Nesapnuoki niekad keršto, atkeršijęs už mano silpnumą...
nesugrįžk pas mane suteptas, liestas kitų...
Autoriaus nežinau
Apšviesi laukus,
Ir kaimo bobutės
Dar metams atkus.
Dairysis į svirtį,
Sustos ties daržu.
Negalima mirti,
Kai šitaip gražu.
Alma Karosaitė
Nežinau, ar šitas buvo įkelta, bet man super.
Kaip lotosai vasarą,
Mėnesiena budina
Klausyti nakties pasaką.
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo
O jei ką užsnigo laikinai
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip ir vakar laukiam, liūdim, mylim
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek mylėsim, lauksim, eisim
Tik, kol sninga, būkim tylesni.
Ramutė Skučaitė
Tu sakei, kad Angelas baltas,
O aš matau jo žydras akis,
Tu sakei, kad laikas nekaltas,
Jei vėjais paleidžiam savo viltis...
Tu sakei, kad laimė atranda
Savo tikruosius vaikus,
O aš matau, kaip mano laimė galanda
Lyg giltinė savo dalgius...
Neišsaugojau Tavo svajonių, atleisk man...
Netikėjau, kad laimė būna tokia trapi...
Ir dabar, kai Tu tolsti pasaulis išeina man
Jis išeina ir liekam tokie svetimi...
Tolumon nuvilnyja Tavo skambantis balsas
Aš girdžiu dar žodžius, bet Tavęs nematau...
Ašaros kaupias lėtai, jos sustingsta kaip perlas
Ir pasaulis mūsų jau lieka padalintas pusiau.
/Aldutė Vakarė/
J. Marcinkevičius
Išeisiu, maniau, į šilą,
galvojau, viena pabūsiu —
lyg broliai medžiai sukilo,
apstojo iš visų pusių.
Ir peikė mane, ir barė,
ir mokė tiesaus paprastumo,
bet priėmė — neišvarė,
bet priglaudė — neatstūmė.
Supuolė pušelės guosti
su dzūkišku nuoširdumu.
O senas protingas gluosnis
lydėjo lig pat namų.
Ten, kur tylūs milžinkapiai stovi,
Griovė priešai pilis medines.
Tvirtesnių čia nebuvo tvirtovių
Už lietuvių plačias krūtines.
Įdainavo nepaprastą drąsą
Motinėlės lopšinė graudi,
Ir Pilėnų ugnis neužgeso:
Dega Margirio ainių širdy.
Ten, kur želia darželiuose mėtos,
Apdainuotas kiekvienas akmuo.
Ten kiekvienas karys ir poetas,
Kiekviena audėjėlė sesuo.
Įdainavo nepaprastą drąsą
Motinėlės lopšinė graudi,
Ir Pilėnų ugnis neužgeso:
Dega Margirio ainių širdy.
- Autorius: Paulius Širvys
Man labai patiko šis, rastas https://www.rasyk.lt...ai/252926.html:
Tamsus kaip naktis kambarys.
Tyliai plaka širdis.
Vėl apgaubia malonus ilgesys.
Kokia galėtų būti ateitis,
Kai dabartis - tik liūdesys,
Jei vieną žingsnį žengtų kažkuris?
Gal lūpų kuždesys
Galėtų išgydyti visas žaizdas paslapčiomis…
Gal juoko skambesys
Galėtų išsklaidyti juodus debesis…
Gal vienas bučinys,
Galėtų ištirpdyti skausmą, kurį sukėlė praeitis…
Pradingtų pagaliau tas maudulys.
Deja, ne tau ir man tokia lemtis.
Tavam kely tesu nereikalingas kliuvinys,
Bet širdyje vis tiek liks tyliai pasislėpusi viltis.
Tamsus kaip naktis kambarys.
Lėtai atmerkiu akis.
Užgęsta paskutinis dienos žiburys.
Miestas užminga. Vidurnaktis.
Sninga.
Man labai patiko šis, rastas https://www.rasyk.lt...ai/252926.html:
Tamsus kaip naktis kambarys.
Tyliai plaka širdis.
Vėl apgaubia malonus ilgesys.
Kokia galėtų būti ateitis,
Kai dabartis - tik liūdesys,
Jei vieną žingsnį žengtų kažkuris?
Gal lūpų kuždesys
Galėtų išgydyti visas žaizdas paslapčiomis…
Gal juoko skambesys
Galėtų išsklaidyti juodus debesis…
Gal vienas bučinys,
Galėtų ištirpdyti skausmą, kurį sukėlė praeitis…
Pradingtų pagaliau tas maudulys.
Deja, ne tau ir man tokia lemtis.
Tavam kely tesu nereikalingas kliuvinys,
Bet širdyje vis tiek liks tyliai pasislėpusi viltis.
Tamsus kaip naktis kambarys.
Lėtai atmerkiu akis.
Užgęsta paskutinis dienos žiburys.
Miestas užminga. Vidurnaktis.
Sninga.
Man labai patiko šis, rastas rasyk.lt/kuriniai/252926.html:
Tamsus kaip naktis kambarys.
Tyliai plaka širdis.
Vėl apgaubia malonus ilgesys.
Kokia galėtų būti ateitis,
Kai dabartis - tik liūdesys,
Jei vieną žingsnį žengtų kažkuris?
Gal lūpų kuždesys
Galėtų išgydyti visas žaizdas paslapčiomis…
Gal juoko skambesys
Galėtų išsklaidyti juodus debesis…
Gal vienas bučinys,
Galėtų ištirpdyti skausmą, kurį sukėlė praeitis…
Pradingtų pagaliau tas maudulys.
Deja, ne tau ir man tokia lemtis.
Tavam kely tesu nereikalingas kliuvinys,
Bet širdyje vis tiek liks tyliai pasislėpusi viltis.
Tamsus kaip naktis kambarys.
Lėtai atmerkiu akis.
Užgęsta paskutinis dienos žiburys.
Miestas užminga. Vidurnaktis.
Sninga.