QUOTE(Naktibalda @ 2013 01 19, 16:37)
apie visokias pompastikas galvoja visi kaip kam galvojais. man irgi pompastika nelabai patinka, bet pagal savo supratimą pasidarau šventes. Subtiliai, pagal save. Aš irgi dariau laikraštuką, bet ten laikraštis labiau apie mūsų šeimos gyvenimą, vaikučius pusbrolius pusseseres ir panašiai. Neapkroviau jokiais įsakymais, bet smagu buvo tą perskaityti laikraštyje. Man visai smagu pačiai dabar pavartyti po tiek metų. Žinoma jis nebuvo šabloninis, jis buvo mano, nes puikiai valdau keletą kompiuterinių programų todėl kitaip pasidaryti man nebuvo bėdų.
Bet pati svarbiausiai yra krikšto esmė. O kaip ji bus apipavidalinta tai čia jau mūsų skonio priklauso.
Va čia įdomiau
Aš nieko įmantraus nedėjau- trumpai dosje apie vaiką, vardo reikšmę, kokiais metais gimęs, zodiakai- na irgi kas man atrodo aktualu. Apie krikštatėvius šmaikščiai- nesiplečiant irgi, tokie asmeniški dalykai, momentai, kurie žinomi ir įdomūs mūsų šeimai, tad tas krikštukas viešam pasidalinimui turbūt net ir netiktų, nes informacija ten ne šabloninė, o labai asmeniška. Ir dabar pasidėjau, sakau bus gal ar jam pačiam, o gal jo būsimai šeimai įdomu paskaityti.
Krikšto esmė. Tai va, atrodo kaip ir randam bendrų sąlyčio taškų
Bet manau, kad ir kritika taip pat sveikas reikalas. Na koks čia forumas vien tik ochčioti ir achčioti nuo pasidalintų šabloniškų scenarijų, užduočių ar tų pačių laikraštukų.
Nukrypstant nuo temos- lengviausias kelias prisirinkti iš kažkur ir copy paste. Kaip sau norit, bet net jūsų šventėje gali atsirasti ne vienas ir ne du žmones, kurie sėdės ištysusiais veidais "iš įdomumo" klausydamiesi trečią kartą girdimo šabloniško teksto po teksto. Tad sunkiausias tas momentas ir yra- labai norisi, o nėra galimybių, tingisi galvą sukti, tai štai taip ir štampuojam savo šeimos šventes.
Kalbu apskritai, jei ką.
Na, o šį pasakymą tegul supranta kaip kam patogiau, aišku. Nors viskas kas aukščiau surašyta teisinga,
Naktibalda, tik reikia kartais sveikai ir vandenis sudrumsti,
QUOTE(bendzia @ 2013 01 19, 16:51)
Taigi kiekviena gaminam savus krikstukus,ir tikrai visos skirtingus
Zinoma,kad junkites,bet as tu kitokiu neisgirdau,kokios jos kitokios,tik daug pilstymo,kad tos ,anot jusu,kicines yra s...,atsibode,nuvalkiota ir kam to reikia.Manau nebutu tokiu aistru jei butu papriestaravimu vienoms ir pasiulyta kitokios tos krikstynos.
Na čia paprieštaraučiau
Dažnai krikštukų tik vardai ir pavardės skiriasi, na taip pat kitų šeimos narių kai kurie surašyti duomenys. Ne kartą esu girdėjusi iš žmonių pasakojimų, kad nueina baliun- o ten matytas kelintą kartą arba krikštukas, arba vestuvinis laikraštis. O vestuvisnius laikraščius vienodus ir aš esu varčiusi
taip, kad...
Žodžiu, aš lenkiu link to- tiesiog originalumo trūksta pasiimant mintį, o toliau jau darant savaip
O paprastumas ar kitoniškumas- tai tos krikšto mamos ir mamos, kurios čia yra pasakoję- kur ir kaip ieškojosi literatūros, kaip darė daugmaž pagal tradicijas, jas aprašę yra, kitos savo patirtim dalijasi, savo sumanymais, kaip prioritetus akcentams dėlioja
Aš pati irgi esu rašiusi ir dabar galiu pasikartoti- jokių ypatingų akcijų atrakcijų pas mane nebuvo ir nebus šį kartą. Planuoju akcentą krikštynose dėti linui. Nuo medžiagos, siūlų, gal aprangos ar jos detalių, iki spalvinio pasirinkimo.
Kas man gražu? Balionai. Vaikiškų švenčių be jų neįsivaizduoju, tad šito gėrio turbūt bus nemažai.
Krikštatėviai. Šis klausimas pas mus išsisprendžia natūraliai. Tiek su pirmagimiu, tiek dabar mažyliui. Turbūt mums tiesiog pasisekė
Man net nebuvo šovusi mintis į galvą susigalvoti, susimąstyti prašytis žmonių, kurie vaiko net nematę, kai net nežinau kaip vaikas priimtų tuos žmones. Rinkomės atsakingai
Ir dabar tai pat- mažylis jau ir pats pasirinko
, net ne mes, jei taip galima sakyti
Kadangi kvietimuose mėgstu nurodyti svarbius akcentus, svarstau ar nenurodžius šįkart ir šventės laiko. Pradžios ir pabaigos. Pasisėdėjimo už stalo neplanuoju, galvoju vėl apie švedišką stalą ir jaukų pasibuvimą šeimos, artimų draugų rate, gražiam pasibendravimui mūsų berniuko Krikšto garbei.
Apie dovanas vokelyje užsimenu subtiliai ir tik žodžiu- niekada kvietime. Žinau, kad kiti taip daro, bet šiuo klausimu negaliu per save perlipti ir laikausi etiketo
Bet žmonės supratingi. O jei kas atneša dovanėlę- ačiū ir už ją
Nedarau tragedijos.
Tai čia nepatingėjau surašyti visoms toms, kurios labai džiaugsmingai nusiteikusios to nesitikėjo
