Daugintojai

Prisidedu prie nenormalių Tiesa, šunį pirkau su paskirtim - planavau eit į parodas ir užsiimt dresūra. Gavau tai, ko laukiau ir kam IŠ MINIMALIOS ALGOS taupiau dvejus metus. Taip, tai buvo 800 litų "ant popieriaus", nuo kurių kas mėnesį dėjau po 50-70 litų, į tą patį fondą keliavo ir gimtadieninės, kalėdinės dovanos. Ar manau, kad dar nelabai ilgai ir taupiau Taip, turiu šunį, kuris man yra idealus - geresnis, nei kad pati tikėjausi pirkdama.

Dabar apie uždarbį... Tikrai gerų kraujų, ir, kritiškai pažvelgus, neblogos anatomijos bei charakterio šuo, kuris tikrai gali būti naudojamas veisime kaip neblogas reproduktorius, yra man uždirbęs 150 eurų Na, dar pridėčiau kokį kilograminį maišą sausiako, porą pigių pavadžių ir keletą žaisliukų, kuriuos laimėjom varžybose. Va tau ir atsipirkimas šunio

Daugiau cia tokiu nenormaliu yra, nesijauskit vienisos

Uz kuriuos lygiai taip pat sekmingai buvo sumoketa geroookai didesne kaina registruojantis i parodas taip kad...bet tai juk hobis-malonumas. Eidamas zvejot ir prisiperki visokiu nesamoniu, o jei pagauni kazka tai jeee nesvarbu kad tai tik katinui tinkamas laimikis


Papildyta:


Bet juk jei nepatiko pas viena - ieskai toliau kito. Tikrai Lietuvoje (nezinau kaip kitose veislese), bet ta kuri mane domina bvo ir yra daug. Nepatiko vieni -ieskojau kitu, nepatiko tie, ieskojau vel. O tuo paciu taupiau. Ir nei vienas man nepuole aiskinti, kad jie vazinejo po pasaulines parodas, kad ju sunys ten super duper cempionai. Apie tai tik salia suns vardo parasyta ir tiek.
O jei isgasdina paieskos...ai visokiu tu zmoni yra. Vieni sunis ant grandines laiko ir nemato tame nieko bloga, kiti ant padusku susikele ir i lauka net neveda...

Bet vistiek supraskit viena karta, kasd dokumentai tai ne siaip kazkas, be ju nebutu tos veisles tiesiog, nes tie patys daugintojai neiuri kur ir kaip ka veisia, jiem bele panasus! Tai jie yra elemtarus vagys ir tiek. Nes veisles veisejai saugo, stengiasi vis gerinti. O cia nusiperka (kad ir su dok) ir paleidzia kas ruja bedokumencius su kaimynu panasiu i veislini.

Ir visi, kurie perkate "tokį pat, tik be dokumentų" supraskite dar vieną momentėlį - jūs savomis rankomis dar kokius 5 pasmerkiate išsekimui, kančiai, ligoms, mirčiai, prieglaudai... Vat ir gyvenkite, džiaukitės savo sprendimu su TA mintimi. Jūs - žudikai. Ir nereikia lia-lia, kad jūs kaip tik vienam šuniukui suteikėte gerus namus. Paklausa gimdo pasiūlą - paprasta.
O jeigu esate tokie mylintis, geri ir pūkuoti - dovanokite šansą prieglaudinukui. Ar snobizmas ir noras turėti "a la veislinį" trukdo?

Neišmanus forumas, paspausčiau Like

Tiesa aš taip pat apsilankau parodose, nes turiu tokia galimybe del to kad mano šuo su dokumentais. Taip tai galimybe, o ne prievole ar butinumas... Einu nes man paciai patinka, patinka tuo kad tiek laiko praleidžiu su šunimi, gilindama ryšį tarp musu: hendlingo pamokos, socializacija kelionese, džiaugsmas pacioj parodoj, kiek daug pamatai ir sužinai... Žinoma jei dar laimi tai išvis širdį pamalonina :> Netgi užsienio parodoj buvom ir kas iš to? Veisti dabar aš jos tikrai neketinu... Taip labai tolimoj ateity tokia svajone turiu, bet net neaišku ar tai bus butent mano dabartinis šuo, nes gal tokias galimybes turesiu tik po 5-10 metu? Kausimas tai kam aš į tas parodas vaikštau jei ne veisimui? Atsakymas prasideda nuo mano parašyto antro sakinio...
Nesuprantu ko taip kai kurie bijo tu dokumentu?

