Adaptacija darželyje -

Na, mano sesuo uzaugo be darzelio - gerai nepamenu tiksliu priezasciu, nes tai labai senas laikas, bet situacija buvo panasi, kaip rutakuc... Buvo keli bandymai eiti i darzeli, visi baigesi nesekmingai, isterijos priepuoliais, nerviniais sokais ir ji iki mokyklos isbuvo namie su mociute... Nors as nuosirdziai siulau nenuleisti ranku, jei imanoma, paauginti vaika namie, gal kokiu 5 metu jis mielai prades bendrauti su vaikais ir eis i darzeli, bet tikrai zinau, kad egzistuoja tam tikras procentas vaiku, kuriems tiesiog nepavyksta ten adaptuotis - tokia buvo ir mano sesuo... Paaugus tos problemos kazkaip praeina, vaikas labiau subresta permainoms, pazintims ir kitiems ivykiams.

As suprantu ir pilnai pritariu, kad daug kas priklauso nuo auklėtojos, bet kaip gi vaikui duosi išsirinkti. Ir kaip suprasti iš pat pradžių ar jis šiaip "kaprizijasi" ar jam auklėtoja nepatinka.

Gal tave kiek nuraminsiu, parašydama, kad ir mums panašiai buvo: pradėjom leisti į darželį lygiai 3-ejų metų gegužės pradžioj. Viskas buvo neblogai, bet savaitę ėjo, 2 sirgo, o atėjus vasarai pasikeitė auklėtojos ir tada prasidėjo... Baisios isterijos, negalėjom net ištarti žodžio darželis - klyksmas ir per 5 min. pakildavo temperatūra. Nuolatinės auklėtojos sakė, kad šaunus ir greit adaptavęsis vaikas, o pakaitinė pasakė atvirkščiai. Bet ji man nepatiko, supratau, kad kažkas įvyko tarp jų, gal barė ar ką darė mano vaikui. Taigi vasarai vėl sugrįžom prie auklės ir kad užmirštų jis tą darželį. Rugpjūčio pabaigoj pradėjom švelniai kalbėti apie darželio privalumus, nuvedėm ir patys buvom porą kartų. Aš esu įsitikinusi, kad geriausiai pradėti vesti vaiką į darželį rudenį, kai yra pastovios auklės ir daugmaž struktūruota veikla grupėje - vaikas pripranta prie žmonių, tvarkos, jaučiasi saugesnis. Ir nuo rudens iki naujų metų pas mane jis neserga, tas irgi svarbu, kad vaikas priprastų.
Taigi, nusiramink, tikėk, kad viskas susitvarkys natūraliai, nes ir aš tuo pačiu klausimu čia esu su nerimu rašiusi mūsų pradžioj... Svarbiausiai - elkis pagal savo intuiciją, kaip mamos širdis liepia, neprievartauk vaiko, leisk jam pasirinkti pačiam, kur tai įmanoma. Jei dar gali turėti auklę - tegu su ja pabando trumpai nueiti, pamažu papratinkit prie vaikų.
Ir dar prisiminiau - sūnaus pusseserė mano akim visai laukinukė buvo - nei vaikų, nei suaugusių iki 3-ijų metų jai nereikėjo ir dabar beveik nereikia, bet eina į darželį, turi gal vieną draugę ten, na, ir nieko, nėra didelių problemų. Laikykis!

