Tavęs dar nematau...
Bet žinau tu jau esi...
Dar negaliu tavęs paliesti...
Negaliu iki beprotybės grožėtis kiekvienu tavo mažučių pirštukų milimetru...
Negaliu žiūrėti tau į akis ir svajoti, kad ta akimirka užtruktų dar amžinybę...
Negaliu priglausti tavęs sergančio ir trokšti, kad sirgčiau geriau aš...
Negaliu stebėti, koks visagalis pasijusi, žengęs pirmąjį savo žingsniuką...
Negaliu susigraudinti, išgirdusi pirmąjį mama...
Negaliu mokyti tave skaityti pirmąsias raideles...
Negaliu išdidžiai vesti tave į pirmąją pamoką...
Negaliu palįsti pas tave po antklode ir pašnibždomis plepėti apie pirmąją meilę...
Negaliu išleisti paskutiniam mokykliniam valsui...
Negaliu...
Bet žinau tu jau esi. Mano, manyje, iš manęs...
Labai gražu 
Net ašarą nubraukiau
Net ašarą nubraukiau
už širdies griebia
Na labai gražu
kaip graudu, bet labai miela
begalo grazus zodziai 
Aš neverkiu, aš bliaunu.. O tai kiek tu pati praverkei, kol tai parašei..Kitą kartą taip graudžiai ir jautriai nerašyk 
labai gražu
Be galo gražu 
Kaip man patinka tokius dalykus skaityt. Ech, kone pusę istorijų perskaičiau šitam skyrely. O šitoj dar ir ašarą nubraukiau
Kaip man patinka tokius dalykus skaityt. Ech, kone pusę istorijų perskaičiau šitam skyrely. O šitoj dar ir ašarą nubraukiau
kazkaip kuo toliau tuo graudziau darosi....mieli, silti ir artimi zodzizi kiekvienai is musu.. ech tas laukimas!!! 