O su kokiu klausimu man dar kreiptis? Jei tarkim visi taip domisi kelis metus apie veislę, taupo ir galiausiai nori nusipirkti, tai po šitiek metų ir telieka klausimas - kokia kaina konkrečiam veislyne konkretaus šuniuko. Apie veislę žinai viską, apie priežiūrą konspektai padaryti, internete šuniukų tėvų sveikata ir giminaičiai išstudijuoti - asmeniškai aš apart kainos nežinočiau, ko veisėjo klausti...
Na, bet tarkim, seniai seniai jau buvo apie tai diskutuota čia kažkur. Suprantu, telefonu/el. paštu kalbant veisėjas neperskaitys klausiančiajam ant kaktos, kiek pas jį ten tų žinių sukaupta. Tai čia ir prasideda nesusikalbėjimas.


Nepatingėjau, skaičiau ir neturiu nieko prieš taupančius ir besidominčius. Apie tuos "durnius" aš išsireiškiau sarkastiškai (kandžiai ar kaip čia pavadinti), labiau gal iš to nesidominčio pusės kaip viskas atrodo.


Aš nemoku paaiškinti, ką noriu pasakyti. Jau vien tai, kad visos mes čia sėdim SM šunų temoj rodo, kad kokia jau ta informacija bebūtų, bet mes jos ieškome, domimės, šviečiamės. Ir nieko keisto, kad dauguma čia perka savo išsvajotą ne tik veislę, bet ir perspektyvas ir kokybę. Kaip tam palyginime su hobiu ir žvejyba.
Bet dauguma nieko neišmano, nieko nežino ir žinoti nenori. O šuns nori. Veisėjas jiems neduoda, žmonės randa alternatyvas - ir reikalavimų jokių, ir kaina maža. O jei koks žmogelis ir bando apsišviesti, tikisi, kad jau kažką išmano, tai ima ir susivaro su klausimu apie kainą, pvz. O kai jis ir taip sunkiai nuomonę keitė (tarkim, SM aršiai pradiskutavo kokią temukę apie dokumentų nereikėjimą), tai tas entuziazmas dokumentams gali greitai būti numuštas.

kad ir tų pačių klausimų negi nesinori iš veisėjo išgirst atsakymų?.. esu kalbėjus ne kartą telefonu net po gerą valandą su ieškančiais šuniuko.. ir beje, kuo daugiau žmogus pasidomėjęs tuo paprastai pokalbis būna ilgesnis parodyčiau kokio ilgio e. laiškus parašo besidomintys, kaip sugeba pristatyti save, savo šeimą , savo visus turimus šunis visai nesenai gavau vieną laišką, iš man gerai žinomo veisėjo, gyvenančio ne LT.. turbūt vienas ilgiausių mano gautų laiškų.. aš jo šunis mintinai žinau, nepaisant to jis nepatingėjo man paklodes prirašyt. Tai kaip manot ką pasirinktų veisėjas - ar tokį žmogų ar žmogų, kuris neva tai mano, kad žino viską ir jam belieka paklaust kainos

dar kartą kartoju, pradėt bendravimą visada reikia be nuostatos kad veisėjas daro ar turi daryt tau paslaugą parduodamas šuniuką..

ir dar vienas pastebėjimas.. būna, kad pirkėjai piktinasi, kai veisėjas neatrašo į e.laiškus.. o aš stebiuosi, kai jie net nepadėkoja, kai atrašai, net jei atsakymas būna, kad šuniukai rezervuoti.