Suprantu labai,nes pati turiu ,,nedarželinį" vaiką...Bet visvien vedu jį į lopšelį.Su ašarom kas rytą,su baisingais nenorais,ir jis lygiai taip kaip rase RUTAKUC,ryte plešo nuo savęs drabužius...iš lovos turiu ištempt....kol užmaunu antrą batą,pirmą jis jau nusiėmęs... ..iki mašinos nešu...į grupę pats neina....ko tik neprigalvoju,kad tik kaip nors jį prišnekinti gražiuoju...Bet nepaisant to,nutariau vesti,nes manau, kad tas baimės barjeras turi būti peržengtas.Tėtis galvoja atvirkščiai - kad jei vaikas nenori,tai ir nereikia.Bet jis taip gali nenorėt iki pat mokyklos,o mokykla tai ne darželis,eiti vistiek reikės.
Kiek ramina tai,kad auklėtojos sako,kad jis verkia tik kai esu grupėje.Man išėjus,viskas būna gerai.Žaidžia,išdykauja.Pasiimu linksmą Auklėtoja klausia ,,ateisi rytoj?"Tai su entuziazmu sako,kad taip,ateisiu,iki rytojaus....Bet- rytojus - ir vėl viskas iš naujo: ,,nenooooriu...noriu namooo"...Ašaros kaip pupos....Nu sunku labai man:oh Todėl suprantu,bet - kantrybės

Pamiršau parašyti, kad mano sūnus namuose visai kitoks, negu darželyje (buvo). Namuose jis drąsus, veiklus, netgi sakyčiau vadovaujantis. Viską sureguliuoja: ką kas turi daryti, kur eiti, kaip pasielgti. Kai būnant su broliu ateina jo draugai (broliui 14 m.), jis nebijo nei kiek, laksto išdykauja, dalyvauja, o kai ateidavome iš darželio paimti, vaikas atrodydavo kaip "narkomanas". Visi kieme vaikai žaidžia, o jis stovi ir žiūri. Toks vaizdas, kad jis visą dieną taip stovėjo ir iš vietos nepajudėjo. Atsigaudavo tik namuose.
Ir auklė pasakoja, kad jei pasakė tų batų nesimaus, tai ir nesimaus, to nevalgys, tai ir nevalgys. Duoda mašinėlę žaisti ir parodo kur su ta mašinėle galima važiuoti.

vargse mamyte... manau, kad toki uzsidariusi vaikuti butinai reikia vesti, bet jei jau jis toks pasipiktines tuo darzeliu, tai kad pavyktu nors ji nuvesti, tai siulyciau, kad ir negrazu, bet meluoti. maniske irgi is pradziu nesiverze ir verkdavo nuo ryto, taciau ar kazka pasakydavu, galu gale kazka idomaus pasiulydavau nusinesti darzelin, papirkinedavau saldumynais. taciau poto ji pati suprato, kad darzelyje daug linksmiau nei namie. manau ir tavo berniukas apsipras po kiek laiko, net jei teks meluoti pries nuvedant, jei iseina tai nuvezkite ji automobiliu i darzeli, kad nereiketu ant ranku verkiancio nzst... bet kuriuo atveju tas periodas greit praeis, vaikam reikia vaiku ir mazuju draugu. nuosirdziausiai linkiu sekmes:)

Suprantu, kad vaikai skirtingi ir nevienodai reaguoja i darzelius, nevienodai pripranta prie ju, bet jusu atveju, Rutakuc noriu paklausti: Kaip Jus pati ziurite i ta konkretu darzeli? Kodel norite vaika leisti i ji? Ar esate visiskai patenkinta pasirinktu darzeliu/ aukletoja? Ar esate kalbejusi su vyru/ drauge kazka neigiamo apie darzeli ar vaiko adaptacija girdint Jusu mazajam? Ar manote, kad jusu vaikas turetu jau dabar i ji eiti, ar galetu dar palaukti metus?

Kodel to klausiu? Nes manau, kad vaiko adaptacija darzeliui prasideda... mamos sirdyje. Pirmiausia ji turi susitaikyti su tuo, kad jos pats mieliausias zmogutis pasaulyje dienomis bus su kazkuo kitu, tas kazkas kitas mokys ji gyvenimo vertybiu, formuos jo charakteri.. Kad jis ten paverks (visi vaikai verkia), ne visada bus sotus ir laimingas (ir mes, suaugusieji, nevisada jauciames taip), kad gal ji pastums kitas ir is lyderio namuose jis pavirs nelyderiu darzelyje. Manau, vaikas jaucia kiekviena mamos sirdies virptelejima - gal jis jaucia nepasitikejima is jusu?
parasiau is savo patirties

taip,cia tai problemele...As gal patarciau mamytei nenuleisti ranku ir vel bandyt.Manau jau jis tokio amziaus,kad turetu mokytis buti tarp bendraamziu.
Mano suneliui jau greitai 4m.Siaip labai sudetingo charakterio vaikinukas,apie joki darzeli net girdet nenorejo.Pastoviai buna su manim,su vaikais bendrauti didelio noro nerodo.Beda ta,kad daugiau laiko praleidziam ne Lietuvoj,ir labai trukdo kalbos barjeras,jis kazkaip gedinasi,neranda bendros kalbos...
Zodziu pries pora menesiu nuvedziau as ji i darzeli.Dvi savaites buvau streso busenoj Galvojau kad nieko cia nebus,teks pamirsti apie ta darzeli.Ryte nesirenge,nevalge,darzeli reke,duris sparde,vaikai jam durniai,aukletojos irgi... Zodziu baisu...
Pirma savaite pabudavau su juo,paskui pradejau iseidineti.Bet jis normaliai ten be manes elgesi,zaide,valge,tik miegot grieztai atsisake.Paskui turbut pamate kad visai smagu tam darzeli ir suprato,kad as jam nenusileisiu.Vaikai labai jaucia musu silpna vieta,jei nusileidi,tai jie paskui ir reikalauja...
Aisku,reikia ziureti,kad nepakenkti vaikui.Jei taip stresuoja,kad net suserga,tai jau baisu...bet tikiuosi kad susitvarkys viskas.
Maniskis dabar menesi nelanke,isvyke mes,bet geguzes vidury vel bandysiu leisti.Tikiuosi adaptacijos nebus si syki

Maziukos patarimai labai grazus, tiktai tas melavimas... As visados labai pries. Jei vienakart pameluosi, po to vaikas jausis maziau saugus. Kaip tik jam isitvirtinti padeda pazadu laikymasis: pasakyta, kad kai laikrodukas rodys sita skaiciuka, ateis mama - ir taip turi buti grieztai. O tikrins tai tikrai Papirkinejimas irgi nelabai...
Va tie ritualai aprasyti tai tikrai nuostabus dalykas. Mano keturmete visai patenkinta darzu, taciau ryte daug sugaistam, kol nusprendzia, koki zaisla temps siandien. Tik pavargome, kol sutareme, jog brangiausiu ir pazeidziamu nestis negalima.
Rutakuc, zinoma, buvome susitike, mano puslapis prie zinutes nurodytas. Rasykit, jei sugalvosite "pasocializuoti" mazaji

Na, o musu laukia nuo rudens taip pat antrassi bandymas su dazeliu.
Musu patirtis taip nekokia. Isterijos priepuoliu kaip ir nebuvo, bet einam i darzeli ir dukra man aiskina, kad ji ten nenori, bet jug reikia... Buvome ir taupykle mes nusipirkusios i kuria dejome grizdamos is darzelio kas karta po pinigeli. Tai buvo jos uzdarbis ir indelis i seimos biudzeta. Bet jos elgsena iskarto pasikeite. Tiesiog vaiko nebeatpazinti. Is aktyvios ir linksmios mergaites liko issigandusios ir pasimetusios zveriuko akytes. O kai nueidavau pasiimti, man aukletojos pasakoja, kad atsiseda i kamputi, uzsidengia rankytemis veiduka ir taip sedi istisas valandas. "mamyte jus kazka darykyt", o ka gi cia padarysi. po to apsirgome. nesibaigiancios ligos. na, vienu zodziu, teko darzelio atsisakyti. tiesa, tuo metu jai buvo 2m ir 5men.
Rudeniop vel bandysim, bet apima tikras siaubas. jei vel tas pats. tiesa pasikeis aukletojos, grupe. na, nezinau. mums bus jau 3m 2men

