Italija, Lazio regionas

Keliautojai 2 šeimos: 4 suaugę ir 4 vaikai: 2,5m, 3m, 7m, 13m.
Vietovė: Italija, Lazio
Lėktuvo bilietus nusipirkome anksčiausiai. Vėliau susiradome mums tinkantį namą su 4 miegamaisiais, 3 voniom, lauko terasa (ilgoms vakarienėms) ir uždaru kiemeliu. Jūra už ~2,5km. Savaitei likus iki kelionės užsisakėm automobilius-2 Fiat pandas (vos tilpom su vaikais ir lagaminais ) ir sugalvojom preliminarų kelionės maršrutą. Kadangi yra mažų keliautojų, nusprendžiam judėti aplink išnuomotą namą ne didesniu nei ~50km spinduliu

1 Diena. Nusileidžiam į Ciampino (Roma) oro uostą mažiausiam keliautojui šaukiant ant viso lėktuvo dėl nenoro segtis diržo ir sėdėti vienoje vietoje... Išsinuomojam automobilius su smulkiais nesusipratimais, sėdam į mašinytes ir judam į pietus. Mūsų tikslas išnuomotas namas San Felice Circeo ~90km kelio. Mažasis šiek tiek pazirzia, bet didžiąją dalį kelionės pramiega. Pasiekę miestelį sustojame mažoje parduotuvėlėje vietinio maisto vakarienei ir pusryčiams. Susikalbėti galima tik itališkai arba rodant ženklus . Taip buvo beveik visos kelionės metu, sutikome vos keletą žmonių, kalbančių angliškai. Tačiau visai neblogai pavykdavo suprasti vieni kitus.
Taigi, susitinkame su šeimininkų įgaliota moterimi ir 2 vaikinukais, kurie mus nulydi į namą, viską parodo. Mielai atsako į visus mus dominančius klausimus.

Namas


Na, bet įdomiausi nuotykiai dar priešakyje... mano dvimetis sūnus kažkokiu nesuprantamu būdu nuverčia didžiulį stiklą-lentyną, padėtą ant dviejų akmeninių kolonų, kuri, man matant dūžta ir užkrenta jam ant kojytės Viskas baigiasi labai sėkmingai, kojytės lieka sveikos. Vėliau šeimininkai mums paskaičiuoja už tai 190eur. Tačiau, grindžiant tuo, kad stiklas buvo nepritvirtintas ir viena kolona lengvai siūbuoja (paaiškėja, kodėl taip lengvai stiklas nukrito...) pavyksta susitarti nuostolius pasidalinti pusiau...
Pirma diena nekokia.. nuotaika sugadinta, tačiau tikimės, kad toliau viskas seksis gerai. Taip ir buvo .
2 Diena. Atsikėlę neskubėdami pusryčiaujame savo terasoje ir nusprendžiame apžiūrėti San Felice Circeo miestelį, prie kurio esame ir įsikūrę. Tai vieta, kurioje graikų didvyris Odisėjas susitiko Kirkę (Circe), kuri jo įgulai davė vyno ir pavertė juos kiaulėmis. Pagal Homerą, dievas Hermis pasakė, kaip išvengti Kirkės kerų ir Odisėjas išgelbėjo savo įgulos vyrus.
Prisiparkuojame miestelio uoste (valio dar parkavimas nemokamas, sezonas prasidės po 2 dienų ) ir einame apsižvalgyti.



Neilgai trukus pamatome jaukų smėlėtą pležiuką tarp molo ir uolų. Ten ir apsistojame porai valandžiukių.





Vaikai maudosi, kasinėja smėlį tarp uolų, stato pilis... Oras nuostabus, jūra šilta... Atostogos prasideda...




Papildyta:
Nusprendžiu pakopti uolomis, pamatau tokius paslaptingus laiptelius ir augalų arką, taigi keliauju ten. Toliau eiti galima tik didžiuliais akmenimis. Aš noriu kuo iš arčiau pamatyti kalną, nes aplink jį pilna grotų (mačiau brošiūroje..) Tačiau daugumą jų galima pamatyti tik iš jūros, plaukiant laiveliu.












