyk.lt/kuriniai/252926.html: