Adaptacija darželyje -

Ojei koki mazuteli vedat ....
O gal kokiu kitu galimybiu yra - mociuciu kokiu neturit ? Suprantu kad jei reikia, tai reikia.....bet toks vaikelis dar labai labai mazas. Jam Jus visas pasaulis, del to ir verkia paliekamas....
Nenoriu aisku druskos ant zaizdos barstyt, bet as asmeniskai apsvarstyciau visas kitas galimybes....
Sekmes jums

Ir vėl moralas
Jei veda, tai reiškia neturi kitų galimybių

Adaptacinis periodas priklauso nuo vaiko, vieniems ilgiau (iki 2 mėn), kitiems trumpiau. Kartais vaikui reikia ilgų atsisveikinimų, o kartais trumpų.
Manasis ir pradėjo lankyti darželį , bet 2 metų, tai jam aiškiai ir trumpai pasakau - mama eina dirbti, pabaigs darbą ir pasiims tave, tu turi būti čia, žaisti su vaikais ir t.t. Bet stengiuosi greit išaiškinti ir klausiu ar tu mane supratai? Būna kad sako, neee, tada vėl tą patį ir kitą kartą dažniausia būna aitia (aišku) nusivalo ašaras, duoda auklėtojai ranką ir eina į grupę. Ašaros būna tik prie vienos auklėtojos, prie kitos linksmai nukeliauja pas vaikus.

As geriau buc nepasakius

Mes pradėjom lankyti nuo metų ir septynių menesių. Jau trečias mėnuo kaip lankom, bet iki galo lopšiuko dar neprisijaukinom... Jei ne ligos, tai gal ir nieko būtų, bet po jų vėl viskas iš naujo prasideda. Va šiandien jau džiaugiaus, kad antrai savaitei besibaigiant nebeverkė visą kelią nuo namų, o lūpą patempė tik pas auklėtoją ant rankų pereidamas. O taip ryte jau besivelkant striukę ašaroti ima... Širdis plyšta, bet ką padarysi... Vis tiek visą kelią čiauškini vaiką, kad tik neišsiduotum, kad ir tau sunku... Na, bet visa laimė, kad tas liūdesys darželyje ilgai netrunka. Auklėtojos sakė, kad nueina kompiuterio įsijungti ir ašaros baigias.
Be to, mūsų lopšelyje dvi savaites buvo leidžiama su mamomis vaikams būti, tai ir adaptacija buvo šiek tiek lengvesnė. Neįsivaizduoju, kaip reiktų vaiką taip iš karto imti ir palikti vieną.

Joks čia ne moralas, o viena iš pasiūlytų išeičių. Tikrai ne visos mamos veda į darželį tik todėl, kad neturi kitos išeities.

Jei nepasilieka daržely, gal pasiliktų su aukle namuose? Ar su močiutėm?

Aš irgi taip darau, išaiškinu, kad grįšiu, pasiimsiu. Lankom jau trečias mėnuo darželį, būna kad noriai eina, o būna, kad nelabai nori ir verkia. Manyčiau, kad čia jau nebe nepripratimas, o tiesiog vaiko nuotaikos skirtingos Pratinasi pirmas kelias savaites.

Beje, apie darželius tokiems mažyliams jau yra tema, galit ten pasiskaityt, gal kokių patarimų daugiau gausit. Va čia

Mano mazius darzeli lanko jau nuo rugsejo, sirgo tris kartus, per nepilna menesi ivyko jame kazkoks persilauzymas jis pats labai nori eiti ten. Visada labai graziai atsisveikina ir pabuciuoja ir pats eina zaisti. Vieniems vaikams reikia daugiau laiko priprasti prie darzelio kitiems maziau. teisiog reiktu po truputi pratinti. Reikia kalbeti, bandyti paaiskinti, kad greit grizit paimsit tada eisit kazkur ir t.t.

Negaliu pakesti kai taip moralizuoja Kiekvieno pasirinkimas asmeniskas, zmogus gi neklausia kur geriau vaika palikti, klausia patarimo apie adaptacija O 1 m ir 10men vaikas ne toks ir mazutelis, nenuvertinkim ju ir nelaikykit leliukais samoningu protaujanciu ir labai daug suprantanciu asmenybiu

Mes i lopsely pradejom eiti 1m ir 3men. Pirmos dienos buvo nesunkios nes nesuprantu kur as ji atvedziau, pasilikdavo be problemu, net begte nubegdavo i grupe, paskui buvo sunkiau, asaros tik grupej, paskui ir rubinej, o galiausiai net privaziavus darzely, bet su laiku viskas rimo.Jis dideja, galiu su juo pakalbeti, uzkalbeti danty, snekinu visa laika,rubineje kalbames taidabar asaros buna tik iejus i grupe ir atiduodant aukletojai, bet kol sutvarkau virsutinius rubelius jau girdziu kad nurimsta. penktadieny pirma karta pasiliko be asaru Darzely pradejom lankyti nuo spalio, taigi adaptacija iki pasilikimo be asaru truko 1,5men. Taciau aukletoja sake yra mergaite kuri prirato is karto, be jokiu asaru o yra mergaite kuri lanko nuo rugsejo ir verkiaiki dabar