Papildyta:
Pasidžiaugę jūra užkylame į kalną, į San Felice Circeo senamiestį.














Papildyta:
Pasivaikštome, susirandame restoranėlį ir prisivalgome žuvų bei jūros gėrybių. Aišku, maistas nuostabus.

Vienas patiekalas netikėtai susideda iš 5 ar 6 skirtingų užkandžių













Spagečiai su kriauklytėm



Prisivalgę dar pasivaikščiojame, pasigėrime nuo kalno atsiveriančiais vaizdais į jūrą. Tada perkame vaikams ir tėvams ledų, o mamos su mažučiais espresso pasprunka ant nuošalių laiptelių, nuo kurių atsiveria vaizdas į jūrą, ir ramiai mėgaujamės itališka kavute

Vidurdienis. Nusprendžiam patraukti į sekantį pajūrio miestelį Terracina, esantį už ~17km. Užkylame į kalną, ant kurio yra šventykla: Temple of Jupiter Anxur. Įkurta ~4amžiuje PK, kai kurios dalys pastatytos 2a. ir 1a. PK. Šventykla buvo dedikuota Jupiteriui. Monte Sant'Angelo, 227m aukščio kalnas yra paskutinis Monti Ausoni kalnų grupėje. Prisiparkuojame ir keliaujame apžiūrėti šventyklą.











Nuo kalno matosi Terracinos uostas ir paplūdymiai



Papildyta:
Tolumoje kalnas - tai San Felice Circeo, kuriame buvome iš ryto








60m ilgio salė






Pavargę važiuojame namo, dar sustojame parduotuvėlėje vaisių ir sausainiukų vaikams, bei sūrių, kumpių, alyvuogių, vyno tėveliams.
Vaikams sumigus dar ilgai šnekučiuojamės terasoje, mėgaujamės gaiviu oru ir ramybe
Baltas sūris - tai mozzarella di bufala- buivolių mocarela. Nerealiai skanus sūris.. Valgėm kas dieną


Vietinis vynas

3 Diena. Šiandien nutariame plaukti į netoliese esančią salą Ponza. Tą galima padaryti iš mūsų miestelio San Felice Circeo, bet laivas plaukia tik savaitgaliais.. Arba iš Terracinos uostos, į kurį ir važiuojame, nes šiandien ketvirtadienis. Atvykus į vietą paaiškėja, kad laivas plaukia tik vieną kartą dienoje... ir mes jau pavėlavome. Na ką darysi... greitai keičiame planus ir važiuojame apžiūrėti Gaeta, kuri yra už 33 km. Taip pat prie jūros. Norėjom pamatyti Aragonese pilį. Nuotrauką dedu iš interneto, nes taip ir nepavyko jos normaliai pamatyti...

http://t0.gstatic.co...gpl2V2o7Xvq4iDm

Iš apačios ant kalno pamatome šventyklą, kurioje buvome vakar.


Patraukiame link Gaetos. Važiuojame pajūriu, gėrimės iš vienos pusės jūra, iš kitos kalnais.
Atvykus prisiparkuojame. Šalia mažoje kavinėje vaikai pasistiprina ledais, mamos kava. Ir pradedame kopti į kalną, tikėdamiesi pamatyti pilį. Kelias vadinasi „historico naturale“ ar kažkaip panašiai.. Suprantame, senovėje juo vaikščiojo vietiniai. Keliukas vingiuoja mišku į viršų. Medžiai pridengia nuo karščio.


Apačioje esantys Gaetos paplūdymiai


Pakeliui sutinkame tik 2 vyrukus su kalnų kopimo įranga. Greitai pamatome, kokiais skardžiais jie kopė. Vaizdas gniaužia kvapą, tvorelė tik vienoje vietoje... nuotraukos, žinoma, neperteikia visko...