Na savo laiška veisejams taip pat galiu pavadinti paklode..;D Visu pirma aprašiau save, šeima, savo gyvenima, jo režima... Tada ejau prie klausimo kodel aš noriu šuns, kiek laiko noriu, ka per ta laika išmokau apie šunis, apie ka domejausi... Rašiau ka galiu suteikti tam šuniui, kokias gyvenimo salygas, kruvį, kaip maitinti noriu ir t.t. Tada rašiau kokio šuns noriu, kodel pasirinkau ju veislyna, ko noriu iš šuniuko... Tada tik pradejau klausineti: klausinejau kodel parinko tokius šuniuko tevelius, prašiau kad papasakotu apie tevu charakterį, ar tevai sportuojantys ir panašiai... Gaudavau tokio pat paklodes ilgio išsamius atsakymus.. Nei kartelio pirmame laiške NEKLAUSIAU kainos, nei kartelio į kuriuos veislynus kreipiausi... Kaina dažniausiai parašdavo patys veisejai antrame laiške, arba aš paklausdavau iš trecio/ketvirto laiško...
Juk veisejas turi teise žinoti pas ka iškeliaus jo brangiausias vaikas, aš asmeniškai pati neparduociau šuniuko žmogui kurio pirmas klausimas butu ar dar turite šuniuku kokia kaina? Net nesivarginciau atrašyti... Tai tiesiog nepagarba ir ka aš žinau kas rašo? Vyras, moteris? O gal koks puppy millsu kankintojas? Kam jiems šuniuko reikia? Kodel tokios veisles? Kokias salygas jie gales suteikti? Kodel nori butent mano šuniuko? Veisimui ar neveisimui? Pagalvokite Jus, ar atiduotumet savo veista šuniuka, kurį mylite be galo be krašto tokio tipo laiško savininkui, kuriam įdomu ar šuniuku dar turite ir svarbiausias kokia kaina....

Mane jau nestebina kada žmogus parašo tik 1 klausima - kiek kainuoja ? Nestebina nes dažniausia buna kad ir " laba diena " neparašo . O dar kai ta klausima išsiunčia iš kartu daug veisėjams , veisiančiam skirtingu veislių . Ko nori ? Kokia kaina tiks tokia šunį ir pirks ? O SMS tai klasika .Atsakinėti nėra noro o parduoti šuniuką to labiau . Nesuprantu ar čia mandagumo ar supratimo stoka ,ar žmogus tikrai mano kad daro man didžiule paslauga pirkdama šuniuką ?

Dažniausiai, jei jau "kelis metus" domiesi, kaupi žinias, tai ir tuos veisėjus jau ir pažįsti bei būni prisidiskutavus apie veislę. Ir netgi jų kainas jau daugmaž žinai net neklausiant
Bet čia toks norimas pavyzdinis atvejis gal labiau, nors tikrai ne išimtinis.

Klausti kainos nėra nieko gėdinga. Bet va, kai ateina kokios SMS, kaip buvo viena levrečių veisėjai, su klausimu, kiek kainuoja "revletkos", tai tikrai nesukelia veisėjų džiaugsmo. Ir nebūtinai veisėjų - taip pateikiamuose klausimuose atsispindi paprasčiausias etikos ir mandagumo trūkumas, kuris tikrai neskatina pasitikėjimo tokiam klausiančiąjam.
Jei klausiama mandagiai ir paprastai, didžioji dauguma veisėjų tikrai neatsisakys pasakyti kainos ir nepuls "nurašinėti" tokio asmens - gi visi mes žmonės, visi skaičiuojam.

Tikiuosi, minėta levrečių veisėja nesupyks, jei pasidalinsiu ta SMS žinute:

O mes tikrai ne kartu laiškus į veislynus rašėm?

mano vienas paskutinių gautų laiškų...

Laba diena,ieskom prancuzu buldogu kilmes kalytes melynomis akimis,juodais nagais....kaip gauti daugiau informacijos,kas lietuvoje juos veisia?