As tau linkiu kantrybes, tavo vaikutis jau nemazas, tu gali su juo kalbeti, tartis, pamaloninti ko nors, susitarti, taciau pasakyti kiek laiko truks adaptacija tikrai niekas negali - tavo vaikas individualus, asmenybe, todel individualiai adaptuosis. Sekmes ir dideles kantrybes
Papildyta:


Jeigu vaika isveda i darzely, tam tikrai yra priezastis, nemanau kad tiesiog siaip, todel toiie pamokymai Mociutes dazniausiai dar pacios turi darbus, o aukles ir darzelio kaina daugiau negu kardinaliai skirtinga

Mes savo dukryte i darzeli nuvedem 1m 8 men. Kasdien pasakodavau jai kas yra tas darzelis, ka ten vaikia veikia ir kad eiti jai reikes, nes mamai reikia i darba uzdirbt pinigeliu, kad galetumem pirkt saldainiu ir zaislu. Dukrytei tokie mano pasakojimai patiko.
Pradzioje darzelyje su ja likdavau valandai ar dviem kartu, o veliau palikdavau viena irgi trumpam laikui (valandelei ar dviem) ir taip kokias 2 savaites. Po to jau palikdavau pusei dienos (aisku paverkslenimu buvo, bet tik tol kol mane matydavo, o kai iseidavau asaros dingdavo) Ir galiausiai su aukletoja nusprendem kad jokiu ilgu atsisveikinimu nereikia, ir ka gi dukrytei tai buvo i nauda. Dabar linksmai atsisveikinam, pasimojuojam ir i grupe su sypsena

Sveikute,as irgi vedu i darzely,trys dienas mazoji stovejo mano koja apsikabinus,ir verke kad neis,bet pamazu priprato,dabar jau pati pirma eina .Sekmes Jums

Viskas bus gerai. Maniškis irgi verkia, bet vos uždarau grupės duris, nurimsta. Specialiai kelis kartus klausiau, tai labai greitai apsiramina. O verkti gali net ir didesni. Dičkiui sunkiausia buvo maždaug penkerių metų, tada kažkuriuo metu nenorėdavo pasilikt.

mes saviski nutarem leisti nuo rugsejo.Seip jis labai kalbus, bendraujantis vaikas, tai galvojom kad jam tikrai patiks.Pirma savaite buvo nieko, aisku be asaru neapsiejom.Antra irgi nieko.Po tu dvieju prasidejo "linksmybes".Atsikeldavo 7val. ir pradedavo isteriskai klykt, draskyt man plaukus, veida (ko anksciau niekada nebudavo).Kuri laika dar leidom, taciau po to nutarem kad palauksim kito rugsejo.Paprasciausiai bijojau kad neprasidetu kokie nervu priepuoliai, ar kas rimciau.Aisku is kitu gavau visokiu pamokymu, kad va durnele, butu priprates ir t.t. As tiesiog pasirinkau lengvesni buda netraumuot vaiko, kadangi pati su maziuku bunu namie tai nutariau ir ji palikt.Tikrai sunku su abiem, bet ka padarysi
O kalbant apie aukles- ka gali zinot kokiam zmogui jis paliksi? Apie mociutes-nzn, as asmeniskai tai nelabai noreciau, nes teko palikti mazesni, tai po to nesusitvarkydavom Zodziu prirasiau daug, nepykit Sekmes mamytems

Svarbiausia neapgaudinėti vaiko, nemeluoti jam, neįtikinėti pasilikti. Ramiu balsu atsisveikinat, paaiškinat kada pasiimsit ir būtinai ateinat tuo laiku. Jei pažadėjot, kad vaikas nemiegos, tai ir tesėkit savo pažadą. Dar patarčiau ilgai netęsti atsisveikinimo procedūros. Tai vaikus labai jaudina, jie jaučia jūsų susirūpinimą, jaudulį ir patys ima labiau jaudintis. O vaikai (dažniausiai) ilgai neverkia. Jei auklėtojos jautrios, kūrybingos, joms nesunku užimti vaiką, jį panešioti, nukreipti dėmesį į įdomų žaislą. Pati dirbu darželyje (ne auklėtoja, bet specialiąja pedagoge). Jei vis tik jokie metodai nepadeda, gal tada geriau pagailėti vaiko ir ieškoti kitos išeities. Darbe turiu atvejį, kai vaikas pradėjo mikčioti. Ne dėl darželio, bet todėl, kad mama palikdavo ją namuose miegančią ir mažylė atsibusdavo viena tuščiuose namuose. Iki šiol ji klausinėja visų (auklėtojų, manęs, mamos) ar jos nepaliksim. Paaiškinimai, kad mamai reikia uždirbti pinigėlius tiktų jau vyresniam, kokių 2-2,5 metukų vaikui. Palikit vaikučiui jam mielą žaisliuką, savo nuotrauką, ar skudurėlį, su kuriuo vaikas miega (savo šalikėlį ir panašiai). Kad jis jaustų jam artimą namų ir mamos kvapą.