Papildyta:
Kopiame toliau, jau turbūt kokios 2 valandos. Mažuosius jau reikia nešti ant pečių, miškelis retėja, saulė kepina.. optimizmas ir energija mažėja.
Galų gale kažkur užkopiame...



Pamatome statulą


Vaizdas žemyn


Dar netoliese yra kažkokie kariniai dalykai, kažkokios patrankos... Pilies – nė kvapo. Dabar galvoju, kad turėjome dar paeiti, gal būtų atsivėręs tas vaizdas į pilį... Tačiau, tikrai niekas tam jėgų neturėjom, tik galvojom, kaip greičiau nusileisti žemyn ir pavalgyti. Visi buvome alkani ir pavargę. Laimei radome kažkokį laiptelių tipo keliuką, kuris kirsdamas vingiuojantį keliuką statmenai, vedė tiesiai žemyn nuo kalno. Nusileidę kuo greičiau nuskubėjome pūkštelti į jūrą ir atsigaivinti... Kadangi jau vėlyva popietė nuskubame ieškoti, kur užkrimsti. Apvažiuojame „mūsų“ kalną iš kairės pusės. Ten yra uostas, kurį matėme iš viršaus, mietelis, kylantis į kalną, ir viršuje matosi dalis pilies. Ieškome kur pavalgyti. Tačiau viskas uždaryta. Vėliau dažnai su tuo susidūrėme. Dauguma parduotuvių ir restoranėlių dienos metu nedirba. Rasti dirbančią tokią vietą yra sėkmės reikalas. Galų gale randame kokteilių barą, ir moteriškė ištraukia vakume supakuotų sumuštinių su sniego baltumo duona/bulka. Na, bet ką darysi.. Tada dar kartą bandome šturmuoti pilį. Paklausiame keletos žmonių kur judėti. Miegančius vaikus ištraukiame iš mašinų ir kopiame miestelio gatvėmis, laipteliais. Nors aukštumoje matome pilies sieną, tačiau (sunku patikėti!) niekaip nerandame kelio iki jos. Galų gale pilis laimi, o mes pasiduodame. Lipame žemyn, sėdame į mašinas ir judame link savo namo. Matyt, šiandien ne mūsų diena... Nespėjome į keltą į salą, neradome pilies.... 

Labai ačiū už pasidalintus įspūdžius, nekantriai lauksiu tęsinio. Italija viena iš mano mylimų šalių, tik va tas karštis ten ne visada man buvo pakeliamas. Ir labai įdomu, kad jūsų lankytos vietos man yra visai naujos

4 Diena. Mūšis pralaimėtas, bet ne karas… šiandien šturmuosime kitą pilį Itri miestelyje Kelias netolimas, kokie ~45km. Nors nuotraukose pilis atrodė gan įspūdingai
http://t1.gstatic.co...9D1YUZ0R8mey-fg
realybėje labai nenustebina. Mažutė... Ir dar nedaug fotografuojame.



Pilies bokštelis


Nuo pilies atsiveria vaizdas į apylinkes






Tačiau miestelio gatvelės, pakeliui į pilį, labai mažutės, dažniausiai tuneliukų tipo, pilnos gėlių...







Leidžiamės žemyn prie mašinų, kurias esame prisparkavę prie pat ledainės/kavinės. Sėdam lauke, su vaizdu į pilį pasistiprinti ir atsigaivinti.
O tada judam link jūros pasipliuškenti. Atvykstame į Sperlongą, kuri irgi turi mažą, keistos formos, pilaitę ant uolos jūroje. Tačiau pilis jau mūsų nebedomina, ieškome kur papietauti. Aištėje randame pora restoranėlių, viename jų prisėdame. Rūkyta kardžuvė, ant grotelių kepti kalmarai, kriauklytės ir dar visokių gerybių. Paliekame krūvą pinigų.. bet ko nepadarysi dėl maisto, kuris meniu pažymėtas žvaigždute, kas reiškia, kad šie produktai pagauti šį rytą. Paskui pietus užtvirtiname šalia esančioje ledainėje didžiulėm porcijom ledų, kurios karštyje tirpsta akimirksniu ir bėga vaikams per rankytes