Aš savo "stebuklingą grupę" radau pamačiusi auklėtojas. Kai mano vyriausiai suėjo treji metukai, prasidėjo pasiūlymai rinktis sistemą. Man tuo metu patiko Valdorfo filosofija, nuėjau paklausyti, ką seminare tėveliams kalba. Pasiūlė dar į kitą nueiti - "Geros pradžios". Pradžioje net ir nelabai norėjau eiti, bet kažkaip nepatingėjau... ir pamačiau moteris, kurios tikrai GALI prižiūrėti mano vaiką. Mane sužavėjo Irutė, nusprendžiau nueiti susipažinti į grupę, bet tuo metu grupėje buvo Viktorija. Seminare ji atrodė griežtoka, tačiau grupėje...
Mes kalbamės su ja rūbinėlėje, vaikai tuo metu iš grupės juokelius mėto, o auklėtoja taikliai atsišaudo. Va čia supratau, kad maniškei bus gerai
Tokie vaikai ir yra, kokius pirmąjį susitikimą mačiau, nors seniai anųjų broliukai ir sesytės šią grupę lanko Kažkada neseniai užėjau į grupę, auklėtoja pasiūlė vaišių, prisėdau prie staliuko, o viena mergička apvaliom akelėm priėjo ir sako man: "o kas rankas nusiplaus"
Galima daug išsiklausinėti darželio kieme iš kitų mamų, be to, kad ir Supermamoj parašius apie darželį ne viena gali perspėti, kur eiti, kur ne. Mūsų klientai irgi papasakoja ir paklausia, kas kaip. O viena mergytė į mūsų grupę atėjo taip: pasiėmė mama ją už rankos ir perėjo visas darželio grupes, kol surado, kurioje jos geriausia draugė iš kiemo žaidžia .

Sveikos mamytes,labai sujaudino tie pasakojimai apie tuos darzelius.Pati irgi su tuo susiduriau,tuo metu maniau,kad jau nebus iseities bet tik del to,kad nezinojau kaip viskas baigsis.Pasakysiu tik is savo patirties.Pirmiausiai, tai iki metuku vaikas lengviausiai pripranta lopselyje.(cia toms kurios neturi kitos iseities)Veliau jau jie daugiau prisirisa prie mamos.Antra vaikeli prie darzelio pratinti reikia paciai mamai.Duodamos net 6-sios savaites,taip taip 6-sios savaiteles jei reikia buti kartu su vaikeliu su juo grupeje,ir nuo pradziu tik po valanda.Veliau jau ilginant laika.Del to gerai butu jei ir mamos turetu pasiruosimui laikelio.Juk tai ne daigtelis kuri duodat kam nors patureti,tai musu dalele.Ir del to tai turi buti labai atsargiai atliktas darbas.
Dar kas labai svarbu ,aukletojos turetu leisti vaikui paciam pazinti aplinka ir laukti kol jis pats prie jos ateis,nieko nedaryti dirbtino.Kuo daugiau jam leisti buti savimi.O grupes taisykles irgi po truputi ismokti,ne per daug is karto.Na cia jau reiktu mamytems tolerantiskai to reikalauti is aukletoju.
O ryte as tiesiog net neminedavau kur mes eisime,iki pat darzelio,kol jie patys nepamatydavo.Tada sakydavau,kad mama nori truputi pabuti su kitais vaikais,paskaityti knygeles,pazaisti,na juk daug ka galima sakyti vaikiskai galveliai ir visai nemeluojant.O jei vaikas nori tai ir savo zaisla tegu tempiasi i darzeli.Juk jis turi jausti jaukuma toki koki priprato jausti iki to laiko kol neisejo i svetima mums visiems aplinka.Na jei nepadeda 6-sios savaites tai tada tik po puses metu...
As ne psichologe tad neteigiu,kad jums tai pades bet mano vaikai tikrai labai patenkinti eina i darzeli.
iki