Papildyta:
Sperlonga
Aikštė, kurioje pietavome












Po pietų leidžiamės žemyn prie jūros. Oras nuostabus, nė debesėlio, vėjelio beveik nėra, vanduo šiltas, skaidrus, paplūdimys smėlėtas... Maudomės jūroje, šildomės saulutėje...
Iš jūros staiga išneria kažkoks juodas "jūrų velnias" pasirodo tai tik naras su šautuvu . Išlipa į krantą, prie diržo pririštas aštuonkojis, kažkokia plekšnė ir dar kažkokia žuvis grobis dar juda...
Papildyta:
Pasilepinę jūra važiuojame namo. Savo miestelyje vienintelėje žuvies parduotuvėje apsiperkame jūros gėrybių: pora aštuonkojų ir kriauklyčių. Iš ko, vienas iš tėvelių, gurmaniškos sielos žmogus, paruošia mums aukšto lygio ir nerealaus skonio patiekalą.


Papildyta:

Na, taip prie karščio reikia prisitaikyti.. Prie jūros truputį gaiviau, bet reikia saugotis...
Vietos, kuriose keliavome, (kiek skaičiau) dažniausiai atostogauja italai. Keliaudami kas dieną sutikdavome ne daugiau ~1 šeimą/grupelę užsieniečių.

5 Diena. Šiandien turime atsikelti anksčiau, kad spėtume į keltą, kuris mus nuplukdys į salą Ponzą Pasirodo, žadintuvą užsistatau valanda anksčiau nei reikia. Pabudus šoku į dušą. Ir kai išlindus iš jo mano vyras paklausia, ar aš tikrai noriu šiandien kur nors važiuoti... suprantu, kad ne... Aktyvi atostogų pradžia padarė savo. Norisi padaryti pertraukėlę. Nors aš ta, kuri visą mūsų keliautojų komandą stumia kuo greičiau judėti, kad tik neduokdie neišvaistytume brangaus atostogų laiko veltui.... lendu į lovą ir nusnaudžiu dar eilutę. Taigi, šiandien visiems laisva diena Tingiai ir ilgai pusryčiaujame-pietaujame terasoje.
Mozzarella di bufala kasytės pavidalu


Vaikai žaidžia kiemelyje, maudosi nedidelėje plastmasinėje vonelėje.


Numiegame pietų miegelio ir vakare dar išsiruošiame pasivaikščioti į miestelį.





Gražiai spalvoti žvejų tinklai


Gražiai vakarėja, oras šiltas, bet nekarštas, malonu vaikščioti.




Vakarienei švieži (ne iš kameros) koldūnai-ravioliai (pirkti koldūnų krautuvėlėje): vieni su kumpiu ir mėsa, kiti su špinatais ir rikotos sūriu


Rytoj tai jau tikrai plaukiame į Ponzą

Fotoreportazas gerulis Ir ziauriai skanus

Ačiuks
Papildyta:
6 Diena. Atsikeliame anksčiau, važiuojame į San Felice Circeo uostą, perkame bilietus ir mes jau kelte. Iki Ponzos salos valanda plaukimo. Įsikuriame antrame laivo aukšte, atviroje laivo dalyje. Vaikams labai patinka žvalgytis ir kuo ramiausiai išsėdi visą valandą.
Ponza yra didžiausia iš Pontine salyne esančių salų. 33 km nuo Circeo kyšulio. Dauguma paplūdimių yra pasiekiama tik iš jūros laiveliais. Sakoma, kad Ponza yra ta pati Aeaea sala Homero Odisėjuje. Viena grota yra pavadinta Kirkės vardu (Odisėjo draugė... jau anksčiau apie ją rašiau) Grotta della Maga Circe. Legenda sako, kad Kirkė šioje uoloje gyveno žiemos mėnesiais, o vasarą persikeldavo į Circeo iškyšulį. Mandra Kirkė

Pakeliui į Ponzą










Štai jau matosi tolumoje uostas




Įplaukiame į uostą. Spalvoti nameliai atrodo labai jaukiai ir smagiai

Išsilaipiname. Laivas atgal 6.10, taigi turime visą dieną. Traukiame apsidairyti.



Įeiname į bažnytėlės kiemą. O jos sienose – kapinės. Keistai jaučiamės, čia taip balta..









žmonių nėra tik vienas keistas vyras, kuris mums šypsosi. Kartais jis susiklykauja su žuvėdra, kuri praskrenda labai žemai. Vyriškis mums parodo, iš kur atsiveria gražūs vaizdai ir veidą uoloje.












Papildyta:
Uola apaugusi kaktusais


Veidas uoloje, kurį mums parodė keistasis vyras


Pasigrožėję vaizdais leidžiamės gatvele žemyn


Mėlynas namelis, kuris ir vadinasi "mėlynuoju namu"




Kvepiantis šuniukas kvepalų parduotuvėlėje


Kadangi svilina negailestingas karštis, nusprendžiame kuo skubiau ieškotis paplūdimio. Praeiname pro du tunelius.


Žmonių pasiteiravus kur rasti paplūdimį ir sekant tomis instrukcijomis atsirandame štai tokioje vietoje Kadangi čia stovi daug laivelių, tai maudytis reikėtų tarp jų Na, vaikams tai tikrai ne problema, jie lipa į jūrą, mėto akmenukus. Smagumėlis.

Susirandame laivelį-taxi, kuris plaukia į netoliese esantį Spaggia di Frontone paplūdimį ir plaukiame ten.

Pakeliui-grotos ir žalias vanduo













Papildyta:
Dešinėje nuotraukos pusėje matosi mūsų tikslas. Žmonių nėra labai mažai, taigi patraukiame link uolos, kur daugiau laisvos vietos.


Vaizdas iš paplūdimio. Visas krantas akmenuotas taigi, apturėjom gerą ne tik pėdų, bet ir nugarų, bei pilvų masažą (kai norėjosi padrybsoti ant kranto).


Vaikai beveik visą laiką mirko vandenyje. Mažieji žaidė su akmenukais, kurių čia netrūko , o didžiosios nardė. Mes su vyru nusprendėme patys nuplaukti į sekantį nedidelį pliažiuką, kurį matėme atplaukdami laivu. Ten taxi neplaukia, jį galima pasiekti tik nuosavu laiveliu. Taigi, buvo vos keletas žmonių

Štai ta rami vietelė

Plaukiant mano vyras mane šiurpino klausdamas: "kas ten toks juodas po tavimi?" Vanduo skaidrus, matosi dugnas ir uolos, nors ir giloka.

Kaip vėliau paaiškėjo, padauginę saulės vonių, grįžtame su taxi-laivu atgal į uostą. Iki laivo į žemyną dar likę 1,5 val. laiko. Ledainėje suvalgome ledų jėgoms atgauti. Visi sėda pavėsyje laukti, o mes su vyresnėle dukra dar keliaujame apžiūrėti garsiojo Chiaia di Luna paplūdimio. Kažkada jis buvo pats svarbiausias saloje, bet dabar kažkodėl uždarytas. Atrodo, kad taip pat nepasiekiamas pėsčiomis.

Štai gražuolis Chiaia di Luna. Realybėje prie uolos dar stirkso kažkokie mediniai lūšnynai, bet jų į nuotauką nepriėmiau

Labai geras fotoreportažas
Norėjau dėl Sperlongos paklausti, kaip tik važiuosim ten kitą savaitę Nėjot iki Tiberijaus grotų ir muziejaus?
Ir ar yra ten nemokamų paplūdimių?

Och kokie vaizdai.
O jums buvo puikus penas ir akims, ir skrandžiams